Užčiauptos burnos, negalinčios surikti: SOS! Dėl pavojų skrydžių saugumui „Oro navigacijoje “ griebtasi pertvarkos

Ir nežino šioje specifinėje, tačiau ypač svarbioje įmonėje situacijos, susidariusios po buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio valdymo.

Geriau ir nežinotų, nes prarastų ramybę. Bet apie tai viešai ir garsiai negali kalbėti ir „Oro navigacijos“ darbuotojai. Situaciją įmonėje jos darbuotojų profsąjungos ir Lietuvos Respublikos Skrydžių vadovų (LRSV) asociacijos atstovai prieš kiek laiko aptarė su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi ir ministerijos kancleriu Gintaru Aliksandravičiumi.

Keisčiausia, kad „Oro navigacijos“ darbuotojų profsąjungos pirmininkas Šarūnas Murauskas ir Skrydžių vadovų asociacijos naujasis prezidentas Dmitrijus Smirnovas, patys dirbantys šioje įmonėje, yra savotiškai užčiaupti.

Remiantis vidinėmis įmonės taisyklėmis, profsąjungiečiai viešai teikti informaciją lyg ir gali. Tačiau negali. Nes informacija turi būti suderinta su „Oro navigacijos“ vadovybe. Tad profsąjungiečiai po susitikimo su susisiekimo ministru ir ministerijos kancleriu sakė tik tiek, jog susitikimu džiaugiasi. Nors situacija kol kas negerėja.

Nevyksta dialogas su įmonės vadovybe?

O kaip jis vyks, jei profsąjungoms užkimštos burnos? Anksčiau atvirai kalbėjęs apie šalies skrydžių vadovų problemas, D.Smirnovo pirmtakas Olegas Liapinas, nors ir liko dirbti „Oro navigacijoje“, tačiau iš asociacijos vadovų atsistatydino. Jokių priežasčių nepaaiškinęs.

Galima tik nutuokti, jog žmogus, dirbantis įmonėje skrydžių vadovu daugiau nei 26 metus, nutarė gyventi ramiau. Gal pavargo kovoti su vėjo malūnais. O 2019 m. balandį O.Liapinas LRSV asociacijos vardu kreipėsi į tuometinį susisiekimo ministrą R.Masiulį ir raštu išdėstė navigatorių problemas.

Tai specialistų trūkumas. Per didelis darbo krūvis ir dėl jo padidėjęs nuovargis bei rizika suklysti.

Dėl to esą išaugo aviacinių įvykių skaičius. Be to, darbo pamainose turi dirbti du skrydžių vadovai ir kas kelias valandas vienas kitą keisti. Tačiau yra darbo pamainų, kai dirba tik vienas specialistas.

O.Liapinas atkreipė ministro R.Masiulio dėmesį, jog Lietuvoje skrydžių valdymo vadovai per savaitę dirba 40 val., o Lenkijoje - 36 val. Jau nekalbant apie tai, jog lenkų specialistai uždirba daugiau.

Tiesa, sprendžiant iš „Oro navigacijos“ skelbiamų duomenų, šios įmonės darbuotojų vidutinis atlyginimas 2019 m. gruodį siekė 5109,35 Eur popieriuje, o 2018 m. irgi nebuvo pats mažiausias - 3300 Eur iki mokesčių.

Tačiau ar gali paguosti didesnė alga, jei žmogus dirbdamas pervargsta, psichologiškai ir fiziškai išsenka? Įmonėje sukurtos 285 darbo vietos, tačiau pati įmonė vienur skelbia, kad darbuotojų - 249, o kitur skelbia, jog per 250.

