Skandalinga byla pajūryje subliūško – machinacijomis apkaltinti verslininkai švenčia pergalę
Transportininkai – FNTT akiratyje
Klaipėdoje ir Kretingos rajone registruotos transporto įmonės ir jų savininkai į įtarimų šešėlį atsidūrė prieš kelerius metus – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) susidomėjo jų komercine veikla Neringoje.
Nustatyta, kad kai kurių su statybų darbais Neringoje susietų įmonių savininkai net trejus metus neva apgaudinėjo valstybę – teikdami paslaugas nemokamai naudojosi bendrovės „Smiltynės perkėla“ paslaugomis.
Įmonių transportas, pagal sutartis iš Neringos gabenęs statybų atliekas ir atveždavęs čionai žvyrą, juodžemį, kaip išsiaiškino tyrėjai, net 1151 kartą per Kuršių marias perkeltas nemokamai – išvengta 91 tūkst. eurų mokesčių.
„Padaryta didelė žala valstybei. Už automobilių kėlimo per Kuršių marias paslaugas Susisiekimo ministerijos kontroliuojamai įmonei „Smiltynės perkėla“ buvo sumokėta pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Vaida Pužauskienė.
Klaipėdos apylinkės teisme į kaltinamųjų suolą pirmieji sėdo sukčiavimu, dokumentų klastojimu apkaltinti Donatas Baužinskis, Audrius Zukas ir Ramūnas Ščiuka. Kaltinimai pateikti vienai bendrovei ir mažajai bendrijai.
Baudžiamosios atsakomybės neišvengė ir viena Neringos įmonė. Jos projektų vadovą, dar užsiimantį ir nekilnojamojo turto nuoma, tyrėjai įvardijo kaip nusikalstamos veiklos sumanytoją.
Taupė ir mulkino perkėlą?
Verslininkams ir įmonėms pateikti kaltinimai, kad jie esą dangstėsi Neringos savivaldybės išduodamais leidimais – neteisėtai įgijo teisę nemokamai naudotis „Smiltynės perkėlos“ keltais. Tokios lengvatos išimties tvarka numatytos tik kurorto įmonių ir vietinių gyventojų autotransportui.
FNTT tyrėjai nustatė, kad Neringos logistikos įmonėje dirbęs samdomas vadovas kaunietis 2014 metų pabaigoje suskato ieškoti įmonių, kurios išvežtų kurorte susikaupiančias statybų šiukšles ir atliekas.
Kai tokios įmonės atsirado Kretingos rajone ir Klaipėdoje, verslo partneriai ėmė galvoti, kaip sutaupyti pinigų nemokant „Smiltynės perkėlai“ už transporto kėlimą per Kuršių marias. Tik Neringos gyventojų ir čia registruotų įmonių transportas marias keliamas nemokamai. Kitiems kelto mokestis už krovininį sunkvežimį siekia 80, o už lengvąjį automobilį – 11 eurų.
Įkaltis – panaudos sutartys
Įtarinėta, kad verslininkai griebėsi apgaulės siekdami Neringoje neregistruotoms savo įmonėms ir transporto priemonėms neteisėtai gauti savivaldybės leidimus ir nemokamai naudotis „Smiltynės perkėlos“ paslaugomis.
Įvardytas ir nusikalstamos veiklos mechanizmas: su Neringoje registruota logistikos įmone esą susitarta, kad bus sudarytos fiktyvios kitur registruotų įmonių transporto panaudos sutartys.
Tokias sutartis pateikę kurorto valdininkams verslo partneriai gavo leidimus nemokamai naudotis keltais ir šitaip išvengė kitiems ūkio subjektams privalomos prievolės.
Vienos įmonės vadovas, pasinaudojęs proga, dar išsirūpino leidimą ir lengvajam automobiliui.
Susijaudino ir Rokas Masiulis
FNTT tyrėjai kaltinimus grindė „Smiltynės perkėlos“ reisų duomenimis, keltuose filmuotų vaizdo įrašais – už nosies esą vedžiota ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, ir Neringos savivaldybė.
Tyrimų medžiagoje pažymėta, kad kitose vietovėse registruotų juridinių asmenų transportas Neringos įmonei nebuvo perduotas, verslininkai esą negalėjo naudotis tik kurorto ūkio subjektams taikomų mokestinių prievolių lengvata.
