Tęsinys. Pradžia - Senasis turgus - lyg lagaminas be rankenos? (1)
Kitas miesto Tarybos narys Vytis Radvila pabrėžia, kad daugelis Europos ir pasaulio miestų puoselėja savo nedidelius turgelius, turinčius šimtametes tradicijas.
Pasak jo, turgus yra ir senamiesčio puošmena, ir gyvybingumo šaltinis, turistų traukos centras bei galimybė miestiečiams įsigyti išskirtinių produktų.
"Manyčiau, kad mūsų Senasis turgus turėtų išlikti kontroliuojamas Savivaldybės. Ir laikas baigti šnekas, kad Savivaldybės valdoma įmonė nesugeba kokybiškai tvarkyti turgaus", - tęsia V. Radvila.
Pasak jo, neseniai paskirtas laikinasis Senojo turgaus direktorius tai įrodė, organizuodamas per rekordiškai trumpą laiką įvykdytą halės vidaus rekonstrukciją. Racionaliai planuoja tolimesnius halės atnaujinimo darbus, įgijo prekeivių pasitikėjimą, daugėja ir pirkėjų.
Miestas savo ruožtu baigia rengti šio turgaus aplinkos esminio atnaujinimo projektą, kurį realizavus ši mūsų mielo senamiesčio dalis pasikeis neatpažįstamai. Šimtmečius skaičiuojančio Senojo (Fridricho) turgaus teritorija grįžtų praktiškai į iki II pasaulinio karo buvusius savo parametrus, atitinkančius senamiesčio mastelį.
"Tai nėra fantazijos, o suplanuoti artimiausių poros metų darbai. Privataus kapitalo pritraukimas visada yra pozityvas, tačiau, mano manymu, šio istorinio objekto kontrolė privalo išlikti Savivaldybės, atstovaujančios visų klaipėdiečių interesams, rankose", - įsitikinęs V. Radvila.
Prekeivis su pirkėju vargsta kartu
Potencialaus investuotojo "Tilžės turgaus" atstovai karčiai juokauja, kad turgaus prekeivis su pirkėju vargsta kartu.
"O kaip su turgaus operatoriais? Gal jiems sekasi geriau ir dėl jų čia visos bėdos, gal jie nugriebia visą grietinėlę? Kokią dar grietinėlę!" - spėlioja jie.
"Už vietą prekybai surenkam tiek, kad vos užtenka atliekoms išvežti, teritoriją sutvarkyti, už elektrą susimokėti, atlyginimus žmonėms ir dar mokesčius užmokėti reikia. Sako, kad prekybos centrai išlepino pirkėjus, turgaus prekių asortimento kainas dempinguoja, be to, ten šilta, visi vaikšto po stogu, konkuruoti turgums su jais neįmanoma.
Be to, didieji "opoliai" net sąžinės neturi turgaus dienomis šalia savo prekybos centrų kviesti prekiauti ūkininkus, tarsi prekių jiems mažai viduje", - piktinosi "Tilžės turgaus" atstovai.
Nedraudžia, o turėtų?
"Ūkininkai su savo prekybiniais "treileriais" - tai turgaus segmentas, - savo laiške žurnalistams nuomonę dėsto jie. - Žinoma, įstatymai to nedraudžia, o turėtų drausti, nes didieji prekybos centrai naudojasi dominuojančia savo padėtimi mažmeninės prekybos rinkoje. Tą klausimą reiktų spręsti miesto ar valstybės lygmeniu.
Be to, per pandemiją lauko prekybą turgavietėse buvo uždraudę, o viduje - kur užsikrėtimo tikimybė ženkliai didesnė - paliko. Kur logika?
Toks įspūdis, kad politikai specialiai nori turgus su smulkiaisiais verslininkais sužlugdyti.
Jei grįžtume prie turgaus žemiškų kasdienių reikalų, tai turime infrastruktūrą, statinius, pastatus ir aplinką, kurią būtina prižiūrėti, remontuoti, o tam reikia daug lėšų. Pakelti kainos už vietą negalime, nes prekeiviai gaus pabranginti prekes, o tada pirkėjai išsilakstys visai.
Vasarą, kai geresnis oras, pailgėja dienos ir prasideda derlius - tik tuo laiku dar galime tikėtis didesnio žmonių srauto ir pagyvėjusios prekybos, ir tada šiek tiek sukaupti lėšų, kad išsilaikytume per žiemą iki kito sezono.