Baikštūs skrydžių valdymo vadovai

Kas beveik po metų pasikeitė? Kalba „Oro navigacijos“ darbuotojas, panorėjęs likti inkognito, bet jo pavardė redakcijai žinoma:

„Lenkijoje skrydžių valdymo vadovai realiai dirba 28 val. per savaitę, o oficialiai įteisinta 32 val. per savaitę. O uždirba daug daugiau. Lyginant su mūsų regioniniais centrais, uždirba iki 4 kartų daugiau, o lyginant su Šiaulių ar Palangos regionais, dar daugiau. Lietuvoje vasarą būna tūkstantis tranzitinių skrydžių, o virš Lenkijos - tik dvigubai daugiau, 2 tūkstančiai. Tačiau atlyginimų skirtumai daug didesni.“

Pašnekovas neslėpė, kad specialistai, nepakeldami per didelių darbo krūvių, išeina dirbti į aviakompanijas, į kitas darbovietes, tačiau „Oro navigacijos“ vadovybė nededa pastangų jų sulaikyti.

Ar atnaujinama „Oro navigacijos“ įranga? Ar investuojama į įmonės modernizavimą? Iš dalies - taip.

Artimiausiu metu Vilniuje startuos Regiono skrydžių valdymo centras. Ten įranga bus tobulesnė.

Tai padės išvengti orlaivių galimai pavojingo suartėjimo. O šiaip skrydžių valdymo vadovų darbas yra visoje Europoje sunkiai sprendžiama problema. Ir iš kitų Europos oro navi-gacijos įmonių išeina šie specialistai. O kodėl? Pirma, per didelis fizinis ir psichologinis krūvis.

Didžiulė atsakomybė, nes viena žmogiškojo faktoriaus klaida gali lemti šimtų žmonių žūtį. Skrydžių vadovas vienu metu valdo apie 20-30 lėktuvų per valandą. Vilniuje, Kaune, Palangoje, Šiauliuose dirba apie šimtas skrydžių vadovų.

Skrydžių valdymo vadovus rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Studijos trunka 5 metus. Atrodo, kai tokie specialistai ruošiami, o jų atlyginimai Lietuvoje vos ne didžiausi - negi galėtų taip gerai apmokamų specialistų trūkti?

Kadrų valymas?

„Lietuvoje aviatorius moko, kaip dirbti, ne aviatoriai, bet ekonomistai, vadybininkai. Jiems labiau rūpi, ar įmonė duoda pelno, 2018 m. įmonė gavo 4324 tūkst. Eur grynojo pelno, bet aviacinio saugumo liko mažiau, - atsakė pašnekovas. - „Oro navigacijos“ generaliniu direktoriumi dirbo Mindaugas Gustys - ekonomistas, buvęs bankininkas. Įmonės valdyboje - tik vienas narys yra aviacijos inžinerijos magistras.

O mums, kai mokėmės universitete, sakydavo, kad skrydžio saugumas yra prioritetas numeris vienas. Nes kitaip keltume pavojų lėktuvo ekipažui ir keleiviams.

Skrydžių saugumas visoje Europoje pasiekė kritinę ribą. Belgijoje aviatoriai jau teisiasi su savo vadovybe. Mūsų „Oro navigacijoje“ priimta labai daug specialistų į kitus skyrius. Teisininkų įdarbinta turbūt dvigubai, o oro paslaugų specialistų trūksta.

Kitiems tenka daugiau dirbti. Žmonės dėl nuovargio daro banalias klaidas, bet įmonės vidinės taisyklės draudžia apie tai viešai prasitarti.“

Balandžio pradžioje po to, kai Susisiekimo ministerijos vadovai daug kartų susitiko su „Oro navigacijos“ profesine sąjunga, valdyba, Skrydžių vadovų asociacija, Transporto kompetencijų agentūra, „šalims susitarus“ M.Gustys paliko savo postą ir tapo įmonės Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovu.

Laikinuoju „Oro navigacijos“ vadovu paskirtas įmonės Saugos ir saugumo departamento vadovas Marius Beliūnas.

Itin paslaptinga įmonė

Kaip minėta, apie skrydžių saugumą patys „Oro navigacijos“ darbuotojai negali kalbėti. Tačiau apie vieną išskirtinį, bet nuo visuomenės nuslėptą incidentą prasitarė susisiekimo ministras J.Narkevičius.

