Sena­sis tur­gus - kaip laga­mi­nas be ran­ke­nos? (2)

Tęsi­nys. Pra­džia - Sena­sis tur­gus - lyg laga­mi­nas be ran­ke­nos? (1)

Kitas mies­to Tary­bos narys Vytis Rad­vi­la pabrė­žia, kad dau­ge­lis Euro­pos ir pasau­lio mies­tų puo­se­lė­ja savo nedi­de­lius tur­ge­lius, turin­čius šim­ta­me­tes tra­di­ci­jas.

Pasak jo, tur­gus yra ir sena­mies­čio puoš­me­na, ir gyvy­bin­gu­mo šal­ti­nis, turis­tų trau­kos cent­ras bei gali­my­bė mies­tie­čiams įsi­gy­ti išskir­ti­nių pro­duk­tų.

"Many­čiau, kad mūsų Sena­sis tur­gus turė­tų išlik­ti kont­ro­liuo­ja­mas Savi­val­dy­bės. Ir lai­kas baig­ti šne­kas, kad Savi­val­dy­bės val­do­ma įmo­nė nesu­ge­ba koky­biš­kai tvar­ky­ti tur­gaus", - tęsia V. Rad­vi­la.

Pasak jo, nese­niai paskir­tas lai­ki­na­sis Seno­jo tur­gaus direk­to­rius tai įro­dė, orga­ni­zuo­da­mas per rekor­diš­kai trum­pą lai­ką įvyk­dy­tą halės vidaus rekonst­ruk­ci­ją. Racio­na­liai pla­nuo­ja toli­mes­nius halės atnau­ji­ni­mo dar­bus, įgi­jo pre­kei­vių pasi­ti­kė­ji­mą, dau­gė­ja ir pir­kė­jų.

Mies­tas savo ruož­tu bai­gia reng­ti šio tur­gaus aplin­kos esmi­nio atnau­ji­ni­mo pro­jek­tą, kurį rea­li­za­vus ši mūsų mie­lo sena­mies­čio dalis pasi­keis neat­pa­žįs­ta­mai. Šimt­me­čius skai­čiuo­jan­čio Seno­jo (Fri­dri­cho) tur­gaus teri­to­ri­ja grįž­tų prak­tiš­kai į iki II pasau­li­nio karo buvu­sius savo para­met­rus, ati­tin­kan­čius sena­mies­čio mas­te­lį.

"Tai nėra fan­ta­zi­jos, o supla­nuo­ti arti­miau­sių poros metų dar­bai. Pri­va­taus kapi­ta­lo pri­trau­ki­mas visa­da yra pozi­ty­vas, tačiau, mano many­mu, šio isto­ri­nio objek­to kont­ro­lė pri­va­lo išlik­ti Savi­val­dy­bės, atsto­vau­jan­čios visų klai­pė­die­čių inte­re­sams, ran­ko­se", - įsi­ti­ki­nęs V. Rad­vi­la.

Pre­kei­vis su pir­kė­ju vargs­ta kar­tu

Poten­cia­laus inves­tuo­to­jo "Til­žės tur­gaus" atsto­vai kar­čiai juo­kau­ja, kad tur­gaus pre­kei­vis su pir­kė­ju vargs­ta kar­tu.

"O kaip su tur­gaus ope­ra­to­riais? Gal jiems seka­si geriau ir dėl jų čia visos bėdos, gal jie nugrie­bia visą grie­ti­nė­lę? Kokią dar grie­ti­nė­lę!" - spė­lio­ja jie.

"Už vie­tą pre­ky­bai suren­kam tiek, kad vos užten­ka atlie­koms išvež­ti, teri­to­ri­ją sutvar­ky­ti, už elekt­rą susi­mo­kė­ti, atly­gi­ni­mus žmo­nėms ir dar mokes­čius užmo­kė­ti rei­kia. Sako, kad pre­ky­bos cent­rai išle­pi­no pir­kė­jus, tur­gaus pre­kių asor­ti­men­to kai­nas dem­pin­guo­ja, be to, ten šil­ta, visi vaikš­to po sto­gu, kon­ku­ruo­ti tur­gums su jais neįma­no­ma.

Be to, didie­ji "opo­liai" net sąži­nės netu­ri tur­gaus die­no­mis šalia savo pre­ky­bos cent­rų kvies­ti pre­kiau­ti ūki­nin­kus, tar­si pre­kių jiems mažai vidu­je", - pik­ti­no­si "Til­žės tur­gaus" atsto­vai.

Nedrau­džia, o turė­tų?