Šis verslas labai sezoniškas, jautrus oro sąlygoms. Taip kad mes, turgaus operatoriai, sėdime kartu vienoje valtyje su prekeiviais ir pirkėjais, grietinėlės tikrai nelaižome."
Paliko turgus likimo valiai?
"Gerai, vadinasi, operatorius nekaltas", - stebisi "Tilžės turgaus" atstovai.
"Tai gal Savivaldybės administracija paliko turgus likimo valiai? Jei vargsta, tai tegu vargsta? Visiems dabar nelengva. Tačiau Savivaldybės administracija į turgų žiūri, taip sakant, iš paukščio skrydžio. Senojo turgaus bėdos yra žinomos. Tai svarbi Klaipėdos senamiesčio dalis.
Po žeme ir ant jos yra nemažai istorinio paveldo elementų. XIX a. turgus vykdavo teritorijoje nuo dabartinio Pilies tilto krantinės, per Teatro aikštę, Turgaus gatvėje (juk ne veltui ji taip vadinasi), prekeiviai užpildydavo visas gatveles iki dabartinio Senojo turgaus, kuris tuomet buvo vadinamas Galvijų turgumi.
Po II pasaulinio karo iš griuvėsių ir lėktuvų angaro liekanų, ant sugriautų pastatų pamatų, pastatė dabartinį halės paviljoną ir įveiklino miesto turgų.
Anuomet juk prekybcentrių nebuvo. Taip sakant, pratęsė turgaus tradiciją.
O šalia Galinio Pylimo gatvės po žeme guli žmonių kaulai, ten kažkada buvo kapinės. Teritorija yra jautri agresyviems pokyčiams, transformacijai ir užstatymui, tačiau tai nereiškia, kad viską reikia palikti taip, kaip yra.
Yra patvirtintas detalusis tos turgaus teritorijos planas, ten prirašyta visokių reikalavimų, ką galima ir ko negalima statyti. Dar Savivaldybė, įgyvendindama senamiesčio atnaujinimo planą, nusprendė, kad reikia suremontuoti Turgaus aikštės ir šalia esančių gatvelių dangą, iškloti granitu kaip Gedimino prospekte Vilniuje", - dėsto "Tilžės turgaus" atstovai.
Ar įmonė nebuvo žlugdoma sąmoningai?
Seimo narei Ligitai Girskienei labai daug klausimų kyla ir dėl UAB "Senasis turgus" vykdytos veiklos efektyvumo, ir dėl planuojamo valdymo perdavimo investuotojui. Jos žiniomis, minėtoje bendrovėje 2020 metais buvo atliktas auditas, kuris buvo pristatomas jai dar dirbant Kontrolės komiteto pirmininke.
Audito rezultatai Seimo narei sudaro įspūdį, kad valdant Savivaldybės įmonę buvo daroma viskas, kad ji dirbtų nuostolingai. L. Girskienės nuomone, audito išvados parodo, kad bendrovėje buvo priimami netinkami investiciniai ir finansiniai sprendimai, o vadovybė jai patikėtas lėšas ir turtą naudojo neefektyviai.
Kad bendrovė dirbtų pelningai, buvę įmonės vadovai nedarė nieko. Įmonė tiesiog merdėjo metų metus.
"Ar įmonė nebuvo žlugdoma sąmoningai sudarant tam tikriems asmenims sąlygas ją ateityje privatizuoti labai palankia kaina?" - svarstė parlamentarė.
Kas tie sutarties rengėjai?
"Mano pamąstymai dar labiau pasitvirtina susipažinus su galimai slapta nuo klaipėdiečių miesto Tarybos narių rengiama UAB "Senasis turgus" akcijų pardavimo sutartimi ir joje numatytomis sąlygomis, - teigia L. Girskienė. - UAB "Tilžės turgus" pagrindinis akcininkas Ramūnas Petraitis 2020-12-29 man adresuotoje pretenzijoje teigia, kad sutarties projektas buvo svarstomas viešuose Tarybos posėdžiuose, o rengiant sutarties projektą dalyvavo Savivaldybės administracijos darbo grupė ir Savivaldybės teisininkai.
