Skandalingųjų Palangos dušinių istorijoje išlenda vis daugiau įtartinų faktų: po šaltu vandeniu – prokurorai

Palangoje prašmatnią vilą kopose pasistačiusi turtingo uostamiesčio verslininko žmona klaipėdietė Natalija Zolotnitckaja pateko į nepavydėtiną padėtį.

Statybai išleisti milijonai eurų, pastatas tinkamu naudoti pripažintas jau daugiau nei prieš metus, gėlių krūmais ir dekoratyvine metaline užtvara papuošta teritorija, bet prabangiu pastatu naudotis savininkė vis dar drovisi.

Nors jau pakabintos ir puošnios užuolaidos, langus iki šiol dengia matinė plėvelė. Iš kopų pusės ant terasos stovi audeklu uždengta kepsninė, poilsiui po atviru dangumi paruošti lauko baldai, bet pačiame pastate dienų dienas – nė gyvos dvasios. 

Į vilos vidų nepatenka

Į šį paslaptingą kurorto objektą iki šiol niekam iš pašalės nepavyko įkišti nosies. Beveik prieš du mėnesius Palangos savivaldybėje apsilankiusi vilos savininkė su vyru tikino, kad pastatas nėra pritaikytas gyvenimui ar poilsiui ir tai po kelių savaičių žadėjo įrodyti į vidų pakviesdama savivaldybės atstovus.

Bet daugiau kaip prieš savaitę į svečius pas savininkę išsiruošę savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai iš N.Zolotnitckajos advokatės gavo atsakymą, kad jos klientė yra išvykusi į užsienį, o nuėję į pajūrį darbuotojai viloje nieko nerado.

Atrodo, apie pastate neva ketinamą įkurdinti meno galeriją ar netgi restoraną kalbėjusi savininkė taip vilkina laiką ir, matyt, tikisi, jog žmonės skandalingą statybą pamažu užmirš.

Juo labiau kad neskuba ir prokurorai, kurių Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar liepos pradžioje prašė ištirti „Lietuvos ryto“ atskleistas naujas šios istorijos aplinkybes – privatizuotos dušinės buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus dar prieš ketvirtį amžiaus, o rekonstruojama buvo vėliau šioje vietoje atsiradusi savavališka statyba. 

Prašo tirti ir asociacija

Praėjusių metų pabaigoje dušinių rekonstrukciją pateisinusi ir dabar naujas aplinkybes tirianti Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė savivaldybei pranešė, kad tyrimo terminas yra pratęstas.

Tačiau prokurorus ėmė spausti įtarimų keliančiomis statybomis šalyje besidominti Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija.

Surinkusi viešai prieinamus Nekilnojamojo turto registro dokumentus ir teismų sprendimus asociacija atliko savo teisinį tyrimą ir priėjo prie priešingos nei prokurorai išvados – Palangos savivaldybė statybos leidimo rekonstrukcijai išduoti negalėjo, o neteisėtai pajūrio juostoje pastatytas privatus pastatas pažeidžia viešąjį interesą.

Šios išvados su prašymu atlikti pakartotinį statybos teisėtumo tyrimą prieš kelias dienas įteiktos Generalinei prokuratūrai. 

Nežino pastato paskirties

Ištyręs tuos pačius dokumentus, kuriuos turėjo vartyti ir prokurorė, asociacijos teisininkas advokatas Rimantas Jonynas nustatė, kad savivaldybė statybos leidimo Palangos verslininkui Kęstučiui Gecui negalėjo išduoti dėl keleto priežasčių.

Pagal įstatymą, statyba pajūrio juostoje išimtiniais atvejais leidžiama tik tuomet, kai būsimasis statinys atitinka šios juostos nustatymo tikslus.

Kitaip sakant, ketinamas rekonstruoti ar statyti pastatas yra būtinas aptarnauti visuomenei ir savo aptarnavimo funkcijų negali atlikti niekur kitur, tik prie Baltijos jūros.

Tačiau savivaldybė nei išduodama statybos leidimą, nei dabar faktinės šio statinio paskirties dar nežino. Kam gali būti naudojamas šis pastatas, jo savininkė svarsto tiktai dabar, kai vila jau pastatyta ir pripažinta tinkama naudoti.

Savivaldybės atstovai šiuo metu bergždžiai mėgina patekti į vilos vidų norėdami įsitikinti, ar ji pritaikyta nuolatiniam, ar laikinam gyvenimui.

Tvarkyta tai, ko nebebuvo

Taip pat išsiaiškinta, kad dušinės 2014 metais negalėjo būti pradėtos rekonstruoti, nes jų pamatų liekanų 2008-ųjų pradžioje kadastro byloje jau nebuvo, bet 2007 metų pabaigoje šiame sklype K.Gecas buvo pradėjęs naujo pastato statybą – išbetonavęs būsimojo pastato rūsį.