"Ūki­nin­kai su savo pre­ky­bi­niais "trei­le­riais" - tai tur­gaus seg­men­tas, - savo laiš­ke žur­na­lis­tams nuo­mo­nę dės­to jie. - Žino­ma, įsta­ty­mai to nedrau­džia, o turė­tų draus­ti, nes didie­ji pre­ky­bos cent­rai nau­do­ja­si domi­nuo­jan­čia savo padė­ti­mi maž­me­ni­nės pre­ky­bos rin­ko­je. Tą klau­si­mą reik­tų spręs­ti mies­to ar vals­ty­bės lyg­me­niu.

Be to, per pan­de­mi­ją lau­ko pre­ky­bą tur­ga­vie­tė­se buvo uždrau­dę, o vidu­je - kur užsi­krė­ti­mo tiki­my­bė žen­kliai dides­nė - pali­ko. Kur logi­ka?

Toks įspū­dis, kad poli­ti­kai spe­cia­liai nori tur­gus su smul­kiai­siais vers­li­nin­kais sužlug­dy­ti.

Jei grįž­tu­me prie tur­gaus žemiš­kų kas­die­nių rei­ka­lų, tai turi­me inf­rastruk­tū­rą, sta­ti­nius, pasta­tus ir aplin­ką, kurią būti­na pri­žiū­rė­ti, remon­tuo­ti, o tam rei­kia daug lėšų. Pakel­ti kai­nos už vie­tą nega­li­me, nes pre­kei­viai gaus pabran­gin­ti pre­kes, o tada pir­kė­jai išsi­laks­tys visai.

Vasa­rą, kai geres­nis oras, pail­gė­ja die­nos ir pra­si­de­da der­lius - tik tuo lai­ku dar gali­me tikė­tis dides­nio žmo­nių srau­to ir pagy­vė­ju­sios pre­ky­bos, ir tada šiek tiek sukaup­ti lėšų, kad išsi­lai­ky­tu­me per žie­mą iki kito sezo­no.

Šis verslas labai sezo­niš­kas, jaut­rus oro sąly­goms. Taip kad mes, tur­gaus ope­ra­to­riai, sėdi­me kar­tu vie­no­je val­ty­je su pre­kei­viais ir pir­kė­jais, grie­ti­nė­lės tik­rai nelai­žo­me."

Pali­ko tur­gus liki­mo valiai?

"Gerai, vadi­na­si, ope­ra­to­rius nekal­tas", - ste­bi­si "Til­žės tur­gaus" atsto­vai.

"Tai gal Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja pali­ko tur­gus liki­mo valiai? Jei vargs­ta, tai tegu vargs­ta? Visiems dabar neleng­va. Tačiau Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja į tur­gų žiū­ri, taip sakant, iš paukš­čio skry­džio. Seno­jo tur­gaus bėdos yra žino­mos. Tai svar­bi Klai­pė­dos sena­mies­čio dalis.

Po žeme ir ant jos yra nema­žai isto­ri­nio pavel­do ele­men­tų. XIX a. tur­gus vyk­da­vo teri­to­ri­jo­je nuo dabar­ti­nio Pilies til­to kran­ti­nės, per Teat­ro aikš­tę, Tur­gaus gat­vė­je (juk ne vel­tui ji taip vadi­na­si), pre­kei­viai užpil­dy­da­vo visas gat­ve­les iki dabar­ti­nio Seno­jo tur­gaus, kuris tuo­met buvo vadi­na­mas Gal­vi­jų tur­gu­mi.

Po II pasau­li­nio karo iš griu­vė­sių ir lėk­tu­vų anga­ro lie­ka­nų, ant sugriau­tų pasta­tų pama­tų, pasta­tė dabar­ti­nį halės pavil­jo­ną ir įveik­li­no mies­to tur­gų.

Anuo­met juk pre­kyb­cent­rių nebu­vo. Taip sakant, pra­tę­sė tur­gaus tra­di­ci­ją.

O šalia Gali­nio Pyli­mo gat­vės po žeme guli žmo­nių kau­lai, ten kaž­ka­da buvo kapi­nės. Teri­to­ri­ja yra jaut­ri agre­sy­viems poky­čiams, trans­for­ma­ci­jai ir užs­ta­ty­mui, tačiau tai nereiš­kia, kad vis­ką rei­kia palik­ti taip, kaip yra.

Yra patvir­tin­tas deta­lu­sis tos tur­gaus teri­to­ri­jos pla­nas, ten pri­ra­šy­ta viso­kių rei­ka­la­vi­mų, ką gali­ma ir ko nega­li­ma sta­ty­ti. Dar Savi­val­dy­bė, įgy­ven­din­da­ma sena­mies­čio atnau­ji­ni­mo pla­ną, nuspren­dė, kad rei­kia sure­mon­tuo­ti Tur­gaus aikš­tės ir šalia esan­čių gat­ve­lių dan­gą, išklo­ti gra­ni­tu kaip Gedi­mi­no pro­s­pek­te Vil­niu­je", - dės­to "Til­žės tur­gaus" atsto­vai.