Akcininkų sutarties bazinį projektą parengė ir pateikė derinti Savivaldybė, o UAB "Tilžės turgus" atstovai raštu teikė pastabas sutarčiai.
Kas tie sutarties rengėjai? Užklausiau Savivaldybės. Laukiu atsakymo. Asmeniškai aš, būdama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, nė karto nemačiau ir negirdėjau apie jokį bazinį sutarties projektą ar darbo grupę, kuri būtų rengusi sutarties sąlygas."
Bandoma įslaptinti sutarties sąlygas?
"Sutarties projekte iš tikro nurodyta galimybė po tam tikro laiko išpirkti Klaipėdos miesto savivaldybės akcijas. Ar turgaus privatizavimas yra geras sprendimas, ar blogas - sunku pasakyti", - svarsto seimūnė.
"Vilniaus Benedikto turgaus pavyzdys rodo, kad privatus verslas gali padaryti stebuklus, tačiau mane asmeniškai baugina tai, kad privatizavus šią Savivaldybės įmonę jos teritorijoje neišdygtų dar vienas prekybos centras ar daugiabučiai namai", - sako L. Girskienė.
UAB "Senasis turgus" turto įveiklinimo klausimas sprendžiamas jau keletą metų, tačiau taip niekas ir nevyksta.
Sutarties projekto sąlygos L. Girskienei atrodė pažeidžiančios viešąjį interesą, nes, jos manymu, bandoma įslaptinti bet kokios informacijos apie sutarties sąlygas atskleidimą, jos viešinimą ir pan.
Taip pat, jos teigimu, nurodyta, kad investuotojas gautų 49 proc. įmonės akcijų, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai liktų 51 proc. akcijų, tačiau du iš trijų valdybos narių ketverių metų kadencijai turėtų būti renkami iš konkursą laimėjusio investuotojo - UAB "Tilžės turgus" - pasiūlytų kandidatų, o valdyba rinktų įmonės direktorių.
Parlamentarė teigia, kad sutartyje numatyta, jog atlikus pirmo etapo investicijas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakytų pirmumo teisės į naują akcijų emisiją ir dėl to beturėtų 49 proc. UAB "Senasis turgus" akcijų.
Ar būtina patiems užsiimti turgaviečių veikla?
Klaipėdos miesto tarybos narė Alina VELYKIENĖ: "UAB "Senasis turgus" kaip ir UAB "Naujasis turgus" vykdo komercinę veiklą - prekybą maisto, ne maisto prekėmis. Vertinant įmonių valdomą turtą, atrodo, kad šios dvi įmonės turėtų būti kaip ir artimi giminaičiai, tačiau veiklos rezultatų prasme yra visiškai priešingai.
Vertinant UAB "Senojo turgaus" potencialą, turto, lokacijos - galimybių būti patraukliu visos sąlygos kaip ir yra.
Reikia drąsos veikti. Jo priklausomybė savivaldai vertinčiau kaip trukdį, o ne proveržį. Ir štai kodėl: sprendimų priėmimo procesas yra stipriai apsunkintas, vadovų skyrimas dažnai turi nemažą politinį atspalvį, tai tampa tarsi "padėka" už lojalumą arba šiaip "padėka", nes savas žmogus.
O tas "savas" tada pradeda savaip gyventi ir vadovauti kaip supranta, sau į kišenę arba šiaip bujoti. Yra dalykų, apie kuriuos niekas nenori kalbėti, vadovas yra visa ko esmė - jo energija, mintys, nusiteikimas, požiūris ir galų gale veikimas yra svarbiausi dalykai, kurie kartais sakoma ir mirusį prikelti gali.
Man vis dar atrodo, kad mes savivalda nesuvokiame, kas yra svarbiausia miestui: jei žiūrėti įstatymo raidės, tai prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybės viešose vietose ir turgavietėse nustatymas yra savivaldos funkcija, tačiau ar tai būtina patiems užsiimti turgaviečių veikla dar atviras klausimas.
Aš būčiau linkusi telkti į savivaldybės biudžetą lėšas iš objektų, kurie iš esmės miesto funkcijoms yra nereikalingi: turgaviečių veiklą gali vykdyti verslas. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija "murkdosi" keistame konkurse, kur neva pritraukiame investuotoją, kuris pradėjęs valdyti, paima turgaus vardu paskolą ir iš tų pinigų investuoja į turgaus infrastruktūrą.
