Šunų pragaras Kretingoje: rasti sudegintų šuniukų palaikai

Dingusio šuns paieškos kretingiškius atvedė iki garažo, kuriame, kaip sako augintinio šeimininkai, išvydo pragarą žemėje. Savaitgalį per Lietuvą nuvilnijusi žinia apie galimai nelegalių veisėjų buveinę sukėlė ir kitų rajonų skaudulius: tarnybos gavo begalę pranešimų, kur dar antisanitarinėmis sąlygomis galimai įrengtos gyvūnų daugyklos.

Ši banga įtraukė ir norinčius tapti didvyriais, jie kelia galvos skausmą atsakingiems šunų šeimininkams.

Pirmoji skandalų bangą sukėlusi vieta – netoli Kretingos dvaro įsikūrusiuose Padvariuose. Čia gausu naujakurių, kurie nori savo žemės sklypo, gražaus kraštovaizdžio. Ne vienas Padvarių bendruomenei priklausantis gyventojas pats augina keturkojus, tad tiek savivaldybės atstovams, tiek policijai kelia nuostabą tai, kad vieta buvo surasta atsitiktinai.

Kretingos policijos vadovas Arūnas Pužauskas sako, kad šalia sodybos, kur aptiktas galimai nelegalus veislynas, voljere buvo laikomi dar keli šunys. Faktas, kad garaže laikomų gyvūnų niekas nepastebėjo, kelia įtarimų, jog gyvūnai galėjo būti nė nevedžiojami. Vieno Latvijos veislyno savininkė tokį įtarimą tik patvirtino – paimto šuns kojos sužalotos, jis sunkiai vaikšto.

Kalytė buvo parduota maždaug prieš metus, o dabar jos būklė tokia, kad bijo žmonių, nerami, net negali bėgioti.

Policijos pareigūnai ragina žmones nenumoti ranka, jei įtaria, kad šuo gali būti pavogtas ir surastas pas kretingiškius.

„Pagal šį ikiteisminį tyrimą tikrinsime visas galimas versijas. Įtariamai dar niekam nepareikšti, tačiau po savaitgalio tiriami du faktai – buvo rasti sudeginti, tikėtina, šuniukų palaikai laužavietėje ir kibire. Tai – du skirtingi faktai. Bet kokiu atveju dar vyksta tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kol kas renkame visą informaciją, bendravau ir su seniūne, ar tikrai niekas anksčiau nesikreipė, ar buvo kokių įtarimų, kad ten galėtų būti laikomi šunys. Šalia pastato, voljere, taip buvo šunų, tad gal jei ir sulodavo garaže, žmonės galvodavo, kad tai – šunys iš voljero. Nė vieno nusiskundimo nebuvo gauta anksčiau.

Tikrai labai keista, kai patalpoje tiek šunų, o aplinkiniai nieko nežino ir nieko nematė. Manoma, kad šunys nebuvo vedžiojami lauke. Renkame duomenis ir dėl verslinės veiklos, kiek šuniukų parduota, nes tie šunys nebuvo auginti sau“, – sako Kretingos rajono policijos vadovas.

A. Pužauskas teigia, kad dar ne visais atvejais savaitgalį Kretingoje bei apylinkėse savo šunis atsiėmę šeimininkai pranešė policijai. Ši informacija taip pat svarbi vykstant tyrimui, tad prašo su policija bendradarbiauti ir padėti išaiškinti visas aplinkybes.

„Jei kas turėjo kokių nors reikalų dėl šunelių įsigijimo, prašome pranešti. Tikrai renkame tuos duomenis, kol kas – iš socialinių paskyrų“, – nelikti abejingus prašo A. Pužauskas.

Kretingos rajono administracijos direktorė Jolanta Girdvainė neslepia, kad net ir išties aktyvi Padvarių bendruomenė iki kilusio sujudimo nieko įtartino nepastebėjo, nors visai netoli atokiau esančio namo patys vedžiojo augintinius.

