V. Čmilytė-Nielsen Konstitucijos sargu siūlo LGBT gynėją

Apie savo pasirinkimą V.Čmilytė-Nielsen ketvirtadienio rytą pranešė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai. Prieš tai apie V.Mizaro kandidatūrą parlamento vadovė informavo ir konservatorius.

Pastarieji dėl tokio jos pasirinkimo atsidūrė šachmatuose cugcvangu vadinamoje padėtyje, kai žaidėjas privalo atlikti ėjimą, nors bet koks ėjimas nėra naudingas ir susilpnina jo padėtį.

Anksčiau Seimas per slaptą balsavimą jau atmetė V.Čmilytės-Nielsen teiktą Seimo Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio kandidatūrą. Nepaskyrus pastarojo, Konstituciniam teismui ir toliau liko vadovauti su konservatoriais siejamas Dainius Žalimas, kurio kadencija baigėsi dar pernai pavasarį.

Naujas balsavimas dėl kandidato į Konstitucinio teismo teisėjus planuojamas tik kovą prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje.

Jei parlamentarai nepritartų ir V.Čmilytės-Nielsen teikiamai V.Mizaro kandidatūrai, D.Žalimas šiame poste liktų neapibrėžtą laiką, nebent pats nuspręstų trauktis.

Nuogąstavimų, kad valdantieji galbūt tyčia vilkina naujų teisėjų skyrimą jau buvo pasigirdę ir prieš balsavimą dėl A.Kabišaičio.

Kai kurie žinomi šalies teisininkai viešai abejojo, kad bus pritarta šiai kandidatūrai ir svarstė, jog taip gali būti siekiama teisėjo kėdėje dar kurį laiką išsaugoti D.Žalimą ar net mėginama vėl stumti anksčiau Seime jau atmestą su juo artimais draugystės ryšiais siejamos buvusios Konstitucinio teismo kanclerės Ingridos Danėlienės kandidatūrą.

Taigi, nepritarę V.Mizaro kandidatūrai, konservatoriai sutvirtintų įtarimus dėl D.Žalimo, be to, sukeltų didelių abejonių, ar yra atviri deklaruodami, kad nėra priešiški liberalioms koalicijos partnerių nuostatoms.

Jau dabar konservatorių atstovai pripažįsta, kad V.Mizaro kandidatūra greičiausiai nesulauks visiško didžiausios valdančiosios frakcijos palaikymo. Gali būti, kad dėl slapto balsavimo rezultatų abejonių turi ir V.Mizaras.

V.Čmilytė-Nielsen trečiadienį lrytas.lt teigė turinti kandidatą, tačiau jo neįvardijo, nes esą dar nėra galutinio jo atsakymo.

Tuo metu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas lrytas.lt patvirtino, jog ketvirtadienį V.Čmilytė-Nielsen frakcijai oficialiai pristatė V.Mizaro kandidatūrą.

„Mes jai pritarėme“, – sakė Seimo frakcijos vadovas. Tiesa, E.Gentvilas taip pat pripažino, kad pats V.Mizaras esą dar nėra galutinai apsisprendęs.

Su V.Mizaru portalui susisiekti kol kas nepavyko.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas teigė nežinantis, ar pasirinktą kandidatą V.Čmilytė-Nielsen jau aptarė su konservatoriais. „Tik žinau, kad apie ją buvo pranešta ir ji buvo priimta svarstymui“, – sakė E.Gentvilas.

Jis pripažino, kad V.Čmilytės-Nielsen pasirinkta kandidatūra konservatoriams gali atrodyti pernelyg liberali. „Konservatorių frakcija yra pakankamai didelė ir skirtinga, todėl prieš[riešą joje sukelia daugelis dalykų. Ši kandidatūra, matyt, irgi sukels prieštaravimų. Bet viešojoje erdvėje jie sugeba to neparodyti“, – svarstė liberalas.