Ar įmo­nė nebu­vo žlug­do­ma sąmo­nin­gai?

Sei­mo narei Ligi­tai Gir­skie­nei labai daug klau­si­mų kyla ir dėl UAB "Sena­sis tur­gus" vyk­dy­tos veik­los efek­ty­vu­mo, ir dėl pla­nuo­ja­mo val­dy­mo per­da­vi­mo inves­tuo­to­jui. Jos žinio­mis, minė­to­je bend­ro­vė­je 2020 metais buvo atlik­tas audi­tas, kuris buvo pri­sta­to­mas jai dar dir­bant Kont­ro­lės komi­te­to pir­mi­nin­ke.

Audi­to rezul­ta­tai Sei­mo narei suda­ro įspū­dį, kad val­dant Savi­val­dy­bės įmo­nę buvo daro­ma vis­kas, kad ji dirb­tų nuo­sto­lin­gai. L. Gir­skie­nės nuo­mo­ne, audi­to išva­dos paro­do, kad bend­ro­vė­je buvo pri­ima­mi netin­ka­mi inves­ti­ci­niai ir finan­si­niai spren­di­mai, o vado­vy­bė jai pati­kė­tas lėšas ir tur­tą nau­do­jo nee­fek­ty­viai.

Kad bend­ro­vė dirb­tų pel­nin­gai, buvę įmo­nės vado­vai neda­rė nie­ko. Įmo­nė tie­siog mer­dė­jo metų metus.

"Ar įmo­nė nebu­vo žlug­do­ma sąmo­nin­gai suda­rant tam tik­riems asme­nims sąly­gas ją atei­ty­je pri­va­ti­zuo­ti labai palan­kia kai­na?" - svars­tė par­la­men­ta­rė.

Kas tie sutar­ties ren­gė­jai?

"Mano pamąs­ty­mai dar labiau pasi­tvir­ti­na susi­pa­ži­nus su gali­mai slap­ta nuo klai­pė­die­čių mies­to Tary­bos narių ren­gia­ma UAB "Sena­sis tur­gus" akci­jų par­da­vi­mo sutar­ti­mi ir joje numa­ty­to­mis sąly­go­mis, - tei­gia L. Gir­skie­nė. - UAB "Til­žės tur­gus" pag­rin­di­nis akci­nin­kas Ramū­nas Pet­rai­tis 2020-12-29 man adre­suo­to­je pre­ten­zi­jo­je tei­gia, kad sutar­ties pro­jek­tas buvo svars­to­mas vie­šuo­se Tary­bos posė­džiuo­se, o ren­giant sutar­ties pro­jek­tą daly­va­vo Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­jos dar­bo gru­pė ir Savi­val­dy­bės tei­si­nin­kai.

Akci­nin­kų sutar­ties bazi­nį pro­jek­tą paren­gė ir patei­kė derin­ti Savi­val­dy­bė, o UAB "Til­žės tur­gus" atsto­vai raš­tu tei­kė pasta­bas sutar­čiai.

Kas tie sutar­ties ren­gė­jai? Užklau­siau Savi­val­dy­bės. Lau­kiu atsa­ky­mo. Asme­niš­kai aš, būda­ma Klai­pė­dos mies­to savi­val­dy­bės tary­bos narė, nė kar­to nema­čiau ir negir­dė­jau apie jokį bazi­nį sutar­ties pro­jek­tą ar dar­bo gru­pę, kuri būtų ren­gu­si sutar­ties sąly­gas."

Ban­do­ma įslap­tin­ti sutar­ties sąly­gas?

"Sutar­ties pro­jek­te iš tik­ro nuro­dy­ta gali­my­bė po tam tik­ro lai­ko išpirk­ti Klai­pė­dos mies­to savi­val­dy­bės akci­jas. Ar tur­gaus pri­va­ti­za­vi­mas yra geras spren­di­mas, ar blo­gas - sun­ku pasa­ky­ti", - svars­to sei­mū­nė.

"Vil­niaus Bene­dik­to tur­gaus pavyz­dys rodo, kad pri­va­tus verslas gali pada­ry­ti ste­buk­lus, tačiau mane asme­niš­kai bau­gi­na tai, kad pri­va­ti­za­vus šią Savi­val­dy­bės įmo­nę jos teri­to­ri­jo­je neiš­dyg­tų dar vie­nas pre­ky­bos cent­ras ar dau­gia­bu­čiai namai", - sako L. Gir­skie­nė.

UAB "Sena­sis tur­gus" tur­to įveik­li­ni­mo klau­si­mas spren­džia­mas jau kele­tą metų, tačiau taip nie­kas ir nevyks­ta.

