Sausio 15-oji: šiandien kukliai ruošiamasi šimtmečiui

Rengiant tekstą meras prasitarė, kad jau nufilmuotas jo apsilankymas prie paminklo sukilėliams Skulptūrų parke, trumpa kalba šia proga. Taip kukliai atiduota pagarba reikšmingai datai pandemijos metu siekiant išvengti bet kokio žmonių būriavimosi. „Šita data negali būti nepaminėta”, - sako V. Grubliauskas.

Didžiausi Klaipėdos krašto patriotai siekia, kad Sausio 15-oji taptų tikra nacionaline švente. "Mano manymu, ji ne mažiau svarbi nei Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Jau kreipiame savo žvilgsnius į 2023-iuosius. Visiems mums dar reikia įdėti daug pastangų, kad ta šventė būtų tokios pat svarbos kaip ir mano minėtosios šventės.

SAVANORIAI. Klaipėdos krašto savanoriai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kuo labiau tolstame nuo 1923 metų sausio, tuo labiau Lietuva suvokia tos operacijos svarbą Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Būtent nuo tos datos mūsų šalis tapo pasaulio pripažinta lygiaverte jūrine valstybe su savo uostu ir priėjimu prie jūros. Tad ši data verta išskirtinio dėmesio", - įsitikinęs meras V. Grubliauskas.

Muziejus kviečia į viktoriną

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, pasak jo direktoriaus profesoriaus Jono Genio, šiuo metu negali išeiti iš kompiuterių ekranų, sukvieti klaipėdiečių į Atgimimo aikštę arba prie paminklo "Arka" eksponuodamas kokią nors parodą, nes draudžiama būriuotis. Tad Sausio 15-ajai paminėti muziejus virtualioje erdvėje miestiečiams parengė viktoriną apie svarbiausius 1923 metų įvykius. Sugalvota 15 klausimų, kurie, pasak profesoriaus, nėra labai sudėtingi. Nugalėtojai bus apdovanoti muziejaus išleistomis knygomis apie 1923 metų įvykius.

KUKLIAI. Klaipėdos meras V. Grubliauskas pagerbė sukilimo dalyvių atminimą
Nerijaus JANKAUSKO nuotr.

Istorinių datų svarba

Kadangi Klaipėdos kraštui svarbi data minima tik praėjus vos porai dienų nuo Sausio 13-osios renginių, deja, ir ne pandemijos metu ji švenčiama ne taip iškilmingai.

"Nė kiek neliūdžiu, kad didesnio dėmesio šiai datai neskiria televizija, kad nėra daug triukšmo, nevyksta ypatingi renginiai. Dėl to dviejų dienų skirtumo tarp dviejų datų ir dėl to, kad Sausio 13-oji labai emocionali data, paremta asmenine patirtimi, Sausio 15-ajai atsiranda tam tikra konkurencija. Bet nemanau, kad tai blogai. Istorinių datų paminėjimai visada yra šiek tiek konservatyvesnio formato. Lyginant šias dvi minėtinas datas, tikslas yra ne tiek emocinis, kiek empirinis, siekiant formuoti tam tikrų vertybių tapatumą. Mes siekiame, kad šitie dalykai istorinėje atmintyje taptų atpažįstami ir identifikuojami su dabartine Klaipėda, t. y. su tuo, kuo mes gyvename šiandien.

Jeigu kalbėtume apie Žalgirio mūšį liepos viduryje, Krėvos sutartį, Liublino uniją ar kitas datas, nemanau, kad būtų itin daug respondentų, trykštančių noru apibūdinti jų svarbą. Tų datų žinomumas visuomenėje, sakyčiau, būtų labai rezervuotas. Iš istorinių Lietuvos įvykių galbūt labiausiai matoma ir suprantamiausia žmonėms yra Vasario 16-oji.

Istorinės datos sukuria šiek tiek ramesnę, daugiau pažintinę aplinką. Istorijos ir kultūros institucijų tikslas - jas priminti žmonėms, padėti jiems susiorientuoti. Manau, kad 2023-iaisiais Sausio 15-oji sulauks kur kas daugiau dėmesio todėl, kad bus minimas šimtmetis. Tada tiek klaipėdiečiams, tiek visai Lietuvai bus pasakyta, kad Klaipėdos krašto istorijoje 1923 metų sausis yra visiems mums svarbus", - sako klaipėdietis profesorius J. Genys, anot jo paties, dirbantis kultūrinės atminties sferoje.

Prūsiškasis Mėmelis

"Apie Sausio 15-ąją parašyta jau ne viena knyga, istorikai sulaužė ne vieną ietį. Man tai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos įvykis. Neįtikėtina, kad jauna Respublika sugebėjo į savo sudėtį inkorporuoti Klaipėdos kraštą", - mano Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, priklausantis jau gerus metus dirbančiai darbo grupei, kuri nagrinėja pasiūlymus dėl Sausio 15-osios minėjimo 2023-iaisiais ir rengiančiai programą.

