Seimo rinkimai Klaipėdoje - be aiškių favoritų

Klaipėdos universiteto Politologijos ir komunikacijos katedros dėstytoja, doktorantė Alvyda Obrikienė prognozuoja, kad nė vienam iš kandidatų Klaipėdos mieste nepavyks surinkti daugiau nei 50 procentų rinkėjų balsų jau pirmajame ture ir taip tiesiuoju keliu patekti į parlamentą.

Intrigą didina ir tai, kad vieni žinomiausių su Klaipėda siejamų politikų - liberalas Eugenijus Gentvilas ir konservatorė Agnė Bilotaitė - šiemet Seimo rinkimų kovoms pasirinko Vilnių. Kiti septyni su Klaipėda siejami rinkimuose dalyvaujantys šios kadencijos~parlamentarai tolygiai pasiskirstė visose apygardose.

A. Obrikienė pastebi, kad įdomi kova tarp kandidatų prognozuojama visose Klaipėdos apygardose, tačiau labiausiai intriguojanti ir nenuspėjama situacija, anot jos, yra Baltijos rinkimų apygardoje.

Šioje apygardoje dabartiniams parlamentarams liberalui Gintarui Vaičekauskui (2016 m. į Seimą išrinktas Pajūrio apygardoje) ir socialdarbietei Irenai Šiaulienei iššūkį mes Klaipėdos miesto tarybos nariai Nina Puteikienė ir Audrius Petrošius, krepšininkas Simas Galdikas, politikos naujokas Michailas Andrijanovas. Iš viso Baltijos vienmandatėje apygardoje Seimo nario mandato sieks 12 kandidatų.

Daugiausia konkurentų

Prieš ketverius metus Baltijos apygardoje į Seimą išrinktas prof. Algimantas Kirkutis šiemet kandidatuoja Marių rinkimų apygardoje. Jis prieš rinkimus pakeitė ne tik apygardą, bet ir partiją. Paliko "valstiečius" ir į rinkimus žengia po krikščionių vėliava.

Marių apygardoje savo kandidatūrą iškėlė ir dar viena šios kadencijos~Seimo narė Irina Rozova. Paskutiniu~metu viešai daug kalbama apie šios politikės ryšius su kaimyninės Rusijos pareigūnais. Buvo iniciatyvų politikei surengti apkaltą, tačiau šie ketinimai nebuvo įgyvendinti.

Marių apygardoje taip pat kandidatuoja ir buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Klaipėdos miesto tarybos nariai Ligita Girskienė ir Edmundas Kvederis, kuris prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose šioje apygardoje liko antras.

Iš viso Marių vienmandatėje apygardoje Seimo nariu pretenduoja tapti net 13 kandidatų. Tai didžiausia konkurencija tarp visų apygardų Klaipėdoje.

Dar vienam skandalais pagarsėjusiam ir dėl to Klaipėdos miesto tarybos nario mandato netekusiam kandidatui Viačeslavui Titovui nebuvo leista dalyvauti šiuose rinkimuose, nes jis nesurinko pagal įstatymą numatytų 1 000 rinkėjų palaikymo parašų.

Kartu su Neringa

Pajūrio rinkimų apygardoje, kurią klaipėdiečiai dalinasi su Neringos gyventojais, rinkėjų palankumo siekia parlamentarai liberalas Simonas Gentvilas ir valstietis Dainius Kepenis. Savo ambicijų neslepia ir Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Barbšys, ir Neringos miesto tarybos narys Vaidas Venckus.

Praėjusiuose rinkimuose 2016 metais Pajūrio apygardoje į Seimą buvo išrinktas G. Vaičekauskas. Vienintelis Naglis Puteikis Danės rinkimų apygardoje neturi konkurencijos iš savo kolegų Seime pusės. Jo konkurentai - garsios pavardės, tačiau aukštas pareigas anksčiau ėję kandidatai: buvęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas, buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, dabartinis miesto Tarybos narys Saulius Budinas.

IŠ ANKSTO atiduoti savo balsą Klaipėdoje galima dar šiandien ir rytoj 7-20 val. Žvejų rūmuose. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Jų laukia tikrai rimtas iššūkis, nes N. Puteikis Danės apygardoje laimėjo tiek 2012, tiek 2016 metų Seimo rinkimuose. Kad kandidatuoti šioje apygardoje yra sudėtinga, rodo ir mažiausias tarp visų uostamiesčio apygardų pretendentų skaičius - 10. Kompaniją apygardoje paįvairina 27-erių Laisvės partijos atstovas Nerijus Vitkauskas, atvirai pasisakantis už kanapių įteisinimą. Be to, šiame dešimtuke tik viena moteris - žaliųjų partijos atstovė Liudvika Kuzminčiūtė.

Klaipėdiečių balsas svaresnis

Spalio 11 dieną vyksiantys Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai jau bus aštuntieji parlamento rinkimai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Prieš šiuos rinkimus vėl buvo pakoreguotos apygardų ribos. Iki šiol su Klaipėdos miestu buvo galima sieti tik vieną Gargždų vienmandatę apylinkę, kurioje balsuoja dalis Klaipėdos priemiesčių gyventojų.

