Traumatologas: Janušonį saugo artima draugystė su Klaipėdos meru

Pasikeitė tik viena – anoniminiai skundai šiandien turi vardus ir pavardes. Medikai atvirai prabyla apie administracijos vykdomą susidorojimą, neva pridengiamą Klaipėdos miesto politikų.

Vienas tokių gydytojų – KUL traumatologas Audrius Muižys, nepabijojęs kritikuoti ligoninės administracijos Klaipėdos miesto savivaldybės suburtoje darbo grupėje.

Jis dar balandžio pabaigoje atvirai išdėstė, kad ligoninės vadovybė nesugebėjo suvaldyti situacijos koronaviruso pandemijos metu, todėl tapo infekcijos židiniu. Pačios įstaigos techninė būklė yra bloga, psichologinė atmosfera tarp darbuotojų nuolat įtempta, dėl to nuolat juntamas specialistų trūkumas.

Praėjus vos kelioms dienoms nuo posėdžio, balandžio 30 dieną, gydytojas iš nuogirdų sužinojo, kad jo kaip traumatologo karjera ligoninėje laikinai sustabdyta. Jis pats perkeliamas į skubios pagalbos skyrių be teisės operuoti.

Toks vadovybės sprendimas galios iki pat karantino pabaigos. Pats A. Muižys tokį ligoninės administracijos sprendimą vadina susidorojimu už viešai išsakytą kritiką.

„Dažniausiai į priėmimo skyrių kiša mus, traumatologus, nes yra tokia frazė, kad mūsų daug kaip šunų. Motyvas yra toks, kad yra pandemija, yra ekstremali situacija ir žmones galima kilnoti kaip nori, kur nori.

Jeigu tai būtų normali administracija ir pasakytų, nepyk, yra tokia situacija, nėra kam dirbti, tikrai eičiau ir galvos nesukčiau. Ką padarysi.

Bet dabar aš akivaizdžiai matau, kad mane paprasčiausiai baudžia. Jeigu tik būtų mano nuleidimas ir pridėjimas prie tų darbuotojų, tai yra vienas, bet esmė, kad iš priėmimo skyriaus traumatologą išėmė ir perkėlė į traumatologijos skyrių, o mane vietoje – jo į priėmimo skyrių“, – naujienų portalui LRT.lt pasakojo A. Muižys.

Gydytojas traumatologas KUL dirba 10 metų, jo kaip traumatologo darbo stažas siekia 14 metų. Jis pabrėžė, kad darbui priėmimo skyriuje aukštos kvalifikacijos specialisto nereikia.

Visgi į šį skyrių ligoninės administracija, pasak pašnekovo, siunčia arba naujai įsidarbinusius gydytojus, neturinčius užnugario, arba tuos, „kurie turi kažkokią žemesnę vertę prieš administraciją“.

„Šiandien tokių oficialių nepalankų administracijai yra du – vienas iš jų esu aš,o neoficialių kokie 5-6 susidarytų. Žemiau jau nėra kur žmogaus pastatyti, kaip operuojantį gydytoją priėmimo skyriuje, jam uždrausti operuoti.

Tai formaliai pagal grafikus priklausau priėmimo skyriui ir aš garantuoju, kad stacionare operacijų tikrai nebedarysiu. Šiam momentui bent tikrai ne“, – įsitikinęs A. Muižys.

Darbo sąlygos, anot gydytojo traumatologo, priėmimo skyriuje yra fiziškai sunkiai pakeliamos. Per parą į priėmimo skyrių atvyksta apie 50-80 pacientų, o personalo rankų čia niekada nebuvo užtektinai. Priėmimo skyriuje dirbantiems medikams 12 valandų budėjimas tampa nemenku išbandymu.

Be to, šalyje vis dar vyraujančios koronaviruso pandemijos akivaizdoje visos gydymo įstaigos patenka į rizikos zoną, kuriose susidūrimas su infekuotu asmenimi yra tikėtinas. Pandemija paskatino Seimą pritarti visų medikų atlyginimų didinimui 18 proc.

Nepaisant išliekančios rizikos, KUL priėmimo skyrius yra priskiriamas žaliai zonai. Kitaip tariant, čia tikimybė sutikti koronavirusu infekuotą pacientą prilyginama nuliui.

„Šiandien priėmimo skyriuje dirba įvairių specialybių gydytojai: yra urologas, yra kraujagyslių chirurgas, yra traumatologų pora, krūtinės chirurgas. Visą laiką priėmimo skyriuje darbuotojų trūksta, priėmimo skyrius yra labai didelio intensyvumo ir niekas tiesiog nenori eiti, imtis tokių krūvių, gadintis sveikatą.