Frakcijos seniūnas prognozavo, kad V.Mizaro kandidatūrai vis dėlto bus pritarta. „Aš manau, kad jam balsų užteks, nes liberalusis flangas pas konservatorius turi didesnę persvarą“, – mano E.Gentvilas.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis konservatorius Stasys Šedbaras dėl Seimo pirmininkės siūlomo kandidato sėkmės yra gerokai atsargesnis.

„Manau, kad penkiasdešimt ant penkiasdešimt“, – paklaustas, kokia tikimybė, kad Seimas paskirs gėjus teismuose ginantį V.Mizarą teisėju, prognozavo S.Šedbaras.

Anot komiteto vadovo, apie šią kandidatūrą jis esą sužinojo trečiadienį.

Kol kas V.Mizaro kandidatūra frakcijoje dar nesvarstyta. „Matyt, V.Čmilytė-Nielsen šią kandidatūrą pateikė todėl, kad V.Mizaras palaiko liberalią poziciją. Aš neabejoju, kad mūsų frakcijoje bus įvairių nuomonių, dalis jos gali turėti abejonių. Tai – visiškai normalu“, – kalbėjo S.Šedbaras, paklaustas, ar konservatoriams neklius V.Mizaro viešai deklaruotos pažiūros.

Pernai V.Mizaras buvo apdovanotas Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose už darbą su Konstitucinį teismą pasiekusia byla dėl leidimo tos pačios lyties partneriui gyventi Lietuvoje.

Vilniaus universiteto teisės profesorius LGBT bendruomenę, kaip advokatas, atstovavo ir kitose bylose. V.Mizaras taip pat yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas.

Žinomas teisininkas yra pasisakęs, kad partnerystės instituto nebuvimas yra socialiai neteisinga situacija, taip pat ne kartą viešai dėstė nuomonę esą požiūris, jog LGBT eitynės prieštarauja dorovei, izoliuoja šią visuomenės narių grupę bei pažeidžia Konstituciją.

V.Mizaras yra išsakęs poziciją, kad priklausydami Vakarų demokratinei santvarkai, lietuviai turi atsižvelgti į visų visuomenės segmentų interesus, visuomenės dauguma privalo priimti mažumų pozicijas ir užtikrinti pastarųjų teises.

S.Šedbaras neabejojo Vilniaus universiteto profesoriaus kvalifikacija.

„Bet pagal tą žmogiškąjį moralinį kriterijų turbūt klausimų kils ne tik mūsų, bet ir valstiečių, ir darbiečių frakcijose, kurios kartais gana aštrokai pasisako dėl gėjų ir lesbiečių teisių įgyvendinimo.

Tai, manau, klausimų bus visokių ir viskas priklausys nuo to, kaip pretendentas į juos atsakys“, – prieš būsimą kandidato egzaminavimą svarstė Seimo komiteto vadovas. Be to, konservatorius pabrėžė, kad balsavimas bus slaptas, todėl negali būti jokių prašymų ir garantijų, jog koalicijos partneriai būtinai turi palaikyti teikiamą kandidatą.

S.Šedbaras sakė turįs per mažai informacijos, jog galėtų teigti, kad galbūt V.Čmilytė-Nielsen tyčia pasirinko kandidatūrą, kuri tarp koalicijos partnerių gali sukelti prieštaravimų ar įtampų: „Mes tik pradėjome dirbti kartu ir mūsų laukia dar treji su pusę metų darbo, todėl nenorėčiau manyti, kad tai koks tyčinis sumanymas.

Bet visiškai suprantu liberalų pasirinkimą. V.Čmilytė-Nielsen turi teisę pasirinkti norimą kandidatūrą, bet, manau, kad turi kažkiek tą kandidatūrą derinti su koalicijos partneriais, nes nuo to priklauso jos tam tikras autoritetas.

Gali būti, kad kažkoks derinimas vyko vadovybėje, bet frakcijos nariai į šį procesą įtraukti nebuvo. Mano žiniomis, kažkokie pokalbiai tikrai vyko“.