Tačiau dušinės, kurių neliko nė žymės, taip ir nebuvo išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro.

Užtat kadastro byloje užfiksuotas ir unikalų numerį gavęs didelis rūsys, kuris sudarė 36 proc. viso numatyto statinio, liko neįregistruotas.

Pradėjęs statyti naują poilsio paskirties pastatą K.Gecas iš savivaldybės nebuvo gavęs statybos leidimo. Vėliau jis įrodinėjo, kad parengtas, bet savivaldybės administracijos nepatvirtintas statybos leidimas yra galiojantis.

Vėliau pradėjus bylinėtis Klaipėdos apygardos teismas išaiškino, kad savivaldybė net negalėjo leisti naujos statybos pajūrio juostoje, o leidimą galėjo išduoti tiktai Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą.

Be to, teismas nustatė, kad 2007 metais vykusi savavališka statyba Meilės alėjoje buvo ne rekonstrukcijos, o naujos statybos rezultatas. 

Reikėjo Vyriausybės žodžio

Bet 2012-ųjų pabaigoje K.Gecas teisme pasiekė išlygą – jam buvo leista per 2 metus įstatymų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.

Neįvykdžius šio reikalavimo jis buvo įpareigotas nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Klaipėdos apygardos teismas neskundžiama nutartimi šią statybą jau buvo pripažinęs kaip naują, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, jog siekiant gauti statybos leidimą pajūrio juostoje rekreaciniam pastatui būtinas Vyriausybės sprendimas.

Todėl, anot Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos teisininko, šiomis teismo nutartimis privalėjo vadovautis ir Palangos savivaldybė, kai išdavė projektavimo sąlygas neegzistuojančių dušinių rekonstrukcijai.

Vietoj jų jau stovėjo išbetonuotas rūsys su būsimojo pastato karkasu.

Iš esmės kurorto savivaldybė leido tęsti savavališką statybą taip ir nepašalinus jos padarinių, kurios viena sąlygų buvo nustatyta tvarka gauti naujos statybos leidimą. 

Įtarimų sukėlė ir sandoris

Savo pareiškime Generalinei prokuratūrai visuomeninė asociacija atkreipė dėmesį, kad galimai neteisėta yra ir 2015 m. lapkričio viduryje sudaryta K.Geco ir N.Zolotnitckajos pirkimo–pardavimo sutartis.

Pagal ją palangiškis turtingai klaipėdietei už 700 tūkst. eurų pardavė du nekilnojamojo turto objektus – faktiškai neegzistuojančių dušinių 6 proc. likučių, taip pat perleido visas teises į formuojamą rekreacinį pastatą su poilsio aptarnavimo patalpomis.

Advokato R.Jonyno teigimu, valstybės įmonės Registrų centro suklaidintas notaras patvirtino neegzistuojančio dušinių pastato pardavimą.

Be to, pagal Notariato įstatymą, nebuvo galima tvirtinti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto – rūsio ir pastato karkaso perleidimo kito asmens nuosavybėn. Įdomu tai, kad N.Zolotnitckajos nupirktas rūsys taip ir liko neįregistruotas, o vilos statyba buvo toliau tęsiama kaip nesančių dušinių rekonstrukcija.

Abejonių kelia ir tai, ar pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta teisinga sandorio suma.



Kol kas lankytojų nesulaukia jūros pusėje ant vadinamųjų dušinių terasos piknikams paruošta kepsninė ir lauko baldai, o langus tebedengia apsauginė plėvelė. E.Kazlaučiūnaitės nuotr.

„Lietuvos ryto“ duomenimis, probleminį nekilnojamąjį turtą su jam gautu statybos leidimu K.Gecas iš pradžių pardavinėjo už 3 mln. eurų. Ilgai nerasdamas pirkėjo vėliau jis nusileido iki 2 milijonų. Kai jam tarpininkai atrado galimą pirkėją iš Vokietijos, kuris sutiko mokėti tokią sumą, K.Gecas pasakė, kad dušines jau yra pardavęs.

Asociacija gina sąžiningų vartotojų interesus

Asociacija įsipareigojusi viešinti ydingus statybų verslo modelius, nesąžiningus statybų atvejus ir statybų procesą reguliuojančių įstatymų spragas, informuoti, šviesti visuomenę ir taip apsaugoti asmenis nuo klaidingų pasirinkimų, dėl kurių gali nukentėti jų interesai.

Kaip teigė asociacijos vadovas, Kauno verslininkas Valdas Matulis, šiuo metu asociacija tiria kelias įtarimų dėl teisėtumo keliančias statybas visoje šalyje.