Sutar­ties pro­jek­to sąly­gos L. Gir­skie­nei atro­dė pažei­džian­čios vie­šą­jį inte­re­są, nes, jos many­mu, ban­do­ma įslap­tin­ti bet kokios infor­ma­ci­jos apie sutar­ties sąly­gas atsklei­di­mą, jos vie­ši­ni­mą ir pan.

Taip pat, jos tei­gi­mu, nuro­dy­ta, kad inves­tuo­to­jas gau­tų 49 proc. įmo­nės akci­jų, o Klai­pė­dos mies­to savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­jai lik­tų 51 proc. akci­jų, tačiau du iš tri­jų val­dy­bos narių ket­ve­rių metų kaden­ci­jai turė­tų būti ren­ka­mi iš kon­kur­są lai­mė­ju­sio inves­tuo­to­jo - UAB "Til­žės tur­gus" - pasiū­ly­tų kan­di­da­tų, o val­dy­ba rink­tų įmo­nės direk­to­rių.

Par­la­men­ta­rė tei­gia, kad sutar­ty­je numa­ty­ta, jog atli­kus pir­mo eta­po inves­ti­ci­jas Klai­pė­dos mies­to savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja atsi­sa­ky­tų pir­mu­mo tei­sės į nau­ją akci­jų emi­si­ją ir dėl to betu­rė­tų 49 proc. UAB "Sena­sis tur­gus" akci­jų.

Ar būtina patiems užsiimti turgaviečių veikla?

Klaipėdos miesto tarybos narė Alina VELYKIENĖ: "UAB "Senasis turgus" kaip ir UAB "Naujasis turgus" vykdo komercinę veiklą  - prekybą maisto, ne maisto prekėmis. Vertinant įmonių valdomą turtą, atrodo, kad šios dvi įmonės turėtų būti kaip ir artimi giminaičiai, tačiau veiklos rezultatų prasme yra visiškai priešingai. 

Vertinant UAB "Senojo turgaus" potencialą, turto, lokacijos - galimybių būti patraukliu visos sąlygos kaip ir yra. 

Reikia drąsos veikti. Jo priklausomybė savivaldai vertinčiau kaip trukdį, o ne proveržį. Ir štai kodėl: sprendimų priėmimo procesas yra stipriai apsunkintas, vadovų skyrimas dažnai turi nemažą politinį atspalvį, tai tampa tarsi "padėka" už lojalumą arba šiaip "padėka", nes savas žmogus. 

O tas "savas" tada pradeda savaip gyventi ir vadovauti kaip supranta, sau į kišenę arba šiaip bujoti. Yra dalykų, apie kuriuos niekas nenori kalbėti, vadovas yra visa ko esmė - jo energija, mintys, nusiteikimas, požiūris ir galų gale veikimas yra svarbiausi dalykai, kurie kartais sakoma ir mirusį prikelti gali. 

Man vis dar atrodo, kad mes savivalda nesuvokiame, kas yra svarbiausia miestui: jei žiūrėti įstatymo raidės, tai prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybės viešose vietose ir turgavietėse nustatymas yra savivaldos funkcija, tačiau ar tai būtina patiems užsiimti turgaviečių veikla dar atviras klausimas. 

Aš būčiau linkusi telkti į savivaldybės biudžetą lėšas iš objektų, kurie iš esmės miesto funkcijoms yra nereikalingi: turgaviečių veiklą gali vykdyti verslas. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija "murkdosi" keistame konkurse, kur neva pritraukiame investuotoją, kuris pradėjęs valdyti, paima turgaus vardu paskolą ir iš tų pinigų investuoja į turgaus infrastruktūrą. 

Matyt kažko čia nesuprantu. Kaip ir pradžioje minėjau, viskas priklauso nuo vadovo, nuo jo požiūrio, noro kurti. Mes dabar turime vegetuojantį, tokį balzganą, dulkiną objektą, kurio patrauklumas nebeįdomus nei prekeiviams, nei pirkėjams. Pamenu, kai dar vicemeras Vytautas Čepas pasiūlė nugriauti betoninę tvorą esančią Galinio Pylimo gatvėje, kad atsivertų turgus, kad žmonėms ši vieta bent kiek taptų patrauklesnė. 

Jau vaizdas pasikeitė, bet nejaugi šiomis dienomis, kada nekilnojamojo turto rinkoje graibstomi bet kokie miesto senamiesčiuose esantys objektai, aplenkia Klaipėdos senamiestį? 

Turgus turi pastatų, kuriuos galėtų parduoti ir sutelkti lėšų į savo infrastruktūrą. 

Galėčiau tik pasvajoti, kad šioje teritorijoje būtų jaukus, įdomus, su charakteriu ir gyvas prekybinis paviljonas. 

 Yra keturi žemės sklypai, kurie sudaro 70,59 aro ir su esamais bei "neregistruotais" pastatais, kurie akis bado ne vienam miestiečiui.