"Galbūt šios datos šimtmečio minėjimas privers žmones susimąstyti, kokia Lietuvai yra Dievo dovana dabar turėti Klaipėdos kraštą. Šito žemės lopinėlio istorija buvo be galo sudėtinga. Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos siena, ko gero, yra viena ilgiausiai Europoje egzistavusių sienų tarp dviejų valstybių. Visai neseniai išleista knyga "Karališkoji Klaipėda" apie Prūsijos valdovų įtaką mūsų miestui. Svarbu, kad mūsų miesto kultūrinius ypatumus suvoktų ir Vilniuje gyvenantys žmonės. Kartais pajuntu, kad norint puoselėti šiame krašte buvusią kultūrą susiduriama su tam tikra baime grįžti į tuos laikus, kai Klaipėda nepriklausė Lietuvai. Manau, neturėtume bijoti prisiminti seną prūsišką miestą Mėmelį", - sako paveldosaugininkas.

PREFEKTŪRA. Gaila, bet vadinamosios prancūzų prefektūros pastatas netvarkomas iki šiol.

Redakcijos archyvo nuotr.

Kas mena įvykius?

Profesoriui J. Geniui Klaipėdoje Sausio 15-ąją primena du dalykai: prie Teatro aikštės esantis buvęs vadinamasis prancūzų prefektūros pastatas. Pasak jo, ta vieta yra labiausiai susijusi su to meto įvykiais. "Tuomet prancūzai administravo Klaipėdos kraštą. Ir jų rankose buvo visi svertai", - aiškina istorikas

Kitas akcentas - paminklas 1923 metų sukilėliams Skulptūrų parke. "Jis labai gražus ir tik per atsitiktinumą sovietmečiu nebuvo nugriautas, nors kapinės buvo sunaikintos. Galimas dalykas, paminklas buvo kažkiek kitaip interpretuojamas to laiko ideologijoje. Tai nėra vien paminklas, toje vietoje buvo palaidoti ir sukilėliai, vėliau perlaidoti. Ta vieta ne deklaratyvi, o esminė. Prefektūra ir paminklas yra ašiniai taškai, kurie klaipėdiečiams Sausio 15-osios kontekste yra svarbiausi. Jie atskleidžia visą seką, kas vyko nuo 1920 metų iki 1923 metų sausio ar vasario, kai galutinai pripažinta, kad Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvai. Yra ir kitų objektukų, tačiau jie šiek tiek smulkesni istorinės žinios požiūriu", - sako profesorius.

V. Juška apgailestauja, kad prefektūros pastatas, priklausantis UAB "Antante", iki šiol nėra tvarkomas, nors yra parengtas neblogas pastato restauravimo projektas, iš kiemo pusės planuojamas ir nedidelis priestatas. Savivaldybė neturi pakankamai įrankių, kad galėtų priversti savininką tvarkyti pastatą.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui norima spėti įgyvendinti Skulptūrų parko, buvusių miesto kapinių, sutvarkymo projektą. Darbus ketinama pradėti dar šiemet ir baigti 2023-iaisiais.

"Skulptūrų parko sąsajos su 1923-iųjų sausio 15 d. įvykiais labai aiškios - jame yra paminklas vadinamajam sukilimui. Miesto svečiai, atvykę į tarpukario Klaipėdą, visada būdavo palydimi į tą vietą. Joje tikrai jaučiamas emocinis užtaisas. Tikiuosi, kad miesto noras bent tuo prisidėti prie šimtmečio paminėjimo bus patenkintas nepaisant kai kurių visuomenės narių keliamų diskusijų dėl parko tvarkymo. Savivaldybės administracija sudarė darbo grupę, kuri vykdo šio projekto priežiūrą, esu paskirtas jos pirmininku. Joje yra ir politikų, ir administracijos atstovų, ir mokslininkų, kviečiama pasisakyti ir visuomenė", - sakė V. Juška.

Paminklas vieningai Lietuvai "Arka" (pastatytas 2003 m. minint 85-ąsias Tilžės akto ir 80-ąsias Klaipėdos krašto grąžinimo Lietuvai metines), pasak J. Genio, jau mūsų laikų sprendimas įamžinti prijungimo atminimą. "Jis įgauna tam tikrą prasmę, nes jo vieta - ant kelio. Viskas, kas yra ant kelio, yra pastebima. "Istorinės parodos turbūt nebūtų galimos šioje vietoje, jeigu čia nebūtų paminklo. Jis lyg ir įveiklino tą vietą, nors didelio istorinio svorio ir neturi", - sako J. Genys.