Stirnos į "Klaipėdos naftą" nebeužsuka

Pasirodo, čia yra ir spirito (etanolio) talpyklos ir nemažai jo kraunama. Juokaujama, kad jis kvepia ruginuke. Atradome ir tą vadinamąją nulinę krantinę, kuri netrukus nebebus nulinė. Matėme lapę, bet nepavijome. Žinoma, paieškojome ir potencialių nemalonių kvapų taškų.

Pirmiausia teko išklausyti ilgiausią su sauga susijusį instruktažą, mums buvo pamatuota temperatūra, uždėti šalmai ir apsauginiai akiniai, liemenės. Beje, norėdamas patekti į kokį nors darbų barą, turi gauti atskirą jo vadovo sutikimą. Šiaip sau imti ir įlįsti į mechanines dirbtuves negali. Yra zonų, kur negalima naudotis įprastu mobiliuoju telefonu. Žodžiu, saugumui čia kaip nė vienoje kitoje uosto krovos kompanijoje skiriamas labai didelis dėmesys.

Vien tik vamzdžiai mums akyse

Labai pasisekė, kad turėjome tokį gidą, kuriuo tapo KN vyriausiasis technologas tikras klaipėdietis Ramūnas Kregždys, turintis ir puikią iškalbą, ir subtilų humoro jausmą. Jis stengėsi kuo paprasčiau papasakoti apie čia vykstančius labai sudėtingus procesus.

Į KN Ramūną atvedė tėvo, žinomo Klaipėdos šilumininko, pavyzdys. 5 metų vaikui šiluminė elektrinė padarė labai didelį įspūdį. Šioje įmonėje su pertraukomis jis dirba nuo 1997 m. Vertinant pagal grožį R. Kregždžiui labiausiai KN patinka mažesnysis dujų terminalas - Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis, jis dar pakankamai naujas, visas iš nerūdijančio plieno ir blizga. O pagal funkcionalumą ir įdomumą - tamsiųjų naftos produktų geležinkelio estakada. Anksčiau mazutas būdavo pilamas atviruoju būdu, ir viskas garuodavo. Dabar tai daroma uždaru būdu. Įrenginys gana įdomus ir jį valdyti sudėtinga.

Daugiausia apžiūrinėjome įvairius vamzdynus ir įrenginius. Sunku patikėti, kad kai kuriuose įrenginiuose yra daugiau kaip tūkstantis mažyčių vamzdelių, per kuriuos eina šaltas mazutas, o tarp jų - karštas garas.

RANKOMIS. Prie geležinkelio cisternos jungiama apatinė išpylimo rankovė.

Beje, kai kurie vamzdžiai yra izoliuoti, t. y. padengti skarda, kad nebūtų prarandama šiluma. Jie labiau blizga.

Paklaustas, o kas būtų, jeigu tokiame vamzdyje atsirastų plyšelis, R. Kregždys atsakė: "Plyšeliui čia atsirasti gana sudėtinga todėl, kad mes dirbame naudodami mažus slėgius." Be to, vykdoma nuolatinė įrenginių priežiūra, kaip nustatyta teisės aktuose.

Po šios ekskursijos mūsų įspūdžiams apibūdinti tiktų perfrazuoti Kazio Binkio eilėraščio "Rugiagėlės" eilutę: vien tik vamzdžiai mums akyse - žemėj, ore ir danguj.

Įrenginius išsikasė iš žemės

Visą KN teritoriją į dvi dalis dalija miestui priklausantis kelias. Kairėje jo pusėje yra, vaizdžiai tariant, geležinkelio vagonų karalystė, kitaip sakant, didžiulė siurblinė. Visa teritorija jau išnaudota, likęs tik nedidelis lopinėlis, kuriame dar nežinia, kas bus statoma - greičiausiai kokia nors talpykla. Dešinėje kelio pusėje - krantinės ir laivų viešpatija. Pastaroji gražesnė, joje kur kas daugiau romantikos. Joje ir šių laikų naujovė - mažesnysis antžeminis dujų terminalas, pradėjęs veikti 2017 m. spalį.