 Peržvelgus valdomą įmonės turtą, kyla minčių įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kaip pagrindinio akcininko UAB "Senasis turgus" surašytą lūkesčių raštą. 

Jame gana lakoniškai išdėstyta, kad įmonės veikla turi vadovautis viešojo intereso viršenybės principus, siekti įmonės veiklos tikslų, savivaldybės interesų užtikrinimo, teikiamų paslaugų kokybės, būti tvaria ir modernia. 

Daug bendrosios beletristikos, bet toks įspūdis, kad akcininkas net nežino, ką siūlo pats rinkoje organizuodamas akcijų perleidimo (neva įsigijimo) konkursą. 

Nekeldamas konkrečių tikslų įmonės vadovui, apsiribojo tik bendromis formuluotėmis. Tokia vadyba niekur nenuves. Vis galvoju, kodėl nesitvarkoma su esamu neregistruotu turtu? 

Kodėl pati įmonė negali jo parduoti rinkoje ir jei toks yra didžiosios daugumos noras išlaikyti šią turgavietę savivaldybės globoje, nesukuriamas joks finansinis instrumentas? 

Matyt butaforinės derybos siūlant 49 proc. akcijų, o realiai potencialiam investuotojui sudarant sąlygas pačiam suregistruoti ir parduoti turtą taip sugeneruojant pajamų į įmonės balansą yra paprasčiau. 

Niekas, mano manymu joks verslas nesileistų iki tokios turto nepriežiūros. Toks valdiškas požiūris, lyg ir darome kažką, o iš tiesų imituojame darymą. Drąsos norisi palinkėti tarybos nariams sprendimuose, kurių labai trūksta dabartinėje taryboje. Ir tokių, kurie tiesiog leistų judėti, o ne trypčioti.

Ne skaičiuoti kiek mums trūksta, o suteiktų galimybes generuoti pajamas iš turto, kurio savivaldybės funkcijoms vykdyti visiškai nereikia. 

Ne savivaldybė turi vykdyti prekybą, savivaldybė turi tik sudaryti sąlygas jai vykti, o tai gali puikiausiai padaryti verslas. 

Mano manymu, verslas daug dinamiškesnis, inovatyvesnis, ženkliai sumanesnis tik leiskime jam turėti galimybę įsigyti visą, o ne pusę pyrago. Savivaldybė rengdama ir derindama teritorijų planavimo dokumentus, techninius projektus, o ir visuomenė pribrendusi ir įsitraukianti tikrai yra pajėgi "neleisti" atsirasti jokiems angarams, kaip kad bijomasi, kad jei ateis jau čia privatus verslas, tai bus nekas. 

Gražūs europiniai pavyzdžiai yra turgaviečių, kurios gyvos savo energetika, emocija ir jose dirbančiais ir besilankančiais žmonėms. Ir vėl sugrįžtu prie pradžios, viskas priklauso nuo vadovo, ar tai turgaus, ar tai miesto galva.

Energija ir emocija yra žmonėse, kai jos nėra, nėra ir rezultato". 

Keistųsi ne tik aplinka, bet ir pati koncepcija

"Tilžės turgaus" valdytojai tiki, kad įvykdžius jų suplanuotą šios teritorijos rekonstrukciją, keistųsi ne tik aplinka, bet ir pati turgaus koncepcija. UAB "Tilžės turgus" projektų vadovas Arvydas Ruikys kalbėdamas apie Senojo turgaus atgaivinimo idėją primena, kad tai jau ne vienerius metus trunkantis procesas.

"Dar berods 2017 metais, savivaldybė buvo nutarusi investuotojui siūlyti 25 procentus turgų valdančios įmonės akcijų. 

Buvo paskelbtas konkursas, tačiau neatsirado nei vieno investuotojo", - primena  A. Ruikys. Anot jo, 2019 metais miesto Taryba priėmė sprendimą investuotojui siūlyti įsigyti jau 49 procentus įmonės akcijų, išleidžiant naują akcijų emisiją. 

Naujos akcijų emisijos kaina butų 1,66 milijonai eurų. "Tilžės turgus" buvo vienintelė įmonė Savivaldybei pateikusi investicinį pasiūlymą.

"Planuota, kad tie pinigai būtų panaudoti turgaus halės pastato rekonstrukcijai", - sako A. Ruikys. Tačiau, anot jo, "Tilžės turgus" Savivaldybei pateikė veiksmų planą, kurio esmė buvo, kad halės pastatą reikia tvarkyti patį paskutinį. 

Pradžioje "Tilžės turgus" siūlo sutvarkyti visą aplinką, rekonstruoti  turgui priklausančius pastatus, taip pat statyti naujus komercinės paskirties statinius.

