Seimo nariai skundžiasi psichologine įtampa

Seimo nariai patiria psichologinę įtampą, dalis turi padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje, tačiau, nepaisant to, stengiasi būti fiziškai aktyvūs ir vengti žalingų įpročių. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos širdies asociacijos inicijuotas anoniminis Seimo narių širdies ir kraujagyslių sistemos būklės tyrimas.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentas prof. Raimondas Kubilius sakė, kad rūpestį kelia padidinta Seimo narių cholesterolio koncentracija kraujyje bei nuolat jaučiamas stresas. Šie du veiksniai, pabrėžė profesorius, yra vienos svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.

„Vyrai nuo 40 metų patenka į padidintos rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupę, todėl Seimo nariams reikėtų daugiau dėmesio skirti rizikos veiksnių korekcijai“, - širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius apibendrina R. Kubilius.

Tyrimo duomenimis, lygiai pusės anketuotų parlamentarų bendrojo cholesterolio koncentracija yra žemiau leistinos 5,20 mmol/l ribos, tačiau 42,1 proc. siekia 6,21 mmol/l, o 7,9 proc. - daugiau 6,24 mmol/l. Taip pat daugiau nei pusės Seimo narių (51,2 proc.) arterinis kraujospūdis yra normalus (viršutinis nuo 120 iki 139, apatinis 80-89), o 17,1 proc. - kiek padidėjęs - viršutinis 140 ir didesnis, apatinis 90 ir didesnis.

Pagal atliktos apklausos duomenis, labai dažnai esantys išsekę bei jaučiantys psichologinę įtampą teigė 26,8 proc. parlamentarų, dar 56 proc. sakė norintys kasdien skirti daugiau laiko sau ir geriau pailsėti.

„Yra žinoma, kad stresas ir nuolatinė įtampa turi įtakos sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis. Sutariama, kad patiriamas stresas pagal žalingą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai darbe prilygsta rūkymo žalai. Tiesa, bėda ta, kad streso, skirtingai nei, pavyzdžiui, cukraus kiekio kraujyje, kraujospūdžio ar cholesterolio, beveik neįmanoma išmatuoti ir įvertinti. Dėl to sunku jį ir valdyti, nes tai gana subjektyvus rizikos veiksnys, deja, turintis skaudžias pasekmes“, - teigia LŠA prezidentas.

Tačiau, nepaisant patiriamo streso ir įtampos, parlamentarų širdies veikla nėra sutrikus: 75 proc. Seimo narių pulsas normalus (60-80 dūžių per minutę), 20 proc. - dažnesnis, nei turi būti, o 5 proc. - nepastovus.

Kartu R. Kubilius įžvelgia ir pozityvių aspektų - visi apklausoje dalyvavę Seimo nariai siekia valdyti pagrindinius širdies ligų rizikos veiksnius. Jie stengiasi būti fiziškai aktyvūs ir teigia neturintys žalingų įpročių. Taip pat didžioji dalis jų turi normalų cukraus kiekį kraujyje.

20 proc. parlamentarų teigia 2-3 kartus per savaitę randantys laiko 20 min. ir ilgesnėms ištvermę ugdančioms treniruotėms, 65 proc. sako daug vaikščiojantys pėstute, o 15 proc. prisipažįsta patologiškai nemėgstantys sportuoti.

Į klausimą, ar turite antsvorio, 2,4 proc. atsakė, kad jų kūno masės indeksas atitinka normą, 22 proc. pripažino, kad turi antsvorio, o 75,6 proc. tikina, jog svoris yra normalus arba pora kilogramų didesnis, nei turėtų būti.

Pasak R. Kubiliaus, labai džiugina tai, kad dauguma Seimo narių nerūko. Be tabako gaminių išsiverčiantys prisipažino 90,2 proc. parlamentarų. Alkoholis tarp apklausą užpildžiusių parlamentarų taip pat vartojamas saikingai: iki taurės vyno per dieną vartojantys teigė 52,5 proc., o visiškai atsisakę alkoholio tvirtino 37,5 proc.

Profesoriaus R. Kubiliaus teigimu, nors Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų kelia didelį susirūpinimą, Seimo narių kardiovaskulinė sistema vertintina geriau nei statistinis šalies vidurkis.

„Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Būtent pirmoji yra labiausiai paplitusi, tačiau svarbu žinoti, kad ji gali būti tikrai gerai kontroliuojama. Todėl nuolat šviečiame visuomenę, primename tiek apie rizikos veiksnius, apie ligų prevenciją ir tinkamo gyvenimo būdo svarbą“, - sako R. Kubilius.

Anoniminė Seimo narių apklausa buvo atlikta balandžio 10 d. - gegužės 10 d., apklausoje dalyvavo trečdalis parlamentarų - 41.

Apklausos rezultatai gegužės 16 d. bus pristatyti Seime vykstančioje Širdies dienos akcijoje.