„Tikrai niekas nežinojo apie šį nelegalų veislyną. Tik aktyvi visuomenė padėjo jį atrasti. Net keista: Padvarių bendruomenė aktyvi, bet žmonės sako, kad neatkreipė dėmesio, jokio šunų lojimo negirdėjo iš tų garažų, nors netoliese ir patys kai kurie vedžioja šunis. Surengėme darbinį pasitarimą, aptarėme, kur yra spragų, ką reikia keisti.

Iki šiol nebuvo budinčio Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojo savaitgaliais ir ne darbo valandomis. Nusprendėme, kad tai bus pakeista. Policijos pareigūnai gali tik užtikrinti viešąją tvarką, prižiūrėti, kai paimami gyvūnai, ar padėti specialistams patekti į patalpas.

Pagal įstatymus, tik Maisto ir veterinarijos specialistas gali nustatyti gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus, tai – ne policijos darbas“, – sako J. Girdvainė.

Pašnekovė neslepia, kad bendruomenės aktyvumas padėjo išaiškinti ne vieną vietą, kur galimai nelegaliai veisiami gyvūnai, ir prašo žmonių neskubėti rengti linčo teismo bei vykdyti savo teisingumo ar savo tyrimų.

Iš kretingiškių jau pasigirdo žinia, kad jauni žmonės naktimis važinėja po atokesnes gyvenvietes, eina į privačias valdas ir tikrina voljerus. J. Girdvainė primena, kad to daryti negalima, o siekiant teisingumo nereikia pamiršti, jog tik tinkamai surinkus įrodymus galima eiti teisiniu keliu.

Be to, jau ruošiamas kreipimasis į Seimą, kad būtų sugriežtinti įstatymai ir aiškiai apibrėžtos ribos veislynams bei nelegaliai tuo užsiimantiems asmenims.

Kretingiškiai svarsto, ar iki to neprivedė ilgametis institucijų nenoras imtis rimtesnių priemonių prieš nelegalius veisėjus, juolab kad Kretingoje gyvenanti moteris Maisto ir veterinarijos tarnybai žinoma jau ne vienus metus. Tiesa, paskutinį kartą visai kitoje vietoje, pačioje Kretingoje, buvo aptikta veikla, tad Padvariuose besikuriančių žmonių niekas netikrino.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus l. e. p. vedėjas, valstybinis veterinarijos inspektorius Vilius Stančikas sako, kad jei veislynas nėra įteisintas, net ir dešimtis kartų administracine tvarka bausto asmens tikrinti nėra galimybės.

„Jei veislynai įteisinti, vyksta planiniai patikrinimai. Jei daugyklos nelegalios, kaip šiuo atveju, net ir nubaudus žmogų tikrinti vėliau, ar jis vėl laiko gyvūnus ir kokiomis sąlygomis, negalime.

Moteris buvo bausta, iš jos atimti šuniukai 2014 metais, tą žinome, tačiau neiname ir netikriname visų iš eilės garažų ar apleistų vietų, kaip kad dabar paaiškėjo keliose Lietuvos vietose, jog ir taip laikomi gyvūnai. Šiuo Kretingos atveju ten, kur dabar įkurta daugykla, nusiskundimų nebuvo. Be to, įstatymai leidžia baustam administracine bausme žmogui laikyti gyvūnus, jei jis pašalina trūkumus.

Be žmonių pagalbos mes tokių daugyklų vietų aptikti negalime. Be to, moters vardu užregistruotas tik vienas gyvūnas. Čipuoti devyni, aiškinamės su jų šeimininkais. Vieni sako, kad padovanojo, kiti kitaip perdavė, dalį dar aiškinamės. Keli yra atvežti iš Baltarusijos, Latvijos, dar ieškome visų gyvūnų savininkų, – sako V. Stančikas. – Kai buvo paimti šunys, moteris sakė, kad ruošiasi įteisinti veiklą. Nors, mano nuomone, jai laikyti šunų iš viso nebereikėtų, visgi įteisinus veiklą būtų didesnė kontrolė.“

V. Stančikas teigia, kad dar viena problemos pusė – paklausa. Yra žmonių, kurie sutinka mokėti mažiau už veislinį šunį ir nė nesidomi, kokiomis sąlygomis jis veistas, kas jo tėvai. Tai ir skatina veikli nelegalias daugyklas.