"Manome, kad visuose naujos statybos ir restauruotuose pastatuose turėtų būti komercinės paskirties patalpos - tai ne tik turgaus prekeiviams skirti paviljonai ir darbo vietos, bet ir parduotuvės, kepyklėlės, kavinės, restoranai, barai, klubai, grožio salonai, taisyklos, vaikų žaidimo kambariai,"- vardina "Tilžės turgaus" viziją Senajam turgui A. Ruikys. 

Anot jo, antruose aukštuose galėtų įsikurti biurai, studijos, dirbtuvėlės, apartamentai, viešbučiai ir kitos aktyviai visuomenei skirtos veiklos. 

Kažkokia nedidelė ploto dalis galėtų būti skirta butams, tačiau atsiranda papildomų klausimų, kuriuos ne taip paprasta išspręsti šioje teritorijoje - ribotos automobilių parkavimo galimybės, didesnis triukšmas dėl turgaus veiklos, mažai privatumo ir panašiai.

"Tilžės turgaus" valdytojai tiki, kad įvykdžius jų suplanuotą šios teritorijos rekonstrukciją, keistųsi ne tik aplinka, bet ir pati turgaus koncepcija.

Jis taptų pažangesnis, atitiktų smulkių verslininkų, miestiečių ir svečių lūkesčius

Būtų šiuolaikiškas, universalus transformuoti erdves, pritaikytas ateities poreikiams kaip kad yra kitose Europos šalyse.

"Savivaldybei mūsų veiksmų planas patiko, tačiau toliau derybos užstrigo, nes mums, kaip potencialiems investuotojams, reikia garantijų dėl investicijų apsaugos", - teigia A. Ruikys. 

Anot jo, "Tilžės turgus" siekia, kad valdydamas  49 procentus UAB "Senasis turgus" akcijų "Tilžės turgus" galėtų turėti du iš trijų valdybos narių, bei skirti direktorių. Tai reiškia faktiškai perimtų turgaus valdymą.

"Jei tai būtų paprasta bendrovė, tai būtų neįmanoma, tačiau šiuo atveju mūsų teisininkai sako, kad toks modelis Savivaldybės įmonėje galimas", - tikina A. Ruikys. 

Jį taip pat stebina derybų su Savivaldybe tempai, nes laikas eina labai neproduktyviai.

Tiki, kad reikalai pajudės

"Jei mes pasiūlymą ar atsakymą savivaldybei pateikiame per savaitę, tai iš kitos pusės atsakymo laukiam mėnesius. 

Paskutiniai mūsų siūlymai buvo dar pernai prieš Kalėdas, o iš Savivaldybės iki šiol jokio judesio", - sako A. Ruikys. 

Jis mano, kad jau 1,5 metų trunkantį derybų procesą buvo realu suspausti į du mėnesius.

"Senojo turgaus gaivinimo istorija trunka nuo kokių 2004 metų. Per tą laiką buvo piešiami projektai, kurtos vizijos, visokioms idėjoms išleista šimtai tūkstančių, o kokį rezultatą turime?", - į Savivaldybės daržą akmenį meta A. Ruikys. 

Tačiau jis dar vis tiki, kad mieste atsiras politinės valios, bus priimti sprendimai ir reikalai pajudės.

Vaizdas nuo Turgaus gatvės.

Rei­kia halės rekonst­ruk­ci­jos pro­jek­to?

Poten­cia­lūs inves­tuo­to­jai - "Til­žės tur­gaus" atsto­vai tvir­ti­na, kad pini­gų gali­ma būtų gau­ti iš ES fon­dų. Juos ste­bi­na, kad admi­nist­ra­to­riai dar papil­do­mai sugal­vo­jo, kad šalia esan­ti tur­gaus halė tokia, kokia yra dabar, kaip ir nela­bai dera šalia sutvar­ky­tos aikš­tės, reik­tų ir ją kapi­ta­liš­kai sure­mon­tuo­ti.

"O kad būtų gra­žu ir funk­cio­na­lu, nuspręs­ta įpa­rei­go­ti tai atlik­ti Seną­jį tur­gų, t. y. pada­ry­ti halės rekonst­ruk­ci­jos pro­jek­tą su vizu­a­li­za­ci­jo­mis, kad žmo­nėms patik­tų", - iro­ni­zuo­ja jie.

Bet šalia halės yra ply­to­mis išmū­ry­ti pre­kysta­liai, ką dary­ti su jais?

"Ogi pri­jun­ki­me juos prie Tur­gaus aikš­tės rekonst­ruk­ci­jos! Bus atseit bend­ras pro­jek­tas! Kad tie pre­kysta­liai yra UAB'o nuo­sa­vy­bė ir su Tur­gaus aikš­te turi mažai ką bend­ro, tai čia jau kitas klau­si­mas", - nesle­pia nusi­vy­li­mo "Til­žės tur­gaus" atsto­vai.

