R. Karbauskio aukso kiaušiniai: įtakingo politiko šeimos įmonės gavo beveik 70 mln. eurų paramą

Alfa.lt, Arvydas JOCKUS

2020-03-23 19:59

Lietuvoje iki šiol nesukurtas sėkmingai veikiantis mechanizmas, kuris užtikrintų tolygesnį ES paramos žemės ūkiui skirstymą, kad didžiulė ES pyrago dalis neatitektų šeiminiais ryšiais susijusiems keliems asmenims. O smulkiems ūkininkams liktų tik trupiniai nuo turtingųjų stalo.

Antai, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, dabartinio Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LŽVS) pirmininko Ramūno Karbauskio ir jo šeimos įmonėms nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, buvo išmokėta beveik 70 mln. eurų ES paramos ir biudžeto išmokų.

Alfa.lt suskaičiavo, kad vien R. Karbauskio įmonėms 2004–2019 m. teko 40 799 625 eurai, o jo šeimos narių – tėvo Česlovo Vytauto Karbauskio ir sūnaus Justino Karbauskio – įmonėms – dar 28 193 850 eurų ES paramos ir biudžeto lėšų.

Iš viso per 15 metų R. Karbauskio ir jo šeimos narių kontroliuojamoms 24 įmonėms išmokėta 68 993 475 eurai ES paramos ir biudžeto lėšų. R. Karbauskis yra vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje. Milijonierių turtą vertinančio žurnalo TOP duomenimis, R. Karbauskio valdomo turto vertė pernai siekė 145 mln. eurų. 500 turtingiausių Lietuvos gyventojų sąraše yra ir politiko tėvas, du sūnūs bei sesuo.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus viename žiniasklaidai duotame interviu sakė apie užburtą ratą – kad didesnė ES parama kuria tik dar didesnes problemas. Be to, ES anksčiau gautus ES milijardus Lietuva esą iššvaistė.

ŽŪR pirmininkas sakė, kad parama buvo panaudota netikslingai ir neefektyviai. „Paprastai kalbant, pinigai tiesiog buvo iššvaistyti. Tai buvo stambesnių ūkininkų įtaka ir 95 proc. ūkio subjektų negavo lėšų tinkamai startuoti. Pinigai atiteko keliems procentams didžiųjų. Dėl to turime milžiniškus turtinius regioninius skirtumus“, – sakė A. Svitojus.

ŽŪR pirmininkas pastebėjo, kad žemės ūkiui skirtus ES pinigus įsisavina vis siauresnis žmonių ratas: ES vidutiniškai 20 proc. gamintojų pasiima 80 proc. ES skirstomų lėšų. Kai kuriose šalyse lėšas pasiima tik 10 proc. ūkininkų. ES paramą gauna nebūtinai tie, kuriems jos iš tikrųjų reikia, o tie, kurie dėl to tik dar labiau turtėja.

Alfa.lt norėjo apie ES paramos skyrimą Lietuvos žemės ūkiui asmeniškai pakalbinti ŽŪR pirmininką. Telefonu atsiliepęs A. Svitojus prašė klausimus pateikti raštu ir žadėjo į juos atsakyti.

„Paskui, jeigu reikės papildyti, galėsime pasišnekėti telefonu“, – žurnalistui sakė jis. Tačiau gavęs Alfa.lt klausimus, kuriuose buvo minima R. Karbauskio pavardė ir jo šeimai per 15 metų skirta ES parama, ŽŪR pirmininkas, kaip žadėjo, į klausimus neatsakė ir telefonu nebeatsiliepė.

Lietuva tik pradeda taikyti schemas, kad ES paramos palyginti daugiau gautų smulkūs ir vidutiniai ūkiai ir tokiu būdu mažėtų pajamų netolygumas šalies žemės ūkyje.

Tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), nors ir pradėjusi riboti lėšų, skiriamų vienam projektui kiekį per tam tikrą laikotarpį, šių ribojimų netaiko artimais šeiminiais ryšiais susijusiems asmenims, kuriems priklauso paramą gaunančios bendrovės.

Pavyzdžiui, susijusiais asmenimis mūsų šalyje laikomi sutuoktiniai, bet ne tėvai ir jų vaikai. Todėl taikomus ribojimus lengva apeiti.

R. Karbauskis: mokesčių sumokėjome triskart daugiau, nei gavome ES paramos

LVŽS pirmininko R. Karbauskio atstovė spaudai Dalia Vencevičienė pakomentavo Alfa.lt informaciją apie R. Karbauskio įmonių įsisavintą ES paramą. Komentarą D. Vencevičienės pageidavimu pateikiame neredaguotą:

„Dėkojame už Jūsų klausimą. Komentuoti galime tik su R. Karbauskiu susijusių ūkių veiklą, nes Justinas Karbauskis ir Česlovas Karbauskis yra privatūs asmenys.