Šiuose rinkimuose suformuota Mėguvos apylinkė taip pat iš dalies susijusi su Klaipėda. Jai priskirti link Palangos nusidriekiantys Klaipėdos priemiesčiai, įskaitant ir gausiai apgyvendintus Slengius. Formaliai po šių rinkimų Klaipėdos interesams galėtų atstovauti jau ne penkiose kaip iki šiol, o šešiose vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai.

Taip pat paskaičiuota, kad Klaipėdos vienmandačių apylinkių rinkėjų skaičius yra šiek tiek mažesnis nei šalies vidurkis. Todėl kiekvienas rinkėjo balsas yra sąlyginai didesnės vertės.

A. Obrikienė pastebi, kad konkurencija Klaipėdoje galėtų būti ir didesnė, tačiau ne visos partijos jaučiasi čia stiprios ir nekelia savo kandidatų. Ypač tai taikytina naujai įsikūrusioms. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apygardose dažnai konkuruoja po 13-15 kandidatų.

Pašnekovė prognozuoja, kad didesnis kandidatų ir partijų, dalyvaujančių rinkimuose, skaičius galėtų suaktyvinti uostamiesčio rinkėjus dalyvauti rinkimuose, nes Klaipėdoje rinkėjų aktyvumas ankstesniuose rinkimuose buvo vienas žemiausių Lietuvoje.

Iš viso šiuose rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauja net 17 politinių partijų, kurios galėjo kelti savo kandidatus vienmandatėse apygardose. Maksimalus kandidatų skaičius apygardoje, pridėjus ir tuos, kurie išsikelia patys, galėtų siekti ir dvi dešimtis.

Klaipėdoje nėra nė vieno savarankiškai save išsikėlusio kandidato. Gargždų apygardoje savarankiškai be partijos užnugario kandidatuoja tik Petras Gražulis.

Prognozuojama, kad Klaipėdoje visose vienmandatėse apygardose spalio 25 d. vyks ir antrasis rinkimų turas, kuriame susikaus du daugiausia balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.

Rinkimų diena - spalio 11-oji, tačiaus iš anksto atiduoti savo balsą Klaipėdoje galima dar šiandien ir rytoj 7-20 val. Žvejų rūmuose.

"Kandidatai nevengia kritikuoti vieni kitus"

Vaclavas STANKEVIČIUS, buvęs Seimo narys, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas

Nors seniai nebesu aktyvioje politikoje, rinkimų eigą stebiu. Pažįstu ir tenka bendrauti ir su dabartiniais kandidatais. Pagrindinis skirtumas nuo 2000-2008 m., kai buvau Seimo nariu, yra technologijos. Šiuo metu labai didelė dalis rinkimų kampanijos vyksta virtualioje erdvėje, ko nebuvo anksčiau. Tačiau tiek dabar, tiek anksčiau kandidatai nevengia kritikuoti, žeminti vieni kitus. Pats niekada nebuvau ir nesu šalininkas tokių metodų.
Klaipėdoje visose apygardose yra stiprių kandidatų, todėl laukia arši kova, net sunku ką nors išskirti. Bendrai per tiek metų pasikeitė politinis klimatas, atsirado naujų partijų. Bet tai normalu. Klaipėda anksčiau garsėjo kaip stiprių liberalų miestas. Dabar situacija kitokia. Lietuvoje atsirado daugiau ir kitokių liberalų, todėl turėtas pozicijas sunku išlaikyti. Tačiau Klaipėda vis tiek išliko liberalus miestas.

"Partijos daugiau komunikuoja socialiniuose tinkluose"

Alvyda OBRIKIENĖ, Klaipėdos universiteto Politologijos ir komunikacijos katedros dėstytoja, doktorantė
Mano vertinimu, šių metų rinkimų kampanija yra aktyvesnė ir įdomesnė nei prieš ketverius metus. Šiuose rinkimuose daug švaresnės pašto dėžutės. Partijos mažiau pinigų leidžia laikraščiams ir lankstinukams, daugiau komunikuoja socialiniuose tinkluose. Mieste daugiau ir įvairesnių išorinės reklamos stendų.
Daugiau jaučiama pilietinės iniciatyvos, inicijuojama daugiau ir įvairesnių debatų, kurie transliuojami internete. Tačiau tiek šiuose debatuose, tiek respublikiniame eteryje pasigendama daugiau diskusijų tarp pačių kandidatų. Mažai sudaroma galimybių kandidatams diskutuoti tarpusavyje, užduoti vienas kitam klausimus. Patys kandidatai daugiau ir įvairesnėmis formomis išnaudoja tiesioginius susitikimus su rinkėjais, susitikdami tiesiog kiemuose ar žmonių susibūrimo vietose. Tai nėra naujiena, tačiau didėjanti konkurencija verčia kandidatus būti išradingesnius.