Senjorai, kurie nekalba apie ligas ir politiką

Į judesio užsiėmimus, skirtus kūrybiškumą lavinti, improvizuoti, susirasti naujų bičiulių ir dalyvauti pasirodymuose, Šeiko šokio teatro studija kviečia senjorus trečius metus. Šiuo metu teatre yra net dvi senjorų grupės, kurioms užsiėmimus veda šokio pedagogė, choreografė, šokėja, judesio terapijos praktikė Dovilė Binkauskaitė ir šokėjas, choreografas Niels Claes.

Šokis pripildo laimės

Po vienos repeticijos pašnekinome joje dalyvavusias moteris.

Svetlana prisipažino niekada anksčiau nešokusi, tik jaunystėje diskotekas lankydavo. Neįgalumą turinti moteris nepasiduoda ligų spaudimui. "Lankau baseiną. Netyčia socialiniuose tinkluose pamačiau skelbimą apie judesio užsiėmimus ir susidomėjau. Atėjusi čia, sutikau būrį nuostabių moterų ir atradau sau nuostabią naują veiklą", - džiaugėsi pašnekovė, lankanti Šeiko šokio teatro organizuojamus judesio užsiėmimus jau trečius metus.

"Man labai patinka. Po šių užsiėmimų ir nuotaika, ir sveikata tampa geresnė. Šokis suteikia jėgų, energijos. Regis, net gyventi tampa lengviau. Labai patinka muzika, kurią vadovė parenka. Ji - stebuklinga. Įdomu, kad po judesio užsiėmimo fizinio nuovargio nejaučiame, tačiau prisipildome laimės, pasitenkinimo, harmonijos jausmais", - džiaugėsi Svetlana.

"Anksčiau sakydavo, kad sveiki tik kosmonautai. Visi kiti žmonės serga", - pajuokavo kita pašnekovė Laima. "Manau, kad su ligomis reikia susigyventi, susidraugauti ir gyventi. Nėra ką apie jas kalbėti. Taip pat nekalbu niekada apie politiką ir serialus. Jau geriau apie meilę... Tik, kad būtų su kuo", - juokėsi senjorė.

Paklausta apie savo profesiją, Laima tik nusijuokia. "Aš jau savo atidirbau, kiek galima. Dabar tik darže dirbu, tačiau be veiklos nesėdžiu. Esu nerami "dūšia", man jokie stereotipai apie senjorus negalioja.

Manau, kad ir jaunas žmogus gali būti senas, o senas gali išlikti jaunas tol, kol pats to nori. Kaip save nuteiksi, taip ir bus", - įsitikinusi pašnekovė.

Laima prisipažino, kad visada buvo ir dabar yra itin veikli moteris. "Anksčiau, kol nebuvo interneto ir feisbuko, aš visus stulpus apskaitydavau, kad tik namuose nesėdėčiau. Visą gyvenimą esu veiksme. Anksčiau šokau kitame kolektyve ir buvau pripratusi prie audringų, triukšmingų repeticijų.

POVEIKIS. Šeiko šokio teatro studijos organizuojamuose judesio užsiėmimuose senjorės sakė atsipalaiduojančios, prisipildančios energija, patiriančios pilnatvės jausmą. Augustino NAŠLĖNO nuotr.

Kai atėjau čia, nustebau, kad vadovė taip tyliai kalba. Maniau, kad nieko negirdėsime, kai muzika pradės groti, tačiau iš tiesų būtent čia atradau ramybę, palaimą, ėmiau geriau jausti savo kūną, nes čia atliekame tokius judesius, kokius mūsų kūnas diktuoja, ant galvos stovėti nereikia", - dalijosi patirtimis pašnekovė.

Atrado gyvenimą iš naujo

Angelina pasakojo, kad jai išbandyti judesio praktiką pasiūlė dukra. "Iš pradžių abejojau. Maniau, kad šiuolaikinis šokis - tai ne kiekvienam įkandamos šokio aukštumos. "Kai tik atėjau, taip ir pajutau, kad čia ir yra mano vieta. Labai laukiu užsiėmimų, būna labai apmaudu, jeigu kada nepavyksta dalyvauti. Šie užsiėmimai įkrauna ne dienai, o visai savaitei", - džiaugėsi prasminga Šeiko šokio teatro veikla moteris.

Angelina, kaip ir Laima, sakė, kad išėjusi į pensiją gyvenimą tarsi iš naujo atrado. "Aš per visą gyvenimą neišbandžiau tik naujų įdomių dalykų, kaip per tuos kelis metus, kai išėjau į pensiją. Iki pensijos dirbau pedagoginį darbą mokykloje, tik išėjusi į pensiją pagaliau galiu skirti laiko meninėms veikloms, kurioms visada stokodavau laiko. Labai sužavėjo tapyba ant šilko. Aš ne menininkė, tačiau tikrai gražūs išėjo šaliai. Kai paimi į rankas teptuką ir atsipalaiduoji, gali gimti nuostabūs dalykai.

Man atrodo, kad apskritai mes gyvenime net nežinome, ką galime, sugebame, todėl, kad neatsipalaiduojame ir daug ko neleidžiame sau. Patys save į rėmus įstatome.

Taip pat ir šiuose užsiėmimuose atsipalaiduojame ir šokame taip, kaip net neįsivaizdavome, kad galime", - kalbėjo Angelina.