Matyt kažko čia nesuprantu. Kaip ir pradžioje minėjau, viskas priklauso nuo vadovo, nuo jo požiūrio, noro kurti. Mes dabar turime vegetuojantį, tokį balzganą, dulkiną objektą, kurio patrauklumas nebeįdomus nei prekeiviams, nei pirkėjams. Pamenu, kai dar vicemeras Vytautas Čepas pasiūlė nugriauti betoninę tvorą esančią Galinio Pylimo gatvėje, kad atsivertų turgus, kad žmonėms ši vieta bent kiek taptų patrauklesnė.
Jau vaizdas pasikeitė, bet nejaugi šiomis dienomis, kada nekilnojamojo turto rinkoje graibstomi bet kokie miesto senamiesčiuose esantys objektai, aplenkia Klaipėdos senamiestį?
Turgus turi pastatų, kuriuos galėtų parduoti ir sutelkti lėšų į savo infrastruktūrą.
Galėčiau tik pasvajoti, kad šioje teritorijoje būtų jaukus, įdomus, su charakteriu ir gyvas prekybinis paviljonas.
Yra keturi žemės sklypai, kurie sudaro 70,59 aro ir su esamais bei "neregistruotais" pastatais, kurie akis bado ne vienam miestiečiui.
Peržvelgus valdomą įmonės turtą, kyla minčių įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kaip pagrindinio akcininko UAB "Senasis turgus" surašytą lūkesčių raštą.
Jame gana lakoniškai išdėstyta, kad įmonės veikla turi vadovautis viešojo intereso viršenybės principus, siekti įmonės veiklos tikslų, savivaldybės interesų užtikrinimo, teikiamų paslaugų kokybės, būti tvaria ir modernia.
Daug bendrosios beletristikos, bet toks įspūdis, kad akcininkas net nežino, ką siūlo pats rinkoje organizuodamas akcijų perleidimo (neva įsigijimo) konkursą.
Nekeldamas konkrečių tikslų įmonės vadovui, apsiribojo tik bendromis formuluotėmis. Tokia vadyba niekur nenuves. Vis galvoju, kodėl nesitvarkoma su esamu neregistruotu turtu?
Kodėl pati įmonė negali jo parduoti rinkoje ir jei toks yra didžiosios daugumos noras išlaikyti šią turgavietę savivaldybės globoje, nesukuriamas joks finansinis instrumentas?
Matyt butaforinės derybos siūlant 49 proc. akcijų, o realiai potencialiam investuotojui sudarant sąlygas pačiam suregistruoti ir parduoti turtą taip sugeneruojant pajamų į įmonės balansą yra paprasčiau.
Niekas, mano manymu joks verslas nesileistų iki tokios turto nepriežiūros. Toks valdiškas požiūris, lyg ir darome kažką, o iš tiesų imituojame darymą. Drąsos norisi palinkėti tarybos nariams sprendimuose, kurių labai trūksta dabartinėje taryboje. Ir tokių, kurie tiesiog leistų judėti, o ne trypčioti.
Ne skaičiuoti kiek mums trūksta, o suteiktų galimybes generuoti pajamas iš turto, kurio savivaldybės funkcijoms vykdyti visiškai nereikia.
Ne savivaldybė turi vykdyti prekybą, savivaldybė turi tik sudaryti sąlygas jai vykti, o tai gali puikiausiai padaryti verslas.
Mano manymu, verslas daug dinamiškesnis, inovatyvesnis, ženkliai sumanesnis tik leiskime jam turėti galimybę įsigyti visą, o ne pusę pyrago. Savivaldybė rengdama ir derindama teritorijų planavimo dokumentus, techninius projektus, o ir visuomenė pribrendusi ir įsitraukianti tikrai yra pajėgi "neleisti" atsirasti jokiems angarams, kaip kad bijomasi, kad jei ateis jau čia privatus verslas, tai bus nekas.
Gražūs europiniai pavyzdžiai yra turgaviečių, kurios gyvos savo energetika, emocija ir jose dirbančiais ir besilankančiais žmonėms. Ir vėl sugrįžtu prie pradžios, viskas priklauso nuo vadovo, ar tai turgaus, ar tai miesto galva.
