Šilčiausia vieta Lietuvoje

Kadangi LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas S.Jakeliūną dažnai kaltina faktų interpretavimu, „Vakaro žinios“ domėjosi, ar iš tikrųjų šios priežiūros įstaigos aparatas toks išpūstas.

Pasirodo, tikrai, joje gerokai daugiau žmonių nei ministerijose, vadovai gauna didesnes algas net už ministrus ar pačią šalies prezidentę, o algų skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių siekia net 10 kartų!

Žodžių karas

„LB valdybos pirmininkui oficialiai 600 Lietuvos banko darbuotojų vardu teigti, kad tai („Krizės komisijos“ darbas, - aut. past.) yra marodieriavimas, santykiai su lavonais, o Marius Jurgilas (LB valdybos narys, - aut. past.) sako, kad jūs, šiukštu, nekalbėkite su išore, nes viskas čia yra pas mus viduje sutarta, tai yra mafijinio lygio kalbėjimai. Jie tikrai yra nederami, tai nėra privatus pokalbis, o Lietuvos bankas nėra privati kieno nors institucija“, - tokį viešą kaltinimą metė S.Jakeliūnas.

V.Vasiliauskas neneigia, kad tikrai kalbėjo apie marodieriavimą bei komisijos darbą prilygino santykiams su lavonais, tačiau vėl apkaltino S.Jakeliūną interpretacijomis.

„Čia yra vėl pono S.Jakeliūno išvedžiojimai, nes tai buvo metinis susirinkimas su darbuotojais ir aš atsakinėjau į klausimą, kokį gavau. Dabar ištraukti iš konteksto žodžius ir juos taip laisvai interpretuoti... Man tai nieko keisto, tai yra gerbiamojo pirmininko stilius“, - kaltinimais į kaltinimus atkirto V.Vasiliauskas.

Tikra darbo birža

Lietuvai įstojus į euro zoną, LB funkcijos gerokai aptirpo. Gal iš tikrųjų S.Jakeliūnas manipuliuoja faktais bent jau apie išpūstą LB aparatą? Pasirodo, ne, tą „Vakaro žinios“ sužinojo iš paties LB.

Centrinio banko klausėme, kiek iš tikro yra darbuotojų (nes sunku patikėti, kad gerokai daugiau nei ministerijose, ir dar sunkiau patikėti, kad jų išties tiek daug reikia), kokiuose struktūriniuose padaliniuose kiek jų dirba, kokias funkcijas atlieka, kokia yra vidutinė vadovų ir eilinių darbuotojų alga, ar LB išsilaiko iš uždirbamo pelno, ar gauna finansavimą ir iš valstybės biudžeto.

Deja, į pastarąjį klausimą atsakymo negavome net ir jį pakartojus dar kartą. Iš kai kurių kitų atsakymų šis tas paaiškėjo, o į dar kitus buvo atsakyta formaliai arba atsiųstos nuorodos į sunkiai suprantamus paties LB kadaise rašytus tekstus.

„Šiuo metu Lietuvos banke dirba 598 tarnautojai - 136 Priežiūros tarnyboje, 87 Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyboje, 80 Bankininkystės tarnyboje, 118 Organizacijos tarnyboje, 53 Grynųjų pinigų departamente ir kt. struktūriniuose padaliniuose“, - rašoma LB „Vakaro žinioms“ pateiktame atsakyme ir „prikabintos“ nuorodos apie visą LB struktūros schemą bei kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos bei atsakomybės sritis.

Na, pabandėme atsidaryti vieną iš nuorodų ir sužinoti, ką, pavyzdžiui, veikia Rinkos infrastruktūros departamentas.

„Departamentas atsakingas už konkurencingos ir pažangios mokėjimų rinkos plėtrą, jo ekspertai formuoja mokėjimų rinkos politiką bei vykdo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą.

Departamentas valdo dvi mokėjimų eurais sistemas - CENTROlink ir TARGET2-LIETUVOS BANKAS, pastaroji yra Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2 dalis“, - rašoma nuorodoje, tačiau aiškiau vis tiek nepasidarė.

