Michailas Ivanovičius Čebodajevas Antrojo pasaulinio karo (Sovietų Sąjungoje vadinto, o Rusijoje tebevadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigoje žuvo Priekulėje, Latvijoje, o buvo palaidotas Skuode, kur jam pokariu iškeltas paminklas.
Didvyrio vardą sovietmečiu Čebodajevas gavo už dalyvavimą mūšyje prie Dniepro 1943 metais. „Naktį iš rugsėjo 21-osios į 22-ąją Čebodajevas pirma valtimi persikėlė per Dnieprą. Nepastebėtas prišliaužė prie kėlimąsi stabdžiusio priešo kulkosvaidžio, apmėtė jo komandą granatomis ir sunaikino. Atremiant penkiskart gausesnio priešininko kontratakas, Čebodajevas, šaukdamas „Už tėvynę! Už Staliną!“, nuvedė didvyrių grupę į mūšį, įsirėžė į sužvėrėjusių fašistų gretas ir kovoje vyras prieš vyrą automatu bei granatomis sunaikino 14 priešininko kareivių. Buvo sužeistas, bet tęsė kovą“, – rašoma rusiškame „Vikipedijos“ Michailui Čebodajevui skirtame puslapyje.
Skuodo rajone Michailas Čebodajevas buvo palaidotas su kitais Sovietų Sąjungos kariais. Karių kapai ir Michailo Čebodajevo paminklas sovietmečiu tapo jungtimi tarp Skuodo ir Chakasijos. Tiesa, panašu, kad ši jungtis ir šiandien nėra nutrūkusi.
„Skuodo miesto karių kapinėse yra palaidotas Chakasijos toks kaip, nu kaip sakyt, Tarybų Sąjungos didvyris Čebodajevas ir jie jau nuo labai senų laikų [atvažiuoja], galbūt pirmas jų vizitas datuojamas, jei aš neklystu, 1966-ais metais, jie savo iniciatyva pradėjo važiuoti, kadangi buvo labai didelė pagarba tiems žuvusiems“, – LŽ teigė Skuodo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Gintas Andriekus.
Skuodo delegacija Chakasijoje lankėsi ne pirmą kartą
Į Chakasiją liepos pradžioje vykęs Gintas Andriekus tvirtino, kad iš pradžių iš Skuodo į Chakasiją vykdavę mokiniai, vėliau viskas „perėjo į oficialų lygį“.
„Šiaip visi pirmieji kontaktai įvyko su gimnazija, su gimnazijos mokytojais, su vaikais, kažkada net vaikų delegacija važiavo į Chakasiją, ten buvo gimnazistų mainai. Tada dar buvo vidurinė mokykla, ir pirmas kontaktas iš tikrųjų ne tokiam politiniam, ne oficialiam lygmenyje, o važiavo mokiniai“, – LŽ teigė Gintas Andriekus.
Pirmas oficialus savivaldybės rengiamas vizitas, anot Skuodo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjo, įvyko 2014 metais, tiesa, valdžioje esant kitam merui.
Gintas Andriekus pasiūlė susisiekti su į Chakasiją taip pat vykusia Pranciškaus Žadeikaus gimnazijos rusų kalbos mokytoja Danute Kazlauskiene, tačiau redakcijai to padaryti ir gauti išsamesnio komentaro apie santykių pradžią ir moksleivių mainus nepavyko.
Į klausimus apie vizitą taip pat neatsakė atostogaujanti delegacijos vadovė, Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė.
Važiavo į pieno šventę, pateko į televiziją
Regioninėje žiniasklaidoje buvo aprašytas Skuodo delegacijos vizitas į Chakasiją ir dalyvavimas nacionalinėje „Tun pairam“ („Pirmo pieno“) šventėje.
Tačiau skuodiškiai Rusijos televizijoje šmėkštelėjo ne kaip „Tun pairam“, o sovietinio „su fašistais kovojusio“ didvyrio Michailo Čebotajevo pagerbimo šventės dalyviai.
Ginas Andriekus teigė, kad programos prieš vizitą delegacija neturėjo: „Mes buvom gavę kvietimą, ten buvo suderinta. <...> Mes tik žinojom, kad važiuojam į tą pirmo pieno „Tun pairam“ šventę ten jų. Tai mes važiavom į tą šventę. Aišku, į šalį mes važiavom penktadienį, šventė vyko šeštadienį, išvažiavom mes dar po dviejų dienų.“
Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ žinių laidoje „Vesti“ skuodiškiai sušmėžavo nešini kardeliais prie Michailo Čebodajevo paminklo. Reportaže teigiama, kad „pribaltiką“ nuo fašistų išvadavęs herojus buvo palaidotas Lietuvoje. Į herojaus tėvynę atvyko ir lietuvių delegacija.
„Tokių svečių Ust-Kindirloje niekada nebuvo, delegacijos vadovė – Lietuvos Skuodo miestelio mero pavaduotoja“, – pažymėjo reportažo rengėjai.
Ust-Kindirlos mokyklos direktorė irgi džiūgavo, „kad herojaus kapui rodoma pagarba, neapleistas kapas, dėl to džiaugiamės, kad jie vis dėlto atvyko pasižiūrėti, kur gimė mūsų herojus“.
Taip pat reportaže teigiama, kad tokiu ryšiu džiaugiamasi nepaisant politinių nesutarimų ir pati delegacija buvo pasitikta it herojai.
Tremtinių kapai – nelankyti
Į Chakasiją 1948–1952 metais buvo tremti ir Lietuvos gyventojai. Po Stalino mirties dalis išgyvenusių lietuvių grįžo atgal, dalis pasiliko Chakasijoje ir tebegyvena iki šiol. 2012 metais į Chakasiją tvarkyti tremtinių kapų vyko „Misija Sibiras“ ekspedicija.
Kadangi Chakasijos delegacijos į Skuodą vykti pradėjo dėl Michailo Čebodajevo kapo, paminklo ir minėjimo, LŽ pasiteiravo, ar į programą buvo įtrauktas ir Lietuvos tremtinių kapų lankymas ar koks nors kitoks minėjimas. Gintas Andriekus teigė, kad tai į programą įtraukta nebuvo.
Rašyti komentarą