Praradimai, po kurių sunku atsigauti: jų gedi visa Lietuva

Netikėta mirtis

Gegužės 10-osios vakarą netikėtai miręs televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras. Vytautas Šerėnas paliko nemažai neatsakytų klausimų.

Sustojus širdžiai 60-ties vyras mirė savo sodyboje, nors dar tą pačią dieną jis jautėsi puikiai, bendravo su šeima ir kolegomis.

V. Šerėnas gimė 1959 m. spalio 10 d. Ignalinos rajone. 1979 m. dirbo Ignalinos tarpmiestinėje telefonų stotyje. Vėliau tarnavo sovietinės armijos statybos daliniuose suvirintoju Maskvos srityje.

1982 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir studijavo Parengiamajame skyriuje, vėliau – Pramonės ekonomikos fakultete, kuriame įgijo darbo ekonomikos specialybę. Būdamas studentas du kartus vadovavo studentų statybų būriams (Jakutijoje 1986 m. ir Vokietijoje 1989 m.

2002 metais V. Šerėnas kaip nepriklausomas kandidatas kandidatavo į Lietuvos prezidentus. Rinkimuose humoristas surinko beveik 8 proc. rinkėjų balsų ir liko ketvirtas.

Dėkojo likimui už bendrystę

Ilgametis Vytauto draugas Arūnas Valinskas sakė negalėjęs patikėti tuo, kas įvyko: „Jei atvirai, po tokio, deja, liūdno pranešimo, tas gėris, kuris praleistas kartu su Vytuautu dirbant, gyvenant ir koncertuojant, dar neprasimuša, nes užsidėjo juodas šydas.

Tiesiog aš noriu padėkoti likimui, kad mano gyvenime buvo tie pakankamai ilgi metai darbo su juo kartu“, – kalbėjo A. Valinskas.

Artimam draugui jis negailėjo geriausių žodžių: „Jis buvo nepaprastai talentingas, nepaprastai kuklus, labai darbštus ir labai sau reiklus žmogus. Labai labai dėkoju likimui, kad jis buvo kartu.

Labai sunku suvokti, kad jo jau nebėra. Kai žmogus išeina, tu pirmiausiai turi susidėlioti tas gerąsias akimirkas, kurios buvo su juo. Ir jos turi prasimušti pro tą netekties suvokimą. Labai sunku.“

Vis dėlto A. Valinskas pripažįsta minutėlę suabejojęs, ar ši žinia – teisingai: „Makabriškai pajuokausiu, kadangi Vytautas kandidatavo į prezidentus savo laiku, tai kai šitą žinią išgirdau, aš visų pirma pagalvojau, gal čia toks juodas pašmaikštavimas prieš prezidento rinkimus būsimus sekmadienį? Gal čia juokas?

Bet po to supratau, kad jis jau savo atjuokavo... Tai yra labiausiai skaudu. Yra daug dalykų, kuriuos miela prisiminti, bet gal palaukim, kol susigulės.“

Atlikėja ir visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė rašė: „Kokia netikėta ir liūdna žinia... Didelė užuojauta visiems.“ Aktorius Marius Jampolskis taip pat neliko abejingas skaudžiai žiniai: „Tiesiog nesuvokiama... Užuojauta artimiesiems, užuojauta, Hari.“

„Užuojauta artimiesiems ir tau, Hari. Širdis plyšta“, – skelbė Kristina Savickytė.

Žilvinas Žvagulis taip pat išreiškė užuojautą: „Nuoširdi užuojauta, neįmanoma patikėti.“ Dainininkė Inga Jankauskaitė jam antrino: „Labai užjaučiu. Man šokas.“

Palaidotas Lietuvoje

Šių metų sausį 23-ąją miręs kino kūrėjas Jonas Mekas palaidotas Biržų rajone. Menininko urna buvo palaidota šalia jo tėvų, Semeniškiuose, privačioje ceremonijoje, artimųjų rate. Jonas mirė savo namuose eidamas 97-uosius Niujorke.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir publicistas, J. Mekas buvo vienas žinomiausių XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų.

J. Mekas pradėjo įvairius avangardinio kino festivalius, šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą, publikavo savo tekstus įvairiuose JAV žurnaluose, vėlesniais metais sukūrė vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų.

Kūrėjas 1995-aisiais yra pelnęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2003-iaisiais apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Jo gimtajame Semeliškių kaime 2017 metais atidengtas akmuo su skrybėle, skirtas paminėti menininko 95-metį.

„Jonas yra XX amžiaus antros pusės ir XXI amžiaus pradžios Lietuvos istorijos įsikūnijimas ir simbolis“, – sakė menotyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

„Jis savo kūryba su Lietuva buvo susijęs per atminties dimensiją savo filmuose ir per lietuviškus žodžius poezijoje lietuvių kalba. Jono kūryboje ryšys su Lietuva yra vidujinis ir visada esantis“, – teigė ji.

Pasak L. Jablonskienės, J. Mekas garsino Lietuvos vardą visame pasaulyje tiek savo kūriniais, tiek minėdamas gimtinę tarptautiniuose renginiuose. „Tapęs Niujorko avangardinio kino dalyviu jis visada garsino Lietuvą – ir per savo šalies paminėjimą, kai buvo rodomas, ir per tas akimirkas, kurias galime pamatyti jo filmuose“, – sakė ji. L. Jablonskienės teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Mekas tapo ryškiu Lietuvos atstovu tarptautiniuose meno projektuose, parodose, kino festivaliuose, laimėjo Lietuvai daug prizų.