Į Jūsų prašymą pateikti komentarą, kad su R. Karbauskiu siejamos įmonės nuo 2004 iki 2019 m. gavo 40 mln. eurų paramos, atsakome, jog parama skiriama visiems ES žemdirbiams, o jos suma priklauso nuo dirbamos žemės ploto ir valstybės, kurioje jie vykdo žemės ūkio veiklą. ES parama teikiama pagal teisės aktų reikalavimus ir jei ūkis juos atitinka – turi teisę gauti paramą.

Kita vertus, vertinant gaunamą paramą, reiktų nepamiršti, jog verslas, kuriam skiriamos išmokos, moka mokesčius, kurių suma gerokai viršija gaunamą paramą – per 15 metų su Ramūnu Karbauskiu siejamos žemės ūkio įmonės gavo per 40 mln. eurų ES paramos, o per tą patį laikotarpį šios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo per 128 mln. eurų mokesčių.

Visos su R. Karbauskiu siejamos įmonės sumokėjo 247 mln. eurų mokesčių. Tad ES parama, padėdama žemės ūkio įmonėms, sudarė prielaidas, mokant mokesčius, papildyti valstybės biudžetą tris kartus didesne suma nei pati parama.

Jūs tikriausiai žinote, kad Lietuvos ūkininkai gauna kur kas mažesnę ES pagalbą, nei kitų šalių ūkininkai. Jei ji prilygtų vakarų Europos šalims, šalies biudžetas pasipildytų didesnėmis sumomis, jau nekalbant apie tai, kad prisidėtų prie dar spartesnio žemės ūkio vystymosi ir darbo vietų kūrimo valstybėje.“

ES paramą pasisavino stambūs ūkiai ir bendrovės

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis mano, kad neteisingai skirstoma ES parama labai padidino pajamų nelygybę Lietuvos kaime.

„ES parama buvo skirta kaimo plėtrai. O pas mus ji buvo panaudota kaimams naikinti atiduodant lėšas labai siauram asmenų ratui – stambiems ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. ES paramos negavo tie, kam ji buvo reikalingiausia, – smulkūs ir vidutiniai ūkininkai“, – teigė žemdirbys.

Pasak V. Juodsnukio, stojant į ES, Lietuvai, kad gautų paramą, buvo iškeltos dvi sąlygos. Pirma, sukurti paramos administravimo sistemą. Ji sukurta, esą gana sėkmingai veikia NMA.

Antra ES sąlyga buvo sukurti visuotiną informavimo ir konsultavimo tinklą. Šios sąlygos Lietuva neįvykdė. „Tokio informavimo tinklo Lietuvoje sukurta nebuvo. Ši funkcija buvo pavesta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, kuri yra privačių struktūrų nuosavybė“, – teigė V. Juodsnukis.

Prie šios tarnybos „lopšio“ stovėjo Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Dalininkai Konsultavimo tarnybai darė reikšmingą įtaką.

„Konsultavimo tarnyba siaurai tenkino dviejų organizacijų – stambiųjų ūkininkų ir bendrovių

Tai esminė klaida. Žmonės nebuvo paruošiami įsisavinti ES paramą pagal atskiras programas. Ilgą laiką nebuvo finansinės paramos ir dabar ji labai ribotai gaunama“, – tvirtino V. Juodsnukis.

Pasak jo, kaimo žmonėms trūko ne tik informacijos. ŽŪM esą net nesistengė, kad ES parama sėkmingai būtų skirta visiems žemės savininkams, visiems ūkio subjektams.

„Jie pasirinko stambų ūkį. Ir dabar dėl to daugelis kaimo žmonių kenčia. Kaime – didžiulė socialinė atskirtis, žmonės bėga iš kaimo ir tuoj nebeliks, kas dirba. Jau ir stambieji žemės savininkai susiduria su problema, nes neprisiveža darbui nei baltarusių, nei ukrainiečių“, – sakė V. Juodsnukis.

ES parama sukūrė naujus dvarus ir dvarininkus

V. Juodsnukis mano, kad Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose daugumą ES paramos žemės ūkiui pasiima 10 proc. gamintojų. Tai visam Lietuvos kaimui, visai valstybei pridaro problemų. Mat stambus ūkis naudoja daug chemijos, daug trąšų, didžiuliai dirvos plotai nualinti, dėl to kyla aplinkosaugos problemų.

Smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, pasak V. Juodsnukio, gamina kitokią produkciją. Dalį jos gamina sau, dalį patiekia į rinką.