Neskaidrią verslo įmonių veiklą pasmerkė ir tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Įtarimų šešėlis krito „Smiltynės perkėlai“, leidimus nemokamiems keltų reisams išduodančiai Neringos savivaldybei.
Nesijautė pamynę įstatymus
Lietuvos automobilių kelių direkcija pareikalavo, kad „Smiltynės perkėlą“ esą mulkinę verslininkai solidariai atlygintų valstybei padarytą žalą – pateiktas 91 tūkst. eurų civilinis ieškinys.
Valstybės kaltinimą reiškusią prokurorę Vaidą Pužauskienę nustebino neįprasta kaltinamųjų laikysena: „Jie pripažįsta faktines aplinkybes, reikalauja sutrumpinto teismo proceso tvarką, bet neigia nusižengę įstatymams“.
Tokios keistos pozicijos sukčiavimu ir klastotėmis apkaltinti verslininkai laikėsi ir stoję prieš teismą, todėl baudžiamoji byla buvo nagrinėjama iš esmės – tikslintos reikšmingos aplinkybės, apklausti liudytojai.
Tai buvo pirmas toks teismo procesas dėl komercinio sukčiavimo plukdant transportą per Kuršių marias. Verslininkams grėsė laisvės atėmimo bausmės iki aštuonerių metų, įmonėms – piniginės baudos.
Nuteistieji lengviau atsikvėpė
Pirmosios instancijos teismas keturis kaltinamuosius (du fizinius ir du juridinius asmenis) išteisino. Kiti dešimt kaltinamųjų (šeši fiziniai ir keturi juridiniai asmenys) pripažinti kaltais ir nuteisti – jiems skirtos baudos ir laisvės atėmimo bausmės nuo 9 mėnesių iki 1 metų 9 mėnesių vykdymo terminus atidedant.
Klaipėdos apygardos teismui apeliacinius skundus pateikusi prokuratūra prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl kaltinamųjų išteisinimo. Nuteistieji rankų nenuleido – reikalavo juos pripažinti nepadariusiais jokių nusikaltimų.
Bylą antrą kartą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo kolegija nusprendė, jog keturi kaltinamieji buvo išteisinti pagrįstai – neįrodyta, kad jų veikla sietina su baudžiamaisiais nusižengimais.
Patenkinti ir nuteistųjų apeliaciniai skundai – visi išteisinti, pažymėjus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą, jų sąsajas, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.
Prokurorės skundą atmetė
Konstatuota, kad teisėtai gauti leidimus nemokamoms kelionėms per Kuršių marias gali visi Neringoje registruoti juridiniai asmenys, naudojantys ne tik jiems priklausančias, bet ir kitokiu būdu, pavyzdžiui, pagal panaudos sutartis valdomas transporto priemones.
Tai, kad verslininkai atliko Neringoje registruotai įmonei priklausančių statinių rangos darbus, patvirtina įvairūs dokumentai, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino.
Prokurorės apeliacinis skundas dėl komercinio sukčiavimo ir oficialių dokumentų klastojimo nemokamai pervežant transporto priemones per Kuršių marias keltais atmestas.
Tokią Klaipėdos apygardos teismo kolegijos nutartį prokurorai ir civiliniai ieškovai dar gali kasacine tvarka skųsti Lietuvos aukščiausiajam teismui.
Gali ginčytis civiline tvarka
Niukso sulaukė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija – teisėjų kolegija neįžvelgė pakankamo pagrindo pripažinti, kad jos ir verslininkų teisiniai santykiai turi būti nagrinėjami baudžiamosios teisės pagrindais.
„Ieškovams ginant savo teises civilinėmis priemonėmis neiškiltų jokių kliūčių įrodinėti sudarytų panaudos sutarčių fiktyvumą. Jos nėra suklastotos taip, kad sudėtinga identifikuoti šalis, nustatyti kitokias svarbias aplinkybes“, – pažymėta verslininkus išteisinusiame nuosprendyje.
Teismas atkreipė kelininkų dėmesį, jog ginčai dėl įmonių jiems neva padarytos žalos, šiuo atveju dėl nemokamo transporto kėlimo per Kuršių marias, gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Rašyti komentarą