VERTINIMAS."Klaipėdos naftos" vyriausiajam technologui Ramūnui Kregždžiui gražiausias yra naujasis antžeminis dujų terminalas, o pagal funkcionalumą ir įdomumą - tamsiųjų naftos produktų geležinkelio estakada.

Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai prisimena, kad KN yra įsikūrusi senosios naftos bazės, atsiradusios uostamiestyje 1959 m., teritorijoje. Viso to, ką mes matėme šiandien, t. y. daugybės vamzdynų, kurių yra gal kokie 62 km, tinklo čia nebuvo. Visi jie ir siurblinės buvo arba po žeme, arba pastatuose. 1991-1992 m. šioje teritorijoje buvo tik pastatai, talpyklos ir pieva. R. Kregždys matė ir dalį to po žeme buvusio terminalo.

Rekonstruojant naftos bazę įrenginiai buvo iškasti iš žemės ir 1999 m. pradėtas po rekonstrukcijos eksploatuoti atnaujintas naftos terminalas, kurio vamzdynai jau yra ant žemės. Pasak R. Kregždžio, vienas iš pagrindinių požeminės įrangos trūkumų - jeigu įvyktų kokia nors avarija ar norint vamzdyną demontuoti, viską reikėtų išsikasti.

Zuikiai dar tebebėgioja

Nustebino pasakojimas, kad po teritoriją bėgioja zuikiai. Vienas darbuotojas buvo prisijaukinęs zuikį, mat kišenėje visada nešiodavosi morką. Tas zuikis per du metrus jį sekiodavo po visą terminalą. Čia ir dabar daugybė paukščių. Kartais darbuotojai negali atlikti talpyklų viršaus apžiūros, nes juos puola kirai ir varnos. Negana to, ant talpyklų jie dar susisuka lizdus. Būna, darbuotojams tenka gelbėti mažus zuikučius nuo varnų, kad neužkapotų.

SPALVA. Talpyklos yra tokios spalvos todėl, kad atspindėtų kuo daugiau šviesos ir neįkaitintų jose esančio produkto, t. y. benzino. Pašildomos talpyklos gali būti ir juodos spalvos. Joms kaip tik reikia daugiau saulės spindulių.

Anksčiau, kai Kuršių marios užšaldavo, per ledą į KN ateidavo ir stirnų, ir briedžių, ir šernų.

"Pats esu matęs tik per marias parėjusią stirną, bet seniai. Dabar čia matau tik zuikius ir paukščius, stirnos nebeateina, nes dabar yra padarytos aukštos betoninės krantinės, o anksčiau jos buvo akmeninės", - pasakojo R. Kregždys.

Prie krantinių yra nemažai žuvų. Anksčiau darbuotojai žvejodavo, pagaudavo ir sterkų, ir net ungurių, dabar teritorijoje, dėl darbų saugos reikalavimų užtikrinimo žvejoti griežtai draudžiama.

Geležinkelio estakadų žemėje

Kairėje terminalo dalyje yra didžiulis talpyklų parkas, dvi geležinkelio estakados, siurblinės, katilinė, laboratorija ir kt. Viena estakada skirta tamsiesiems naftos produktams (mazutams), kita - šviesiesiems (benzinui, dyzelinui). Kiekvienoje jų yra po du geležinkelio kelius, kurie baigiasi akligatviu. Tuščias cisternas atgal išveža šilumvežis. Vienu metu krova gali vykti abiejuose keliuose. Iš viso estakadose vienu metu telpa 124 geležinkelio cisternos, vienoje cisternoje - apie 60 tonų krovinio, arba, priklausomai nuo produkto tankio, 60-78 kubiniai metrai. Vienu metu čia galima išpilti apie 8,5 tūkst. kub. m produktų.

DUJOS. Mažesniajame dujų terminale - KN suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo stotyje.

Dažniausiai naftos produktai į KN atgabenami geležinkelio cisternose, o išgabenami laivais. Kartais atvežami ir autocisternomis, ir atplukdomi laivais. Mazutas kur kas dažniau išgabenamas laivais, nei priimamas iš jų. Čia taip pat priimama laivais atplukdyta nafta.