"Kaip nors pra­slys. O halei sutvar­ky­ti pri­trauk­sim inves­tuo­to­ją, kuris už savo pini­gus mums vis­ką sure­mon­tuos, o už tai jam... ė... už tai jam gar­bė! Pui­kus pla­nas!" - iro­ni­za­vo vers­li­nin­kai.

"Bet ply­tų pre­kysta­lių pro­jek­tas nepra­sly­do, auto­ri­te­tin­gi archi­tek­tai sudir­bo jį į mil­tus, sykiu užs­t­ri­go ir Tur­gaus aikš­tės sutvar­ky­mo pla­nas, o inves­tuo­to­jui už halės rekonst­ruk­ci­jos finan­sa­vi­mą gar­bės neuž­te­ko, jo požiū­ris, pasi­ro­do, visai kitoks, nei tikė­ta­si, dar karan­ti­nas pri­stab­dė visus nepra­dė­tus dar­bus ir visas pla­nas paki­bo ore. Rezul­ta­tas - vėl visi nelai­min­gi", - toliau nuo­skau­das lie­jo "Til­žės tur­gaus" atsto­vai.

Gob­šu­mas aptem­dė pro­tą?

"Tai gal čia inves­tuo­to­jas kal­tas? Gal čia gob­šu­mas aptem­dė pro­tą? - reto­riš­kai klau­sia jie. - Nagi, pažiū­rim, kas jis toks. O jis, pasi­ro­do, kitas mies­to tur­gus - "Til­žės tur­gus". O kodėl būtent jis? Pasi­ro­do, Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­jai ieš­kant inves­tuo­to­jo halei kapi­ta­liš­kai sure­mon­tuo­ti buvo kelia­mi tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai - jis turi būti paty­ręs tur­gaus admi­nist­ra­to­rius.

Na, kaip ir logiš­ka. Per kelis mėne­sius kitų, išsky­rus tą vie­nin­te­lį, susi­do­mė­ju­sių iš viso neat­si­ra­do, nes rei­ka­la­vi­mų sąly­gos buvo, švel­niai tariant, finan­siš­kai nepa­trauk­lios.

Pra­si­dė­jo dery­bos, inves­tuo­to­jas pra­dė­jo aiš­kin­tis, kas per daik­tas tas Sena­sis tur­gus, pra­dė­jo kel­ti senus popie­rius, aiš­kin­tis, kokie galai kur čia eina, kokie pini­gų srau­tai vaikš­to, koks tur­tas kam pri­klau­so, kodėl tokios kai­nos, o ne kito­kios, ir pasi­py­lė prob­le­mos kaip tara­ko­nai švie­są įjun­gus."

Neišbren­da iš nuo­sto­lių

"Til­žės tur­gaus" atsto­vų tei­gi­mu, Sena­sis tur­gus nuo 2012 metų neišbren­da iš nuo­sto­lių.

Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja, pasak jų, net neži­no­jo, kokio lygio var­gą turi. Stai­giai sky­rė savo įmo­nės audi­tą, inves­tuo­to­ją patrau­kė į šoną, papra­šė palauk­ti pus­me­tį, per tą lai­ką pakei­tė tur­gaus vado­vą, kad ištraiš­ky­tų tuos para­zi­tus. Tas išklo­jo ply­te­lė­mis halę, pakei­tė ten pat švies­tu­vus, apsiš­la­vė, nuva­lė dul­kes, kad nerei­kė­tų rau­do­nuo­ti dar kar­tą.

"Bet "Til­žės tur­gus" irgi nesė­dė­jo ran­kų sudė­jęs. Į tą Seno­jo tur­gaus teri­to­ri­ją taip pat pažvel­gė iš paukš­čio skry­džio ir pri­ėjo prie išva­dos, kad net jei halę su aikš­te sutvar­ky­tų, vis tiek bus šnipš­tas, yra dar apgai­lė­ti­nos būk­lės šalia esan­tys pasta­tai, kuriuos taip pat rei­kia sutvar­ky­ti ir įveik­lin­ti.

O ir Sena­sis tur­gus - tai ne tik halė su aikš­te, bet ir visa teri­to­ri­ja su gyve­na­mai­siais namais ir jų gyven­to­jais, par­duo­tu­vė­mis, griu­vė­siais ir gat­ve­lė­mis aplink", - rašo "Til­žės tur­gaus" atsto­vai.

"Be to, tur­gus - tai veik­los orga­ni­za­ci­ja, tra­di­ci­ja, dar­bo vie­tos, žmo­nių srau­tai ir t. t.

Ta pro­ga buvo paruoš­tas veik­los pla­nas su keliais įgy­ven­di­ni­mo eta­pais ir Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja jam neprieš­ta­ra­vo.