Milžiniška disproporcija

LB atsakyme dar dėstoma, kad jo funkcijas „nustato Lietuvos banko įstatymas: įgyvendinti pinigų politiką, leisti banknotus (nors, kiek žinoma, Lietuvoje tik euro centai kalami, - aut. past.) ir vykdyti kitą su tuo susijusią veiklą, valdyti oficialiąsias Lietuvos banko užsienio atsargas, atlikti finansų rinkos priežiūrą, ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir finansų įstaigų ginčus, rinkti su Lietuvos banko atsakomybės sritimis susijusią statistinę informaciją, leisti monetas, atlikti valstybės iždo agento funkcijas ir kt.“ Priduriama, kad iš investicijų LB per 2017 m. iš viso uždirbo 54,5 mln. eurų, o į valstybės biudžetą pervedė 10,4 mln. eurų.

Kokią gi algą gauna LB darbuotojai? Praėjusių metų pabaigoje valdybos nario vidutinė alga „popieriuje“ buvo 7748 eurai. Taip, taip, akys neapgauna. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, šalies prezidento alga tuo pačiu metu siekė 7288 eurus.

Algų skirtumas tarp LB darbuotojų tiesiog bado akis. Jei valdybos nariai gauna 7748 eurus, padalinių vadovai - 2856 eurus, vyr. specialistai - 2080 eurų, tai specialistai - 930 eurų, kvalifikuoti darbininkai - 780 eurų. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios algos - net 10 kartų, kai šalies vidurkis - 5,7, o ES vidurkis - 3 kartai. Ir dar politikai šneka apie socialinės atskirties mažėjimą.

Keistai tvarkai - 18 metų

„LB valdybos pirmininko atlyginimas lygus penkiems piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento.

Ta formulė reiškia, kad atlyginimas susietas su nurodytu dydžiu ir tiesiogiai priklauso nuo kas ketvirtį skelbiamo vidurkio. LB valdybos pirmininko mėnesinio atlyginimo susiejimas su šalies piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu pagal LB įstatymo nuostatus taikomas daugiau kaip 18 metų. LB valdybos pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių atlyginimas sudaro 90 proc. LB valdybos pirmininko atlyginimo dydžio.

Jį nustatė LB valdyba vadovaudamasi tai numatančiais LB įstatymo nuostatais“, - rašoma banko atsakyme.

O kaip apskaičiuojamos kitų darbuotojų algos?

„LB tarnautojų darbo užmokesčio politikos tikslas - palaikyti LB misiją, viziją, strategiją ir veiklos prioritetus, išlaikyti konkurencingą LB tarnautojų atlygį rinkos atžvilgiu ir tinkamai motyvuoti tarnautojus, įvertinant kiekvieno jų indėlį įgyvendinant LB tikslus. Darbo užmokesčio valdymas remiasi LB pareigybių lygiais, kurie parodo lyginamąsias pareigybių vertes tiek institucijos viduje, tiek ir Lietuvos darbo užmokesčio rinkoje.

Kiekvieno tarnautojo pareiginė alga priklauso nuo pareigybės vertės, kurią išreiškia pareigybės lygis ir kurią lemia atliekamo darbo pobūdis ir turinys, reikalingos žinios, įgūdžiai ir patirtis, sprendžiamų problemų sudėtingumas (...) Pareigybės lygio nustatymui Lietuvos ir tarptautinėje žmogiškųjų išteklių praktikoje taikoma Hay Group pareigybių vertinimo metodika“, - teigia LB. Aiškiau nebūna.

Įdomumo dėlei galima palyginti: pavyzdžiui, Finansų ministerijoje yra 329 darbuotojai. Ministro alga praėjusių metų pabaigoje siekė 3532 eurus, vyr. specialisto - 1332 eurus ir t.t. Skirtumas lyginant su LB algomis - milžiniškas. Negi ministerija yra daug nesvarbesnė institucija už LB, atsakomybė ten daug mažesnė, o darbas - daug lengvesnis?