Apskritai ligoninėje personalo yra ant pražangos ribos, taip pat ir traumatologų. Kai prasideda atostogos, tai krūviai išauga dar maždaug trečdaliu“, – tikino pašnekovas.

„Tokio „bardako“ nė vienoje ligoninėje nemačiau“

A.Muižys atskleidė ir daugiau detalių apie ligoninės administracijos vykdomus, jo nuomone, neteisėtus veiksmus.

Pavyzdžiui, medikai, gydytojo teigimu, verčiami pasirašyti dokumentus kaip kitos srities specialistai dėl to, kad ligoninė iš Valstybinės ligonių kasos gautų didesnį apmokėjimą už pacientams suteiktas paslaugas.

„Iš esmės aš savo štampą dedu ne kaip traumatologas, o kaip chirurgas, ko aš daryti negalėčiau priėmimo skyriuje. Tiesiog už tokią paslaugą keliais eurais apmokėjimas didesnis. (– Jūs pats nusprendėte pasirašinėti chirurgo vardu? – LRT.lt) Be abejo, kad ne. Yra administracijos nurodymas, nes traumatologo ir priėmimo chirurgo apmokėjimas yra skirtingas. Kadangi pas mus taip įprasta ligoninėje nekreipti dėmesio į įsakymus ir įstatymus, tai va tokie dalykai vyksta“, – tikino A. Muižys.

Kitas jam abejonių keliantis aspektas – darbo sutartys su ligoninėje dirbančiais medikais. Esą kaip pagrindinis atlyginimas joje nurodomas kone minimumas, o liūto dalį sudaro priedai, kuriuos ligoninės administracija gali bet kada nuimti.

Pavyzdžiui, A. Muižio pagrindinė alga tesiekia 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“, kai Sveikatos apsaugos ministro įsakymu šiemet gydytojų specialistų mėnesio alga turėtų siekti apie 3,5 tūkst. eurų.

Taip pat algalapiuose esą neatsispindi medikų darbo laikas skyriuose, konsultacinėje poliklinikoje, naktiniai budėjimai bei darbas švenčių dienomis, papildomai išdirbtos valandos.

„Kažkokia įdomi darbo sutartis yra. Tokį „bardaką“ ligoninėje aš matau pirmą kartą. Yra toks įdomus niuansas. Kitose ligoninėse turi būti nurodyta tavo darbo vieta.

Jeigu tu esi traumatologas – tu dirbi traumatologijos skyriuje, chirurgas – chirurgijos skyriuje arba terapiniame. Pas mus darbo sutartyje darbo vieta yra nurodyta ligoninė. Kitaip tariant formaliai pagal tai mane galėtų ir į ūkio skyrių perkelti.

Jeigu pamatytumėte, algalapis yra padarytas, nežinau, iš 6-7 punktų. (– Suprantate, ką tie punktai rodo? – LRT.lt) Ne, tikrai ne. Yra bazinė alga, kuri vos ne minimumas gaunasi, apie 1 tūkst. eurų ant popieriaus.

Tai gali paprasčiausiai nuimti priedus ir sakyti, aš tau algos nesumažinu, aš tau tik priedus nuimu“, – tikino A. Muižys.

Ligoninės gydytojas pagalbos kreipėsi tiek į Darbo inspekciją, tiek į ligoninės profesinę sąjungą. Atsakymas toks, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ligoninės vadovybė pandemijos metu gali perkelti specialistus ten, kur jie labiausiai yra reikalingi.

„Mūsų profesinės sąjungos teisininkas pasakė, kad šiam momentui jie gali žaisti pandemijos korta ir tiesiog yra kaip yra.

Kito kelio, kaip susitaikyti su tuo, aš neturiu. Kada baigsis ta pandemija – neaišku. Ji gali ir metus užsitęsti, ir du.

Jeigu aš matysiu, kad situacija nesikeičia, aš nelauksiu tiek. Nori nenori, tada teks ieškotis kito darbo“, – apmaudo neslėpė gydytojas traumatologas.

Klaipėdos merui – išskirtinės sąlygos ligoninėje?

Naujienų portalas LRT.lt dėl A. Muižio perkėlimo į kitą skyrių bandė susisiekti su KUL vyriausiuoju gydytoju Vinsu Janušoniu, tačiau pastarasis buvo nepasiekiamas telefonu, o į portalo siųstus klausimus raštu neatsakė.