Priminė, jog pernai virš Marijampolės vos nesusidūrė trys lėktuvai. O kiek incidentų nežinoma? Užsiminta, kad Europos oro eismo vadybos sistema (OEV), kuriai priklauso ir Lietuva, 2018 m. I ketvirtį gavo 52 pranešimus apie 50 įvykių. Iš jų 6 pranešimai buvo apie OEV saugumo įvykius, 13 - apie specifinius OEV įvykius, o likusieji - apie įvykius, nesusijusius su OEV. Kokie tai įvykiai ir kur konkrečiai įvyko, dėl ko įvyko, - paslaptis.

Tačiau kategoriškai tvirtinti, jog „Oro navigacijoje“ trūksta žmonių, atsakingų už aviacijos saugą, o juos pakeičia su sauga nesusiję darbuotojai, būtų pernelyg drąsu. Kaip bebūtų, įmonės Operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila yra kibernetinio saugumo specialistas.

Prisidėjęs rengiant aviacijos saugumo dokumentus Europos Sąjungoje. O įmonės laikinasis vadovas M.Beliūnas anksčiau yra dirbęs nacionalinio saugumo ir gynybos srityje.

„Oro navigacijos“ duomenimis, daugiau nei pusė įmonės darbuotojų čia dirba daugiau nei 15 metų. Tiesa, darbuotojų amžiaus vidurkis - 43 metai. Iš jų 79 proc. - su aukštuoju išsilavinimu. Dar ilgai išliks darbo rinkoje. Bet gal jau kitur? Ne dabartinėje įmonėje?

Statistika

Didžiausios pasaulyje aviakatastrofos, įvykusios dėl skrydžių valdymo vadovų kaltės

1976 m. ties Anapa, virš Juodosios jūros, 5,7 km aukštyje susidūrė baltarusių AN-24 46518 ir Šiaurės Kaukazo JAK-40 87772. Žuvo 70 žmonių. Po šios avarijos sovietinėje aviacijoje buvo įvestas skrydžių valdymo vadovų, tada vadintų dispečeriais, amžiaus cenzas iki 45 metų. Nes dispečeris, dėl kurio klaidos įvyko katastrofa, buvo 54 metų.

1977 m. Tenerifės (Ispanija) oro uoste susidūrė kylantis ir besileidžiantis keleiviniai lėktuvai „Boing 747“. Žuvo 583 žmonės.

1979 m. virš Ukrainos, 8 km aukštyje, susidūrė keleiviniai lėktuvai „Tu-134 A“. Tarp 178 žuvusiųjų buvo ir Uzbekijos „Pachtakor“ futbolininkų komanda.

2002 m. Vokietijos oro erdvėje, netoli Uberlingeno miestelio, dėl pavargusio dispečerio klaidos susidūrė Rusijos keleivinis lėktuvas „Tu-154“ ir krovininis „Boing 757“. Žuvo 71 žmogus, iš jų 52 vaikai. Suklydusį dispečerį po 2 metų nužudė Rusijos pilietis, šioje aviakatastrofoje praradęs savo šeimą.
 

Informacija

Gegužės 6 d. įvyko VĮ „Oro navigacija“ vadovybės, įmonės valdybos, prezidentūros bei Susisiekimo ministerijos atstovų nuotolinis susitikimas, kurio metu buvo aptartas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės „Oro navigacija“ veiklos stabilumas, esamų strateginių tikslų ir projektų tęstinumas, įvertintas turimas saugos ir saugumo rizikų valdymo mechanizmas.

Susisiekimo ministerijai atstovavęs viceministras Vladislavas Kondratovičius atkreipė dėmesį, kad iki šiol vyravusi didelė įtampa tarp vadovo ir profesinių sąjungų bei darbuotojų, mažėja.

Anot V. Kondratovičiaus, laikinasis generalinis direktorius M.Beliūnas daug dėmesio skiria įmonės vadovybės vidinei reputacijai gerinti ir bendravimui bei bendradarbiavimo su darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis skatinti. Viceministras tikisi, kad šis pokytis atsispindės ir ateityje vykdomuose įmonės mikroklimato tyrimuose.

VĮ „Oro navigacija“