Kokia linkme pasuks tyrimas, paaiškės tik gavus visus duomenis, – ar dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvūnai buvo suluošinti, ar dėl to jie gaišo. Tačiau Kretingos rajono administracijos vadovė neslepia, kad neramu ne tik dėl tyrimo eigos, bet ir dėl gyvūnų gerovės, – pagal dabar numatytą tvarką, „Nuarui“ pavesta gyvūnų globa yra terminuota. Kas bus su gyvūnais po dviejų savaičių, šiuo metu – visiška nežinia.

Policija ir VMVT organizuos bendrus ekipažus, nelegaliose gyvūnų veisyklose rengs reidus

Po pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje paplitusių vaizdų ir didėjančio visuomenės pasipiktinimo dėl nelegalių gyvūnų veisyklų, policija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, kad organizuos bendrus ekipažus, reaguojant į gaunamus pranešimus bei rengs prevencinius reidus.

Aptartį šį klausimą pirmadienį susitiko policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir VMVT direktorius Darius Remeika.

„Sutarta, kad tarnybos pagal galimybes organizuos bendrus ekipažus, kurie galės sureaguoti į gaunamus pranešimus ir vietoje spręsti problemą, taip pat vykdytų netikėtus patikrinimus pagal turimą informaciją. Policija inicijuos ir tarpinstitucinius prevencinius reidus, siekiant nustatyti nelegalias veisyklas ir atlikti atitinkamus patikrinimus“, – rašoma pranešime spaudai.

Susitikę vadovai atkreipė dėmesį kad nelegalios veisyklos vis dar egzistuoja, nes tam yra paklausa – gyventojai įsigyja gyvūnus be dokumentų.

„Dėkoju gyventojams už savaitgalį gautą informaciją, kuri yra nuodugniai tikrinama, yra pradėti papildomi tyrimai net keliose apskrityse. Gauta informacija yra labai naudinga, ji tik patvirtina, kad situacija kai kuriuose rajonuose nėra normali ir ją būtina kuo skubiau spręsti.

Tuo pačiu raginu gyventojus susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, tokių kaip neteisėtas patekimas į privačią teritoriją, svetimo turto gadinimas, fizinių prievartinių veiksmų atlikimas kitų asmenų atžvilgiu“, – po susitikimo sakė R. Požėla.

Komisaras pabrėžė, kad būtina galvoti apie atsakomybės griežtinimą, ypač už atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, kai už gyvūnų nepriežiūrą tarnybos gali skirti tik įspėjimą arba labai mažą baudą.

Pranešama, kad artimiausiu metu bus atnaujinta VMVT ir policijos 2010 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Be to, šią savaitę planuojama pasirašyti bendrą tarpinstitucinį įsakymą ir sudėlioti aiškų algoritmą, kaip tiksliai turi veikti tarnybos, įtraukiant ir savivaldybių asociaciją.

Taip pat sutarta sukurti nuolat veikiančią tarpinstitucinę grupę, įtraukiant į ją atsakingas tarnybas, NVO atstovus, kuri vykdytų aktyvią situacijos stebėseną, rinktų informaciją, vertintų gautą medžiagą, siūlytų sprendimus ar reikalingus teisės aktų pakeitimus.

„Kiekvienais metais atliekamų patikrinimų metu nustatome apie 3–5 nelegalius gyvūnų augintinių veisimo atvejus ir ši informacija mus pasiekia ir iš aktyvių visuomenės piliečių. Savaitgalį išaiškinti gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų atvejai parodo problemos mastą, kuriai spręsti reikalingas visų už tai atsakingų institucijų įsitraukimas.

Bendromis jėgomis su policija, tikiu, kad ir su savivalda, atrasime efektyvesnes priemones, kaip problemą išspręsti, būtina peržiūrėti galiojančius teisės aktus, griežtinti pažeidėjų atsakomybę“, – teigė VMVT direktorius D. Remeika.