***

Interviu su Seimo vicepirmininku, ekonomistu, teisininku  Remigijumi ŽEMAITAIČIU:

 

- LB valdybos narių vidutinė alga - beveik 8 tūkst. eurų per mėnesį. Neatrodo, švelniai tariant, per didelė?

- Tokie atlyginimai visada kėlė abejonių, tačiau jie nustatyti labai seniai. Argumentuota, kad valdybos narių atlyginimai turi būti tokie, jog jokie komerciniai bankai nedarytų poveikio ir panašiai. Kad darbuotojų kiekis yra per didelis - akivaizdu, nes nuo pat krizės laikų beveik visos valstybės institucijos ėjo modernizavimosi keliu.

LB to nedarė, nors atsirado naujos programos, informacinės sistemos ir pusės žmonių tikrai nebereikia. Juo labiau kad ir funkcijų įstojus į euro zoną sumažėjo. Net ta pati Valstybės kontrolė, kuri yra pagrindinė audito institucija, etatų skaičių susimažino beveik 50-čia.

- Ar nebado akių atlyginimų LB disproporcija - didžiausi atlyginimai mažiausius lenkia 10 kartų?

- Aš vis tik laikausi principo, kad valdybos nariai turėtų gauti tiek, jog nebūtų negerų paskatų, kad niekas negalėtų jiems daryti jokios įtakos.

- Vadovaujantis tokia logika, tai ir teisėjai turi gauti tiek, kiek LB valdybos nariai, nes pirmiesiems daryti poveikį tikrai yra ne mažiau norinčių nei antriesiems.

- Faktas, kad šiandien apylinkių teismų teisėjų atlyginimai yra gerokai per maži, nes jie gauna net mažiau, nei savivaldybėje dirbantis administracijos direktorius. Ir gauna tiek pat, kiek kokios nors mažos savivaldybės vicemeras. Tai yra visiškai neadekvatu atsižvelgiant į darbo krūvį, apimtis, atsakomybę.

- Vėl gi vadovaujantis ta pačia logika, tai ir Seimo nariams mokama per mažai, nes kai kuriems kažkodėl algos neužtenka ir jie susigundo dėžutėmis su pinigais.

- Aišku, disproporcija lyginant su LB valdyba irgi milžiniška, nes mes gauname apie 2,2 tūkst. be priedų. Faktas, kad, gaunant didesnes algas, nebūtų paskatų imti dėžutes.

Kai žmonės priiminėja valstybei reikšmingus sprendimus, jų atlyginimai turi būti adekvatūs. Tačiau kaip matome, disproporcija yra milžiniška. Jei dar LB dirbtų nepriekaištingai, būtų viena kalba.

Bet dabar matome, kad iškilo skandalas dėl VILIBOR indekso, kyla įvairių klausimų dėl pinigų plovimo neužkardymo ir t.t.

- LB, paklaustas elementarių dalykų apie milžinišką darbuotojų skaičių, paprasčiausiai išvardijo, kokios yra kokio struktūrinio padalinio funkcijos...

- Atsirašinėjimas yra pats baisiausias dalykas. Juk Lietuvos bankas, nors tiesiogiai ir negauna finansavimo iš biudžeto, yra mokesčių mokėtojų išlaikoma institucija, mat mokasi algas iš uždirbto pelno, kurį didesnį galėtų perversti į biudžetą. Mokesčių mokėtojai turi žinoti, ką ir už ką išlaiko.

Seimo narys turi atsiskaityti už kiekvieną litrą benzino ar pakeistą padangą. Tas turi galioti ir kitoms institucijoms.

Formaliai LB su tokiais atsakymais įstatymo nepažeidė, vis tiek kažką atsakė, tačiau tai yra pasityčiojimas. Po to ir kyla visokie nesusipratimai, kaip su „Krizės komisija“, ir krenta pasitikėjimas pačiu LB. Kai jie įsivelia į tokius atsirašinėjimus, ir imi tikėti, kad vis tik konflikte tarp S.Jakeliūno ir LB teisus yra pirmasis.