„Stambieji ūkininkai, gavę ES paramą kaip Lietuvos ūkio subjektai, didžiąją dalį produkcijos išveža iš Lietuvos. Visas pelnas už grūdus, už mėsą lieka labai siauram žmonių ratui. Pajamų nelygybė kaime pasiekusi labai pavojingą ribą“, – įsitikinęs V. Juodsnukis.

Emigracija kaime, anot jo, vyko dvigubai spartesniais tempais negu mieste. „Kaimo žmonės bėgo ieškoti darbo į miestus arba į užsienį. Kaimai liko tušti. Ir prie to daug prisidėjo neteisingas ES paramos skirstymas“, – mano V. Juodsnukis.

Padėtį taisyti, pasak šeimos ūkininkų atstovo, taisyti dar nevėlu. „Viską galima pataisyti, niekas nevėlu, jeigu atsirastų politinė valia visą šitą nesąmonę, kurią darė politikai, ištaisyti. Reikia tik politinės valios“, – mano V. Juodsnukis.

Antai Lietuvoje tiesioginės išmokos mokamos už 150 ha žemės, kai ES siūlo tiesiogines išmokas mokėti tik iki 60 ha turintiems ūkio subjektams, o stambesniems nebemokėti iš viso, nes jie esą jau sėkmingai gali dirbti su prisipirkta naujausia technika ir technologijomis.

„Daugelis ūkio subjektų, tarp jų ir žemės ūkio bendrovės, viešai rodo vienintelį pelną – tiesiogines išmokas. Gamybos pelno jie praktiškai nerodo. Tai arba jie slepia pelną, nes nenori mokėti mokesčių, arba jo negauna“, – svarstė V. Juodsnukis.

ES leidžia pirmiesiems 30 ha didinti tiesiogines išmokas 30 proc., taip būtų suteikta didesnė parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, tačiau Lietuva išmokas padidino tik 15 proc.

Pasak V. Juodsnukio, tikslinga būtų riboti paramą ir vienam pareiškėjui, kad turtas nesikauptų vienose rankose.

„Mes praktiškai iššvaistėme ES paramą, nes ji pateko į vienas rankas. Labai sustambėjo ūkininkai, jie turi prisipirkę po 3 tūkst. ha, po 5 tūkst. ha žemės. Tai jau praktiškai ne ūkininkai, o įmonės, dvarai, latifundijos.

Mes su savo žemės ūkio politika sugrįžome į Viduramžius. Užuot sukūrę europinį vidutinį šeimos ūkį, sukūrėme dvarus ir dvarininkus. Kaimui neriama kilpa ant kaklo“, – mano V. Juodsnukis.

„Tokia politika nebegali tęstis“

Praėjusiais metais Briuselyje vyko pasaulinis žemdirbių forumas, kuriame dalyvavo ES prekybos komisaras Philas Hoganas ir Europos Komisijos pirmininko vykdomasis pavaduotojas Fransas Timmermansas.

„Tūkstančio dalyvių auditorijai F. Timmermansas pasakė, kad tokia žemės ūkio politika, kokia buvo vykdoma ES, kai parama naudojosi tik labai siauras gamintojų ratas, negali tęstis.

Pasak jo, ES žemės ūkio politika turi būti iš esmės peržiūrėta, nes per 10 metų iš ES žemės ūkio pasitraukė 7 mln. žmonių, daugiausia Rytų Europoje: Lenkijoje, Lietuvoje, Vengrijoje. F. Timmermansas perspėjo, kad artėja riba, kai Europoje nebus kam dirbti žemę, nes robotai žemės ūkyje žmonių kol kas pakeisti negali“, – įspūdžiais iš renginio dalijosi V. Juodsnukis.

Lenkijoje vykusiame seminare praėjusiais metais gvildentas kitas aktualus klausimas: kodėl iš Rytų Europos emigruoja ūkininkai. Seminare dalyvavo mokslininkai ir žemdirbiai iš 20 valstybių.

Pasak V. Juodsnukio, trijų dienų seminaro baigiamoji išvada teigė, kad emigraciją iš kaimo daugiausia nulėmė neteisinga žemės ūkio politika ir vietinės valdžios nesugebėjimas skirti ES paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Vienam projektui – nuo 50 tūkst. iki 400 tūkst. eurų

ŽŪM redakcijai atsiųstame atsakyme teigia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) investicinių priemonių ir veiklos sričių atveju paramos sumos ribojimas vykdomas pagal didžiausios paramos sumos nustatymą vienam paramos gavėjo projektui, pagal didžiausios paramos sumos nustatymą visam 2014–2020 m. laikotarpiui ir pagal didžiausios bendrai gautinos paramos sumos nustatymą 2014–2020 m. laikotarpiui susijusioms įmonėms, kai jas valdo sutuoktiniai.