Kol judi - tol gyvas

Tapusi senjore, klaipėdietė išbandė visokias veiklas ir užsiėmimus, kurie organizuojami mieste senjorams nemokamai. "Dekupažo mokiausi, jogą lankiau. Visgi manau, kad, sulaukus vyresnio amžiaus, svarbiausia žmogui yra judėti. Aš labai mėgstu vaikščioti. Kiekvieną dieną pajūriu nueinu 3 kilometrus į vieną pusę, 3 - atgal. Tik judėjimas pripildo energijos. O kol turi energijos - tol esi jaunas", - šypsojosi moteris.

Per 89-erius metus Jurijus buvo pilotu, inžineriumi, statybininku, du kartus pensininku, tačiau ir dabar pilnas jėgų ir noro tarnauti kitiems žmonėms. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Senjorės taip pat akcentavo ir bendravimo svarbą. "Žmogui reikia žmonių, norisi jaustis reikalingam. Iš tiesų, pensija yra tam tikras lūžis žmogaus gyvenime, kai tikrai kyla minčių apie gyvenimo prasmę. Tikrai nėra taip, kad vien euforijoje gyvename, būna visokių minčių", - prisipažino Angelina. Senjorė džiaugiasi, kad net išėjusi į pensiją yra nepamiršta, vis kviečiama į mokyklą, kurioje dirbo ilgus metus.

"Kai apninka niūrios mintys, veju jas šalin. Juk aplinkui verda gyvenimas ir yra daugybė žmonių bei veiklų. Klaipėdoje iš tiesų yra labai didelė veiklų, renginių pasiūla senjorams. Jeigu tik yra noro, tikrai vieniša nebūsi", - įsitikinusi Angelina.

Nereikia laukti pensijos

Pašnekovės akcentavo, kad moterys nelauktų pensijos ir jau darbar atrastų laiko sau ir imtųsi širdžiai mielos veiklos.

"Gyvenimas nėra vien tik darbas, namai, vaikai, anūkai. Labai svarbu atrasti džiaugsmą sau", - įsitikinusi Angelina.

Pašnekovės apgailestavo, kad visose senjorams siūlomose veiklose dalyvauja vien tik moterys. "Vyrai gal nedrįsta dalyvauti tokiuose užsiėmimuose, gal nemato prasmės, jiems gal mielesnė kokia žvejyba. Kita vertus, kiek pažįstu savo bendraamžių, tai jie tikrai silpnos sveikatos. Gal, kad aktyviau gyvena, dažniau turi žalingų įpročių ir greičiau pasiduoda", - svarstė Laima.

"Man regis, kai vyrai netenka darbo, tai ir puola į depresiją, neieško nieko kito. Įsivaizduoja, kad jų profesinė veikla yra viskas: pajamos, įtaka, pripažinimas. Netekę jos jie tarsi netenka pagrindo po kojomis", - kalbėjo Angelina.

Pensininku tapo du kartus

Gatvėje užkalbintas klaipėdietis senjoras Jurijus paneigė moteriškus samprotavimus. Vyras per 89-erius savo gyvenimo metus į pensiją išėjo net du kartus, prieš dvylika metų palaidojo žmoną, išgyveno dukros netektį, tačiau nepalūžo.

Senolis papasakojo, kad gimė Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje. Baigęs aviacijos studijas Irkutske, pusę savo gyvenimo susiejo su lėktuvais. "Teko pilotuoti karinius Sovietų Sąjungos naikintuvus. Chruščiovo valdymo laikais palikau kariuomenę, perėjau į civilinės aviacijos sritį. Tada dirbau mažų lėktuvų, sraigtasparnių pilotu. Šiame darbe anksti į pensiją išleidžia. Tai pirmą kartą pensininku tapau būdamas vos 46-erių", - pasakojo pašnekovas.

1977 metais vyras atvyko gyventi į Lietuvą ir iki antrosios, jau lietuviškos, pensijos dirbo inžinieriumi Klaipėdos uoste. Su žmona Jurijus užaugino du vaikus. Tik žmoną jau prieš 12 metų palaidojo, dukra - žuvo. "Dar turiu sūnų, kuris Klaipėdoje gyvena. Anūkė - gamtos mokslų daktarė, gyvena ir dirba Škotijoje. Kiti vaikaičiai gyvena Pamaskvėje", - sakė pašnekovas.

"Senatvė atėjo nepastebimai. Išėjęs į pensiją jaučiausi visai gerai. Gaudavau 120 rublių pensiją iš Rusijos. Vėliau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mano pensija buvo sumažinta, tačiau be darbo niekada nesėdėjau. Tapęs senjoru ėmiausi dar vienos naujos veiklos - statybų. Pats savo rankomis pastačiau vasarnamį Dituvoje, paskui dukrai Pamaskvėje pastačiau namą. Ir dabar aš be darbo negaliu. Paprašė pažįstama pagalbos ir padedu: parnešu maisto produktus iš parduotuvės. Esu taip išauklėtas - tarnauti kitiems žmonėms. Manau, kad tokia yra žmogaus paskirtis šioje Žemėje ir mūsų gyvenimo prasmė. Juk laimingi jaučiamės tada, kai esame kam nors reikalingi", - akcentavo Jurijus.