Kitaip tariant, inves­tuo­to­jas pasiū­lė tam laga­mi­nui ne ran­ke­ną pri­suk­ti ar ratu­kus pri­tai­sy­ti, bet iš prin­ci­po pakeis­ti jį nau­ju", - vaiz­džiai tęsė gali­mi inves­tuo­to­jai.

Pini­gai - tik su pati­ki­ma garan­ti­ja

"Maža to, jau iš Savi­val­dy­bės pusės buvo pagei­da­vi­mas pama­ty­ti vizu­a­li­za­ci­jas, kaip visa tai atro­dys. O atro­dy­ti gali tik­rai gra­žiai, ir tam galė­tų pasi­tar­nau­ti archi­tek­tū­ri­niai kon­kur­sai. Tik pini­gų, kurių rei­kia visam tam rei­ka­lui, inves­tuo­to­jas būtų lin­kęs skir­ti tik su pati­ki­ma garan­ti­ja", - tęsia "Til­žės tur­gaus" atsto­vai.

Juo­lab kad pasau­li­nė­je prak­ti­ko­je tokių pavyz­džių nema­žai.

"Kitur savi­val­dy­bės už sim­bo­li­nę kai­ną par­duo­da nyks­tan­tį arba dide­lės prie­žiū­ros rei­ka­lau­jan­tį tur­tą, kad tik vie­to­vė nežlug­tų. Tad inves­tuo­to­jas sako - duo­kit mums carte blan­che ir mes imsi­mės dar­bo.

Admi­nist­ra­ci­ja metė žvilgs­nį į Tary­bos pri­im­tus spren­di­mus, kuriuo­se toks varian­tas nenu­ma­ty­tas, ir sako - apgai­les­tau­jam, bet nega­lim. Pini­gai jūsų, o jų val­dy­mas mūsų, rizi­ka ir atsa­ko­my­bė jūsų, o pel­nas mūsų. Ir rodo pirš­tu į mies­to Tary­bą, jie taip nuspren­dė, mes kitaip nega­lim. Tai inves­tuo­to­jas su admi­nist­ra­ci­ja nekal­ti dėl tur­gaus var­gų? Pasi­ro­do, jie situ­aci­jos įkai­tai", - išsa­ko savo nuo­mo­nę poten­cia­lūs inves­tuo­to­jai.

Poli­ti­kams rezul­ta­tas visai nesvar­bu?

"Nėra sutar­ties, nėra inves­ti­ci­jų. Tai kas kal­tas? Poli­ti­kų val­do­ma mies­to Tary­ba kal­ta? Išei­na, kad taip. Aukš­čiau nie­ko nebė­ra. Tary­bai nepa­kan­ka poli­ti­nės valios pri­im­ti drą­sių spren­di­mų", - toliau rašo­ma laiš­ke.

"Juk poli­ti­kams visai nesvar­bu rezul­ta­tas, jiems svar­bu pats pro­ce­sas. Jei kaž­kas vyks­ta, dera­si, dis­ku­tuo­ja­ma, refor­muo­ja­ma, tai poli­ti­kui yra kur pasi­reikš­ti, atsi­ran­da viso­kių suin­te­re­suo­tų asme­nų vie­šai pareikš­ti savo nuo­mo­nę, apšmeiž­ti ir apkal­tin­ti opo­nen­tus, įtrauk­ti į int­ri­gas, pade­monst­ruo­ti savo galią prieš rin­kė­jus.

Štai, mato­te, kaip mes dir­ba­me, rūpi­na­mės jūsų gero­ve, sau­go­me, kad nekri­stu­mėt vei­du į pur­vą. Ir jei nebus to pro­ce­so, poli­ti­kams nebus kur pasi­reikš­ti, jie taps nerei­ka­lin­gi, o čia tiek rei­ka­lų", - įsi­ti­ki­nę vers­li­nin­kai.

Bai­su pri­si­im­ti atsa­ko­my­bę?

Taip tem­pia­si lai­kas - dery­bos tęsia­si ant­rus metus, tur­gaus pasta­tų ply­tos byra, mies­tie­čiai ir pre­kei­viai nepa­ten­kin­ti, admi­nist­ra­ci­ja bai­gia spran­dą nusi­suk­ti, inves­tuo­to­jas gūž­čio­ja pečiais ir anta­kius kil­no­ja.

Tary­bai gal­būt bai­su pri­si­im­ti atsa­ko­my­bę, o, gali­mų inves­tuo­to­jų tei­gi­mu, vie­na poli­ti­kė, nesi­gi­lin­da­ma į klau­si­mo esmę ir deta­les, net Sei­mo posė­dy­je pur­vais dra­bs­to­si, mojuo­da­ma sutar­ties pro­jek­tu.