Tiesioginių išmokų atveju parama yra mokama už plotą, tačiau du kartus už tą patį plotą gauti paramos galimybių nėra.

KPP investicinių priemonių ir veiklos sričių įgyvendinimo taisyklėse yra nustatytas didžiausias paramos dydis vienam pareiškėjo projektui. Pavyzdžiui, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pareiškėjams atskirais programinio laikotarpio metais didžiausias paramos dydis vienam projektui sudarė nuo 50 tūkst. iki 400 tūkst. eurų.

Tėvai ir vaikai nelaikomi susijusiais asmenimis

Susijusių įmonių, kai paraišką teikia juridinis asmuo, didžiausia bendra gauta paramos suma ribojama tik tarp pareiškėjo daugiau kaip 50 proc. įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių valdančių asmenų ir (arba) valdymo organo narių. Ir toks paramos sumos ribojimas taikomas tik sutuoktiniams, bet ne kitiems šeimos nariams.

Tad, jeigu įmonės akcijos, pajai priklauso tėvui, jo dukrai ar sūnui, jie „susijusiais asmenimis“ nelaikomi.

„Tiesioginių išmokų srityje taikoma susietumo ir valdų skaidymo kontrolė. Siekiama identifikuoti tuos atvejus, kai pareiškėjai siekia dirbtinai gauti didesnę paramos sumą“, – rašome ŽŪM atsakyme redakcijai.

Šiuo atveju susijusiais asmenimis taip pat laikomi tik sutuoktiniai, bet ne kiti šeimos nariai.

ŽŪM pažymėjo, kad visoje ES įgyvendinamas tiesioginių išmokų modelis yra grįstas paramos už dirbamus plotus skyrimu. Jeigu pareiškėjas turi daugiau plotų, tai tuomet ir jo atitinkama išmoka bus didesnė, ir tai nėra pažeidimas.

Mažins atotrūkį tarp smulkiųjų ir stambiųjų

Alfa.lt teiravosi, ką ŽŪM planuoja daryti, kad ES parama žemės ūkiui ateityje būtų paskirstoma tolygiau ir teisingiau, o didžiulė ES pyrago dalis neatitektų keliems šeiminiais ryšiais susijusiems asmenims ir jų kontroliuojamoms bendrovėms.

ŽŪM teigimu, Lietuva nuo 2014 m. nusprendė pasinaudoti „alternatyvia bei teisingesne“ smulkiųjų ir vidutinių ūkių atžvilgiu paramos perskirstymo schema ir skirti 15 proc. (2014 m. – 10 proc.) bendros tiesioginių išmokų sumos išmokai už pirmuosius 30 ha.

„Šios priemonės tikslas – mažinti finansinį atotrūkį tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkių, kurių pajamos iš hektaro yra vidutiniškai didesnės nei smulkiųjų“, – teigiama ministerijos atsakyme.

ŽŪM duomenimis, per 2014–2020 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpį perskirstymo išmokai bei smulkiųjų ir vidutinių ūkių rėmimui kasmet skiriama po 70–80 mln. eurų. Iš viso 2014–2020 m. išmokos už pirmuosius hektarus paramos schemai Lietuvoje skirta 420 mln. eurų.

„Ši visiems be išimties pareiškėjams mokama papildoma maždaug 50–60 eurų didesnė išmoka už 1 ha prisideda prie smulkiųjų ir vidutinių ūkių pajamų lygio stabilumo“, – teigė ŽŪM.

„Tikslinga taikyti paramos dydžių ribojimą“

Rengiant 2021–2027 m. BŽŪP strateginį planą, ypatingas dėmesys, anot ministerijos, skiriamas smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Todėl ateityje planuojama tęsti perskirstymo išmokos schemos taikymą ir skirti jai 15–20 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.

Be to, minėtą išmoką planuojama „laiptuoti“, kad labiau atitiktų savo tikslą – pajamų atotrūkio mažinimą tarp skirtingo dydžio ūkių. Naujuoju laikotarpiu taip pat didelis dėmesys bus skiriamas smulkių ir vidutinių ūkių žinioms kaupti, keistis jomis, skatinama diegti inovacijas ir gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse.

„Kalbant apie naująjį 2021–2027 m.finansinį laikotarpį, konkrečios nuostatos dėl paramos sumų ribojimo investicinės paramos atveju dar nėra aptartos, manome, kad ir ateityje tikslinga taikyti paramos dydžių ribojimą pareiškėjams“, – teigė ministerija.