Ligoninės vadovo klausta, kokiu pagrindu gydytojas traumatologas A. Muižys buvo perkeltas iš traumatologijos skyriaus į skubios pagalbos skyrių, kodėl jo perkėlimo klausimas nederintas su pačiu gydytoju iš anksto, ar turės gydytojas galimybę operuoti. Taip pat prašyta patvirtinti arba paneigti teiginį, kad Klaipėdos merui ligoninėje teikiamos išskirtinės paslaugos.

V. Janušonis KUL vadovauja 38 metus. Jo iš posto neišvertė nei anoniminis ligoninės darbuotojų skundas, šokiravęs Sveikatos apsaugos ministeriją, nei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ligoninėje išplitusios koronaviruso infekcijos.

Anot A. Muižio, vyriausiasis ligoninės gydytojas turi stiprų Klaipėdos politikų palaikymą, todėl visi skundai dėl vyraujančio įstaigoje mobingo bei pažeidimų jo karjerai įtakos neturi.

„Už pažeidimus ligoninėje komisija perdavė tyrimo medžiagą prokuratūrai, STT pradėjo tyrimą, darbo inspekcija irgi į prokuratūrą – finalas koks? Prezidentas pasako, kad reikia kažką keisti organizacijos valdyboje, Aurelijus Veryga ir Saulius Skvernelis tą patį pasako, trys aukšti šalyje vadovai – o savivaldybei yra nusispjauti.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su vyriausiuoju gydytoju yra labai geri draugai. V. Grubliauskas ne per seniausiai nusiplėšė Achilo sausgyslę, tai jis gulėjo ne traumatologijos skyriuje, o endokrinologijos skyriuje, VIP palatoje.

Pirma yra paguldomas ligonis ir tada pas jį suvaromas personalas: atvedama slaugytoja, kad ji užvestų ligos istoriją, paimtų tyrimus, atboginamas gydytojas, kad jį pasižiūrėtų. Privilegijos didžiausios“, – tikino A. Muižys.

Tą pačią informaciją naujienų portalui LRT.lt kartojo Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė, kuri dar balandį buvo teikusi tarybai sprendimą dėl V. Janušonio nušalinimo nuo pareigų, tačiau taip ir liko neišgirsta.

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė.

„Jeigu pasižiūrėsime į visą tarybą, kuri sudaryta iš 31 nario, tai V. Janušonis turi absoliutų 30 tarybos narių palaikymą, kurie atstovauja visoms politinėms partijoms. Visiems viskas gerai.

Aš prisimenu, kaip prieš keletą mėnesių, kai KUL susilaukė anoniminių skundų, atėjo vyriausiasis gydytojas pasiskųsti į tarybą. Jam buvo suteikta tribūna. Jis tada kalbėjo, kad naikinamas ligoninės prestižas, kad jis asmeniškai yra šmeižiamas.

Kai kurie politikai tada jį palaikydami pasisakė labai asmeniškai. Tai skambėjo maždaug taip: gerbiamas gydytojau, jūsų ligoninė tokia gera, man taip padėjo, mane taip gydė. Įsivaizduokite, jeigu politikai taip kalba viešai, ką tai rodo? Lyg tai būtų baimė, kad jeigu kažkas atsitiks, tai aš ar mano giminaičiai bus kitaip gydomi. Buvo labai nesmagu ir net gėda klausyti“, – tikino N. Puteikienė.

Politikė teigia dažnai sulaukianti skundų, pagalbos prašymų iš KUL darbuotojų.

Vienas paskutiniųjų – slaugytojos klausimas, kas turėtų mokėti priedus darbuotojams, kurie buvo patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos dėl darbo su COVID-19 pacientais.

Priedus turėtų mokėti darbdavys, šiuo atveju KUL, tačiau slaugytoja tarybos narei tikina, kad priedai nėra mokami.

Pačioje ligoninėje net ir pradėjus vidaus tvarkos patikrinimą, anot N. Puteikienės, pokyčiai tėra kosmetiniai: esą KUL vadovybė šiandien susitinka su ligoninėje veikiančių profesinių sąjungų atstovais ir juos išklauso, tačiau sprendimų, galinčių pakeisti darbo sąlygas bei psichologinę atmosferą, nepriima.

„Lyg tai daroma kažkas panašaus į komunikaciją, nes anksčiau ir to nebuvo. Anksčiau profesinių sąjungų atstovai, ypač tų, kurie konfrontuoja vyriausiajam gydytojui, neturėjo galimybių išsakyti pastabas ir negeroves. Kaip matome ir A. Muižio atveju, tas išsakymas ir lieka tik garo nuleidimu, nes niekas nesikeičia“, – tikino N. Puteikienė.

Meras apsispręs gavęs darbo grupės tyrimo išvadas

KUL steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Anot tarybos narės, ligoninės vyriausiąjį gydytoją paskirti arba atleisti teisę turi tik miesto meras.

Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad V. Janušonio darbo šiuo metu vertinti negalintis, kol nėra nei savivaldybės suburtos darbo grupės ar ikiteisminio tyrimo išvadų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, delfi.lt nuotr.

„Prieš reikšdamas savo asmeninę nuomonę aš norėčiau pirmiausia pamatyti specialiai tam tikslui suformuotos darbo grupės ir prokuratūros atliekamo tyrimo rezultatus, kad nebūčiau nei šališkas, nei neobjektyvus, o kad viskas būtų vertinama remiantis dokumentais, tyrimo medžiaga, o ne emocijomis, kurių yra įvairių“, – tikino V. Grubliauskas.

Taip mat meras pridūrė, kad kol vyksta tyrimas, laikinai nušalinti vadovo jis taip pat nemato prasmės, nes už šį laiką taip pat būtų vyriausiajam gydytojui mokamas atlyginimas. Juo labiau, kad nušalinti V. Janušonio dėl galimo poveikio ikiteisminiam tyrimui neprašė ir jį atliekantys prokurorai.

V. Grubliauskas taip pat neigia teiginius, esą jį su KUL vadovu sieja draugiški santykiai ir merui dėl to ligoninėje suteikiamos išskirtinės sąlygos.

„Taip, be abejo, aš gyvenu tame mieste ir pažįstu gydytoją V. Janušonį jau labai seniai, bet kad būčiau artimas draugas, bent iki šiol – aš nelaikau savęs V. Janušonio artimu draugu. Taip, pažįstamu, vadovu.

Kada tenka būti ligoninėje, turbūt suprantate, kad į ligoninę niekas nevažiuoja poilsiauti, atsiduri ten tada, kada reikia. Aš tikrai nesiimu komentuoti, kada koks gydytojas turi ką apžiūrėti.

Taip sutapo, kad teko operuoti vieną mano koją po kitos. Nespėjus reabilituoti vienos kojos po operacijos, teko daryti operaciją kairės kojos Achilo kulno ir buvo toks laikas, kai turbūt 10 dienų be lazdų net iki tualeto negalėjau nueiti. Tai situacija tikrai buvo sudėtinga.

O kad kažkas kažką papasakos, kad man kažkas buvo išskirtinio – na, šiuo laiku, šitam kontekste nesistebiu niekuo. Jeigu ateina gydytojas į palatą, aš jo neklausiu, ar jį kažkas atvedė, ar jam kažkas liepė ateiti – tai yra jo pareiga mane prižiūrėti, lygiai taip pat, kaip ir bet kurį kitą ligonį, kuris yra šitoje ligoninėje“, – tikino Klaipėdos miesto meras.

Dėl gydytojo traumatologo A. Muižio perkėlimo į priėmimo skyrių meras taip pat pažeidimų neįžvelgia.

Tiesa, dėl to, ar buvo perkėlimo klausimas iš anksto aptartas su pačiu gydytoju, V. Grubliauskas atsakyti negalėjo ir pasiūlė kreiptis į KUL vadovybę.

„Pirmą kartą girdžiu tokį teiginį, kad gydytojas perkeltas neteisėtai. Į tai turėtų atsakyti pati universitetinė ligoninė, kuri ir sprendžia personalo valdymo klausimus ir personalo politikos aspektus.

Kiek aš žinau, dar kovo 4 dieną buvo ministro įsakymas dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo koronaviruso laiku. Aš suprantu, kad ligoninės vadovybė, kurios pagrindinė prievolė yra užtikrinti sklandų įstaigos darbą, turbūt ir svarsto, kaip kur pergrupuoti jėgas, kad įstaigos veikla būtų nenutrūkstama.

Kitas dalykas – informacija, kurią gavau dabar, yra tai, kad šitam ponui gydytojui A. Muižiui yra paliktos antraeilės pareigos toje pačioje įstaigoje. Be to, darbas, į kurį dabar jis yra perkeltas, yra šiek tiek didesnės rizikos, todėl suprantu, kad ten bus mokamas ir ženkliai padidintas atlyginimas.

Trečias aspektas – šita darbo vieta yra tik karantino laikotarpiui. Ketvirta, aš manau, kad gydytojas, kuris yra davęs Hipokrato priesaiką, jis turbūt savo misiją turi atlikti bet kurioje vietoje, kur yra reikalingiausias tuo metu“, – komentavo V. Grubliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės suburta darbo grupė tyrimo išvadas dėl ligoninės galimų pažeidimų turėtų pristatyti iki gegužės pabaigos.