Įsisiūbavus Seimo „Krizės komisijos“ tyrimui, pastarosios pirmininkas Stasys Jakeliūnas, negailintis aštrios kritikos Lietuvos bankui (LB), pareiškė, kad jame - net apie 600 darbuotojų. Kadangi LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas S.Jakeliūną dažnai kaltina faktų interpretavimu, „Vakaro žinios“ domėjosi, ar iš tikrųjų šios priežiūros įstaigos aparatas toks išpūstas. Pasirodo, tikrai, joje gerokai daugiau žmonių nei ministerijose, vadovai gauna didesnes algas net už ministrus ar pačią šalies prezidentę, o algų skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių siekia net 10 kartų!

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Žodžių karas

„LB valdybos pirmininkui oficialiai 600 Lietuvos banko darbuotojų vardu teigti, kad tai („Krizės komisijos“ darbas, - aut. past.) yra marodieriavimas, santykiai su lavonais, o Marius Jurgilas (LB valdybos narys, - aut. past.) sako, kad jūs, šiukštu, nekalbėkite su išore, nes viskas čia yra pas mus viduje sutarta, tai yra mafijinio lygio kalbėjimai. Jie tikrai yra nederami, tai nėra privatus pokalbis, o Lietuvos bankas nėra privati kieno nors institucija“, - tokį viešą kaltinimą metė S.Jakeliūnas.

V.Vasiliauskas neneigia, kad tikrai kalbėjo apie marodieriavimą bei komisijos darbą prilygino santykiams su lavonais, tačiau vėl apkaltino S.Jakeliūną interpretacijomis.

„Čia yra vėl pono S.Jakeliūno išvedžiojimai, nes tai buvo metinis susirinkimas su darbuotojais ir aš atsakinėjau į klausimą, kokį gavau. Dabar ištraukti iš konteksto žodžius ir juos taip laisvai interpretuoti... Man tai nieko keisto, tai yra gerbiamojo pirmininko stilius“, - kaltinimais į kaltinimus atkirto V.Vasiliauskas.

Tikra darbo birža

Lietuvai įstojus į euro zoną, LB funkcijos gerokai aptirpo. Gal iš tikrųjų S.Jakeliūnas manipuliuoja faktais bent jau apie išpūstą LB aparatą? Pasirodo, ne, tą „Vakaro žinios“ sužinojo iš paties LB. Centrinio banko klausėme, kiek iš tikro yra darbuotojų (nes sunku patikėti, kad gerokai daugiau nei ministerijose, ir dar sunkiau patikėti, kad jų išties tiek daug reikia), kokiuose struktūriniuose padaliniuose kiek jų dirba, kokias funkcijas atlieka, kokia yra vidutinė vadovų ir eilinių darbuotojų alga, ar LB išsilaiko iš uždirbamo pelno, ar gauna finansavimą ir iš valstybės biudžeto. Deja, į pastarąjį klausimą atsakymo negavome net ir jį pakartojus dar kartą. Iš kai kurių kitų atsakymų šis tas paaiškėjo, o į dar kitus buvo atsakyta formaliai arba atsiųstos nuorodos į sunkiai suprantamus paties LB kadaise rašytus tekstus.

„Šiuo metu Lietuvos banke dirba 598 tarnautojai - 136 Priežiūros tarnyboje, 87 Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyboje, 80 Bankininkystės tarnyboje, 118 Organizacijos tarnyboje, 53 Grynųjų pinigų departamente ir kt. struktūriniuose padaliniuose“, - rašoma LB „Vakaro žinioms“ pateiktame atsakyme ir „prikabintos“ nuorodos apie visą LB struktūros schemą bei kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos bei atsakomybės sritis. Na, pabandėme atsidaryti vieną iš nuorodų ir sužinoti, ką, pavyzdžiui, veikia Rinkos infrastruktūros departamentas.

„Departamentas atsakingas už konkurencingos ir pažangios mokėjimų rinkos plėtrą, jo ekspertai formuoja mokėjimų rinkos politiką bei vykdo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą. Departamentas valdo dvi mokėjimų eurais sistemas - CENTROlink ir TARGET2-LIETUVOS BANKAS, pastaroji yra Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2 dalis“, - rašoma nuorodoje, tačiau aiškiau vis tiek nepasidarė.