Energija ir emocija yra žmonėse, kai jos nėra, nėra ir rezultato".
Keistųsi ne tik aplinka, bet ir pati koncepcija
"Tilžės turgaus" valdytojai tiki, kad įvykdžius jų suplanuotą šios teritorijos rekonstrukciją, keistųsi ne tik aplinka, bet ir pati turgaus koncepcija. UAB "Tilžės turgus" projektų vadovas Arvydas Ruikys kalbėdamas apie Senojo turgaus atgaivinimo idėją primena, kad tai jau ne vienerius metus trunkantis procesas.
"Dar berods 2017 metais, savivaldybė buvo nutarusi investuotojui siūlyti 25 procentus turgų valdančios įmonės akcijų.
Buvo paskelbtas konkursas, tačiau neatsirado nei vieno investuotojo", - primena A. Ruikys. Anot jo, 2019 metais miesto Taryba priėmė sprendimą investuotojui siūlyti įsigyti jau 49 procentus įmonės akcijų, išleidžiant naują akcijų emisiją.
Naujos akcijų emisijos kaina butų 1,66 milijonai eurų. "Tilžės turgus" buvo vienintelė įmonė Savivaldybei pateikusi investicinį pasiūlymą.
"Planuota, kad tie pinigai būtų panaudoti turgaus halės pastato rekonstrukcijai", - sako A. Ruikys. Tačiau, anot jo, "Tilžės turgus" Savivaldybei pateikė veiksmų planą, kurio esmė buvo, kad halės pastatą reikia tvarkyti patį paskutinį.
Pradžioje "Tilžės turgus" siūlo sutvarkyti visą aplinką, rekonstruoti turgui priklausančius pastatus, taip pat statyti naujus komercinės paskirties statinius.
"Manome, kad visuose naujos statybos ir restauruotuose pastatuose turėtų būti komercinės paskirties patalpos - tai ne tik turgaus prekeiviams skirti paviljonai ir darbo vietos, bet ir parduotuvės, kepyklėlės, kavinės, restoranai, barai, klubai, grožio salonai, taisyklos, vaikų žaidimo kambariai,"- vardina "Tilžės turgaus" viziją Senajam turgui A. Ruikys.
Anot jo, antruose aukštuose galėtų įsikurti biurai, studijos, dirbtuvėlės, apartamentai, viešbučiai ir kitos aktyviai visuomenei skirtos veiklos.
Kažkokia nedidelė ploto dalis galėtų būti skirta butams, tačiau atsiranda papildomų klausimų, kuriuos ne taip paprasta išspręsti šioje teritorijoje - ribotos automobilių parkavimo galimybės, didesnis triukšmas dėl turgaus veiklos, mažai privatumo ir panašiai.
"Tilžės turgaus" valdytojai tiki, kad įvykdžius jų suplanuotą šios teritorijos rekonstrukciją, keistųsi ne tik aplinka, bet ir pati turgaus koncepcija.
Jis taptų pažangesnis, atitiktų smulkių verslininkų, miestiečių ir svečių lūkesčius
Būtų šiuolaikiškas, universalus transformuoti erdves, pritaikytas ateities poreikiams kaip kad yra kitose Europos šalyse.
"Savivaldybei mūsų veiksmų planas patiko, tačiau toliau derybos užstrigo, nes mums, kaip potencialiems investuotojams, reikia garantijų dėl investicijų apsaugos", - teigia A. Ruikys.
Anot jo, "Tilžės turgus" siekia, kad valdydamas 49 procentus UAB "Senasis turgus" akcijų "Tilžės turgus" galėtų turėti du iš trijų valdybos narių, bei skirti direktorių. Tai reiškia faktiškai perimtų turgaus valdymą.
"Jei tai būtų paprasta bendrovė, tai būtų neįmanoma, tačiau šiuo atveju mūsų teisininkai sako, kad toks modelis Savivaldybės įmonėje galimas", - tikina A. Ruikys.
Jį taip pat stebina derybų su Savivaldybe tempai, nes laikas eina labai neproduktyviai.
Tiki, kad reikalai pajudės
"Jei mes pasiūlymą ar atsakymą savivaldybei pateikiame per savaitę, tai iš kitos pusės atsakymo laukiam mėnesius.