Geležinkelio estakadose tiesiai iš cisternų naftos produktai į laivus nepumpuojami, pirma supilami į talpyklas, apskaitomi ir tik iš jų vamzdžiais keliauja į laivus.

Centrinė siurblinė skirta tamsiesiems naftos produktams, kitaip sakant, tiems, kuriuos reikia pašildyti. Atvykus vagonui (cisternai), prie jos ateina žmogus ir rankomis prijungia apatinę išpylimo rankovę. Per ją į vidų įpurškiamas estakados vamzdynuose cirkuliuojantis katilinės garais iki 80-90 laipsnių temperatūros įkaitintas mazutas. Jis pašildo cisternoje esantį mazutą,kuris keliauja į talpyklų parką.

VAMZDIS. Chemijos inžinierius ir organinių medžiagų chemikas technologas Ramūnas Kregždys prie vamzdžio, kuriame yra apie minus 160 laipsnių temperatūros SGD. Jeigu vamzdis nebūtų izoliuotas, saulė jį tiek įšildytų, kad dujos tuojau pat pradėtų garuoti.

Geležinkelio cisternų apatinė išpylimo rankovė pagaminta Prancūzijoje, vienu metu tie prietaisai buvo vieni pažangiausių pasaulyje. Ši išpylimo technologija labai sena, ją 1928 m. išrado rusų inžinierius. Ji iki šiol yra labai paplitusi visame pasaulyje, nes yra labai paprasta ir gana efektyvi. Mat kartais net vasarą atkeliauja toks mazutas, kuris būna sustingęs į gabalus.

Išlikusios 4 senos talpyklos

Beje, KN yra išlikusios keturios senosios talpyklos, kurios buvo pastatytos dar 1959 metais. Ir jos yra naudojamos. Žinoma, buvo suremontuotos ir sutvarkytos. Norint įsitikinti, ar talpyklos tinkamos naudoti, iš jų dugno yra išpjaunamas lopinėlis ir ištiriamas. Paaiškėjo, kad jų dugnas fantastiškos būklės - labai storas metalas. Tikrinant naujas talpyklas jau lendama į jų vidų ir matuojama ultragarsu.

Ateityje senąsias talpyklas planuojama nugriauti. Kas bus jų vietoje, dar svarstoma, bet greičiausiai vietoj jų atsiras naujos talpyklos.

Iš viso KN yra 49 didesnės ir mažesnės talpyklos, skirtos kraunamai produkcijai, bei 2 talpyklos - multifunkciniams priedams. Skirtingose talpyklose yra laikomi skirtingų klientų kroviniai. Didžiausių talpa - 30 tūkst. kub. m, mažiausių - 100 kub. m. Mažose laikomi benzino priedai. Kadangi vietos teritorijoje yra mažai, talpyklos jau statomos plonos ir aukštos, 23 m ir aukštesnės.

Visos talpyklos yra uždaros kaip statinės. Tarp stogo ir produkto paviršiaus yra plaukiojantis pontonas, kuris sumažina produkto garavimą bei užtikrina, kad garai nepatektų į aplinką. Siekiant saugumo, talpyklos statomos labai įdomiai: viršuje yra virinama labai plona siūlė, kad jeigu kartais kiltų gaisras, nebūtų sprogimo ir stogas būtų lengvai nunešamas, o talpykla degtų kaip kaminas.

Per uraganą "Anatolijus" visos talpyklos buvo pripildytos produktų, nes jeigu jos būtų buvusios tuščios, galėjo būti nugriautos.

TILTAS. Per šį tiltą eina visi vamzdynai iš estakadų talpyklų į laivus. Kiekvienu vamzdžiu teka tam tikras produktas. Geltonais vamzdžiais pumpuojamos dujos. Iš dujų terminalo suskystintos dujos, pervestos į dujinę fazę, keliauja į katilinę. Tamsieji naftos produktai yra laikomi izoliuotose talpyklose, o šviesūs naftosproduktai - talpyklose be izoliacijos. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Bus daugiau.