Milžiniška disproporcija

LB atsakyme dar dėstoma, kad jo funkcijas „nustato Lietuvos banko įstatymas: įgyvendinti pinigų politiką, leisti banknotus (nors, kiek žinoma, Lietuvoje tik euro centai kalami, - aut. past.) ir vykdyti kitą su tuo susijusią veiklą, valdyti oficialiąsias Lietuvos banko užsienio atsargas, atlikti finansų rinkos priežiūrą, ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir finansų įstaigų ginčus, rinkti su Lietuvos banko atsakomybės sritimis susijusią statistinę informaciją, leisti monetas, atlikti valstybės iždo agento funkcijas ir kt.“ Priduriama, kad iš investicijų LB per 2017 m. iš viso uždirbo 54,5 mln. eurų, o į valstybės biudžetą pervedė 10,4 mln. eurų.

Kokią gi algą gauna LB darbuotojai? Praėjusių metų pabaigoje valdybos nario vidutinė alga „popieriuje“ buvo 7748 eurai. Taip, taip, akys neapgauna. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, šalies prezidento alga tuo pačiu metu siekė 7288 eurus.

Algų skirtumas tarp LB darbuotojų tiesiog bado akis. Jei valdybos nariai gauna 7748 eurus, padalinių vadovai - 2856 eurus, vyr. specialistai - 2080 eurų, tai specialistai - 930 eurų, kvalifikuoti darbininkai - 780 eurų. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios algos - net 10 kartų, kai šalies vidurkis - 5,7, o ES vidurkis - 3 kartai. Ir dar politikai šneka apie socialinės atskirties mažėjimą.

Keistai tvarkai - 18 metų

„LB valdybos pirmininko atlyginimas lygus penkiems piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento. Ta formulė reiškia, kad atlyginimas susietas su nurodytu dydžiu ir tiesiogiai priklauso nuo kas ketvirtį skelbiamo vidurkio. LB valdybos pirmininko mėnesinio atlyginimo susiejimas su šalies piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu pagal LB įstatymo nuostatus taikomas daugiau kaip 18 metų. LB valdybos pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių atlyginimas sudaro 90 proc. LB valdybos pirmininko atlyginimo dydžio. Jį nustatė LB valdyba vadovaudamasi tai numatančiais LB įstatymo nuostatais“, - rašoma banko atsakyme.

O kaip apskaičiuojamos kitų darbuotojų algos?

„LB tarnautojų darbo užmokesčio politikos tikslas - palaikyti LB misiją, viziją, strategiją ir veiklos prioritetus, išlaikyti konkurencingą LB tarnautojų atlygį rinkos atžvilgiu ir tinkamai motyvuoti tarnautojus, įvertinant kiekvieno jų indėlį įgyvendinant LB tikslus. Darbo užmokesčio valdymas remiasi LB pareigybių lygiais, kurie parodo lyginamąsias pareigybių vertes tiek institucijos viduje, tiek ir Lietuvos darbo užmokesčio rinkoje. Kiekvieno tarnautojo pareiginė alga priklauso nuo pareigybės vertės, kurią išreiškia pareigybės lygis ir kurią lemia atliekamo darbo pobūdis ir turinys, reikalingos žinios, įgūdžiai ir patirtis, sprendžiamų problemų sudėtingumas (...) Pareigybės lygio nustatymui Lietuvos ir tarptautinėje žmogiškųjų išteklių praktikoje taikoma Hay Group pareigybių vertinimo metodika“, - teigia LB. Aiškiau nebūna.

Įdomumo dėlei galima palyginti: pavyzdžiui, Finansų ministerijoje yra 329 darbuotojai. Ministro alga praėjusių metų pabaigoje siekė 3532 eurus, vyr. specialisto - 1332 eurus ir t.t. Skirtumas lyginant su LB algomis - milžiniškas. Negi ministerija yra daug nesvarbesnė institucija už LB, atsakomybė ten daug mažesnė, o darbas - daug lengvesnis?