Paskutiniai mūsų siūlymai buvo dar pernai prieš Kalėdas, o iš Savivaldybės iki šiol jokio judesio", - sako A. Ruikys.
Jis mano, kad jau 1,5 metų trunkantį derybų procesą buvo realu suspausti į du mėnesius.
"Senojo turgaus gaivinimo istorija trunka nuo kokių 2004 metų. Per tą laiką buvo piešiami projektai, kurtos vizijos, visokioms idėjoms išleista šimtai tūkstančių, o kokį rezultatą turime?", - į Savivaldybės daržą akmenį meta A. Ruikys.
Tačiau jis dar vis tiki, kad mieste atsiras politinės valios, bus priimti sprendimai ir reikalai pajudės.
Vaizdas nuo Turgaus gatvės.
Reikia halės rekonstrukcijos projekto?
Potencialūs investuotojai - "Tilžės turgaus" atstovai tvirtina, kad pinigų galima būtų gauti iš ES fondų. Juos stebina, kad administratoriai dar papildomai sugalvojo, kad šalia esanti turgaus halė tokia, kokia yra dabar, kaip ir nelabai dera šalia sutvarkytos aikštės, reiktų ir ją kapitališkai suremontuoti.
"O kad būtų gražu ir funkcionalu, nuspręsta įpareigoti tai atlikti Senąjį turgų, t. y. padaryti halės rekonstrukcijos projektą su vizualizacijomis, kad žmonėms patiktų", - ironizuoja jie.
Bet šalia halės yra plytomis išmūryti prekystaliai, ką daryti su jais?
"Ogi prijunkime juos prie Turgaus aikštės rekonstrukcijos! Bus atseit bendras projektas! Kad tie prekystaliai yra UAB'o nuosavybė ir su Turgaus aikšte turi mažai ką bendro, tai čia jau kitas klausimas", - neslepia nusivylimo "Tilžės turgaus" atstovai.
"Kaip nors praslys. O halei sutvarkyti pritrauksim investuotoją, kuris už savo pinigus mums viską suremontuos, o už tai jam... ė... už tai jam garbė! Puikus planas!" - ironizavo verslininkai.
"Bet plytų prekystalių projektas nepraslydo, autoritetingi architektai sudirbo jį į miltus, sykiu užstrigo ir Turgaus aikštės sutvarkymo planas, o investuotojui už halės rekonstrukcijos finansavimą garbės neužteko, jo požiūris, pasirodo, visai kitoks, nei tikėtasi, dar karantinas pristabdė visus nepradėtus darbus ir visas planas pakibo ore. Rezultatas - vėl visi nelaimingi", - toliau nuoskaudas liejo "Tilžės turgaus" atstovai.
Gobšumas aptemdė protą?
"Tai gal čia investuotojas kaltas? Gal čia gobšumas aptemdė protą? - retoriškai klausia jie. - Nagi, pažiūrim, kas jis toks. O jis, pasirodo, kitas miesto turgus - "Tilžės turgus". O kodėl būtent jis? Pasirodo, Savivaldybės administracijai ieškant investuotojo halei kapitališkai suremontuoti buvo keliami tam tikri reikalavimai - jis turi būti patyręs turgaus administratorius.
Na, kaip ir logiška. Per kelis mėnesius kitų, išskyrus tą vienintelį, susidomėjusių iš viso neatsirado, nes reikalavimų sąlygos buvo, švelniai tariant, finansiškai nepatrauklios.
Prasidėjo derybos, investuotojas pradėjo aiškintis, kas per daiktas tas Senasis turgus, pradėjo kelti senus popierius, aiškintis, kokie galai kur čia eina, kokie pinigų srautai vaikšto, koks turtas kam priklauso, kodėl tokios kainos, o ne kitokios, ir pasipylė problemos kaip tarakonai šviesą įjungus."
Neišbrenda iš nuostolių
"Tilžės turgaus" atstovų teigimu, Senasis turgus nuo 2012 metų neišbrenda iš nuostolių.
Savivaldybės administracija, pasak jų, net nežinojo, kokio lygio vargą turi. Staigiai skyrė savo įmonės auditą, investuotoją patraukė į šoną, paprašė palaukti pusmetį, per tą laiką pakeitė turgaus vadovą, kad ištraiškytų tuos parazitus. Tas išklojo plytelėmis halę, pakeitė ten pat šviestuvus, apsišlavė, nuvalė dulkes, kad nereikėtų raudonuoti dar kartą.