***

Interviu su Seimo vicepirmininku, ekonomistu, teisininku  Remigijumi ŽEMAITAIČIU:

- LB valdybos narių vidutinė alga - beveik 8 tūkst. eurų per mėnesį. Neatrodo, švelniai tariant, per didelė?

- Tokie atlyginimai visada kėlė abejonių, tačiau jie nustatyti labai seniai. Argumentuota, kad valdybos narių atlyginimai turi būti tokie, jog jokie komerciniai bankai nedarytų poveikio ir panašiai. Kad darbuotojų kiekis yra per didelis - akivaizdu, nes nuo pat krizės laikų beveik visos valstybės institucijos ėjo modernizavimosi keliu. LB to nedarė, nors atsirado naujos programos, informacinės sistemos ir pusės žmonių tikrai nebereikia. Juo labiau kad ir funkcijų įstojus į euro zoną sumažėjo. Net ta pati Valstybės kontrolė, kuri yra pagrindinė audito institucija, etatų skaičių susimažino beveik 50-čia.

- Ar nebado akių atlyginimų LB disproporcija - didžiausi atlyginimai mažiausius lenkia 10 kartų?

- Aš vis tik laikausi principo, kad valdybos nariai turėtų gauti tiek, jog nebūtų negerų paskatų, kad niekas negalėtų jiems daryti jokios įtakos.

- Vadovaujantis tokia logika, tai ir teisėjai turi gauti tiek, kiek LB valdybos nariai, nes pirmiesiems daryti poveikį tikrai yra ne mažiau norinčių nei antriesiems.

- Faktas, kad šiandien apylinkių teismų teisėjų atlyginimai yra gerokai per maži, nes jie gauna net mažiau, nei savivaldybėje dirbantis administracijos direktorius. Ir gauna tiek pat, kiek kokios nors mažos savivaldybės vicemeras. Tai yra visiškai neadekvatu atsižvelgiant į darbo krūvį, apimtis, atsakomybę.

- Vėl gi vadovaujantis ta pačia logika, tai ir Seimo nariams mokama per mažai, nes kai kuriems kažkodėl algos neužtenka ir jie susigundo dėžutėmis su pinigais.

- Aišku, disproporcija lyginant su LB valdyba irgi milžiniška, nes mes gauname apie 2,2 tūkst. be priedų. Faktas, kad, gaunant didesnes algas, nebūtų paskatų imti dėžutes. Kai žmonės priiminėja valstybei reikšmingus sprendimus, jų atlyginimai turi būti adekvatūs. Tačiau kaip matome, disproporcija yra milžiniška. Jei dar LB dirbtų nepriekaištingai, būtų viena kalba. Bet dabar matome, kad iškilo skandalas dėl VILIBOR indekso, kyla įvairių klausimų dėl pinigų plovimo neužkardymo ir t.t.

- LB, paklaustas elementarių dalykų apie milžinišką darbuotojų skaičių, paprasčiausiai išvardijo, kokios yra kokio struktūrinio padalinio funkcijos...

- Atsirašinėjimas yra pats baisiausias dalykas. Juk Lietuvos bankas, nors tiesiogiai ir negauna finansavimo iš biudžeto, yra mokesčių mokėtojų išlaikoma institucija, mat mokasi algas iš uždirbto pelno, kurį didesnį galėtų perversti į biudžetą. Mokesčių mokėtojai turi žinoti, ką ir už ką išlaiko. Seimo narys turi atsiskaityti už kiekvieną litrą benzino ar pakeistą padangą. Tas turi galioti ir kitoms institucijoms. Formaliai LB su tokiais atsakymais įstatymo nepažeidė, vis tiek kažką atsakė, tačiau tai yra pasityčiojimas. Po to ir kyla visokie nesusipratimai, kaip su „Krizės komisija“, ir krenta pasitikėjimas pačiu LB. Kai jie įsivelia į tokius atsirašinėjimus, ir imi tikėti, kad vis tik konflikte tarp S.Jakeliūno ir LB teisus yra pirmasis.