"Bet "Tilžės turgus" irgi nesėdėjo rankų sudėjęs. Į tą Senojo turgaus teritoriją taip pat pažvelgė iš paukščio skrydžio ir priėjo prie išvados, kad net jei halę su aikšte sutvarkytų, vis tiek bus šnipštas, yra dar apgailėtinos būklės šalia esantys pastatai, kuriuos taip pat reikia sutvarkyti ir įveiklinti.
O ir Senasis turgus - tai ne tik halė su aikšte, bet ir visa teritorija su gyvenamaisiais namais ir jų gyventojais, parduotuvėmis, griuvėsiais ir gatvelėmis aplink", - rašo "Tilžės turgaus" atstovai.
"Be to, turgus - tai veiklos organizacija, tradicija, darbo vietos, žmonių srautai ir t. t.
Ta proga buvo paruoštas veiklos planas su keliais įgyvendinimo etapais ir Savivaldybės administracija jam neprieštaravo.
Kitaip tariant, investuotojas pasiūlė tam lagaminui ne rankeną prisukti ar ratukus pritaisyti, bet iš principo pakeisti jį nauju", - vaizdžiai tęsė galimi investuotojai.
Pinigai - tik su patikima garantija
"Maža to, jau iš Savivaldybės pusės buvo pageidavimas pamatyti vizualizacijas, kaip visa tai atrodys. O atrodyti gali tikrai gražiai, ir tam galėtų pasitarnauti architektūriniai konkursai. Tik pinigų, kurių reikia visam tam reikalui, investuotojas būtų linkęs skirti tik su patikima garantija", - tęsia "Tilžės turgaus" atstovai.
Juolab kad pasaulinėje praktikoje tokių pavyzdžių nemažai.
"Kitur savivaldybės už simbolinę kainą parduoda nykstantį arba didelės priežiūros reikalaujantį turtą, kad tik vietovė nežlugtų. Tad investuotojas sako - duokit mums carte blanche ir mes imsimės darbo.
Administracija metė žvilgsnį į Tarybos priimtus sprendimus, kuriuose toks variantas nenumatytas, ir sako - apgailestaujam, bet negalim. Pinigai jūsų, o jų valdymas mūsų, rizika ir atsakomybė jūsų, o pelnas mūsų. Ir rodo pirštu į miesto Tarybą, jie taip nusprendė, mes kitaip negalim. Tai investuotojas su administracija nekalti dėl turgaus vargų? Pasirodo, jie situacijos įkaitai", - išsako savo nuomonę potencialūs investuotojai.
Politikams rezultatas visai nesvarbu?
"Nėra sutarties, nėra investicijų. Tai kas kaltas? Politikų valdoma miesto Taryba kalta? Išeina, kad taip. Aukščiau nieko nebėra. Tarybai nepakanka politinės valios priimti drąsių sprendimų", - toliau rašoma laiške.
"Juk politikams visai nesvarbu rezultatas, jiems svarbu pats procesas. Jei kažkas vyksta, derasi, diskutuojama, reformuojama, tai politikui yra kur pasireikšti, atsiranda visokių suinteresuotų asmenų viešai pareikšti savo nuomonę, apšmeižti ir apkaltinti oponentus, įtraukti į intrigas, pademonstruoti savo galią prieš rinkėjus.
Štai, matote, kaip mes dirbame, rūpinamės jūsų gerove, saugome, kad nekristumėt veidu į purvą. Ir jei nebus to proceso, politikams nebus kur pasireikšti, jie taps nereikalingi, o čia tiek reikalų", - įsitikinę verslininkai.
Baisu prisiimti atsakomybę?
Taip tempiasi laikas - derybos tęsiasi antrus metus, turgaus pastatų plytos byra, miestiečiai ir prekeiviai nepatenkinti, administracija baigia sprandą nusisukti, investuotojas gūžčioja pečiais ir antakius kilnoja.
Tarybai galbūt baisu prisiimti atsakomybę, o, galimų investuotojų teigimu, viena politikė, nesigilindama į klausimo esmę ir detales, net Seimo posėdyje purvais drabstosi, mojuodama sutarties projektu.
Rašyti komentarą