„Šiuo metu daug kalbame apie Auksinį liūtą, kurį Venecijos bienalėje laimėjo mūsų menininkės. Verta prisiminti, kad 2005 metais, kai Jonas atstovavo Lietuvos paviljoną, tuomet Lietuva gavo pirmąjį garbingą specialų žiuri paminėjimą.

Tai buvo pirmasis proveržis tarptautinėje šiuolaikinio meno arenoje“, – sakė ji. 1922 metais Semeniškiuose gimęs J. Mekas Antrojo pasaulinio karo metais buvo kalinamas nacių priverstinių darbų stovykloje Vokietijoje. Nuo 1949 metų jis gyveno Niujorke. Jo garsiausias kūrinys yra 1964-ųjų nufilmuota pjesė „Karinis kalėjimas“ („The Brig“).  

„Aš pasveikau“

Žinia apie menininkės Jūratės Rekevičiūtės mirtį šalį apskriejo rugsėjo 1-ąją. Birželio mėnesį vėžį įveikusi Jūratė negyva buvo rasta savo namų tvenkinyje. Praėjusių metų balandį moteris išgirdo skaudžią diagnozę: jai buvo nustatytas antros su puse stadijos krūties vėžys.

Jūratei teko nelengva dalia: atlaikyti chemoterapiją, krūties pašalinimo ir atkūrimo operacijas, švitinimą.

Garsi menininkė dar birželio mėnesį džiaugėsi, kad jai pavyko pasveikti. „Aš pasveikau“, – tą kartą sakė multifunkcinė menininkė ir grafikė Jūratė Rekevičiūtė.

Jūratė Rekevičiūtė nuolat stebino medikus savo aktyvumu ir veiklumu. Praėjus kelioms dienoms po sudėtingos operacijos moteris jau norėjo keltis ir judinti rankas. Medikai juokėsi, kad tai stebuklas ir tokios gyvybingos pacientės dar nėra matę. „Matomai mano prigimtis tokia ir iš draugų buvo didžiulis palaikymas.

Tai aš tikrai negalėjau leisti sau palūžti, nes kai aplink tiek daug gero linkinčių ir visko buvo. Buvo ir maldų, ir visko, tai jaučiausi labai globojama, tai man suteikė labai daug stiprybės iš tikrųjų“, – anksčiau savo aktyvumo paslaptimi dalinosi moteris. Planas – gyventi Išsigydžiusi vėžį, moteris buvo išsekusi, todėl dirbti galėjo tik po kelias valandas per dieną.

„Dar beveik nieko nesukūriau. Aš dar tik bandau sugrįžti į ritmą, nes aš negaliu daugiau 4 valandų dirbti. Aš labai pavargstu, tai aš labai lėtai dirbu iš tikrųjų. Dar nežinau, kaip čia pasikeis, kaip čia bus“, – anksčiau sakė J. Rekevičiūtė.

Tačiau menininkė neprarado entuziazmo. Paklausta apie tolimesnius planus, moteris džiaugsmingai sušunka: „Gyventi!“. Pasak moters, tai pagrindinis planas, o visą kitą gausis savaime.

„Gyventi! Gyventi! Didžiausias planas yra gyventi ir džiaugtis tuo, kad gyvenu. Čia yradidžiausias mano planas, pagrindinis. O visa kita... Ką duos gyvenimas, tą ir imsiu“, – apie ateities planus nesiplėtė menininkė.

Netrukus po mirties žiniasklaidoje imta kelti klausimai, kokia galėjo būti mirties priežastis.

Paaiškėjo, kad mirties išvakarėse moters namuose vyko triukšmingas vakarėlis, kuriame dalyvavo daugybė Jūratė svečių.

Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas menininkės mirties priežasčiai nustatyti.

Naujienų portalui tv3.lt teigė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. „Atliekami būtini procesiniai veiksmai.

Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, detalesnė informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą yra neteikiama.“

Paprašius plačiau pakomentuoti, kokios versijos keliamos dėl J.Rekevičiūtės mirties priežasčių, specialistė nuo bet kokių komentarų susilaikė.

Prisimena gražiais žodžiais

Liepos 22-ąją Lietuvą pasiekė itin liūdna žinia, mirė aktorius Almantas Vaišnys. Šiandien paaiškėjo, nuo ko mirė numylėtas aktorius.

Tądien susiekus su aktoriaus mama, ji sunkiai rinko žodžius, tačiau trumpai įvardijo jo mirties priežastį: „Gydytojai parašė, jog mirė nuo širdies veiklos sutrikimo. Daugiau tikrai nieko nenorėčiau komentuoti“, – sakė aktoriaus mama.

Žinią apie netikėtą 47-erių aktoriaus mirtį patvirtino ir jo buvusi žmona, aktorė Jolita Skukauskaitė. Almantas Vaišnys buvo gerai žinomas televizijos žiūrovams. Jo įkūnytą Giedriaus personažą seriale „Naisių vasara“ turbūt prisimena daugelis.

Aktoriaus karjera prasidėjo Lietuvos muzikos akademijoje, Aktorinio meistriškumo katedroje, kurią baigė 2002 metais. Jau po metų aktorius buvo priimtas į Juozo Miltinio dramos teatrą.

Politikas bei serialo „Naisių vasara“ mecenatas Ramūnas Karbauskis užuojautą išreiškė asmeninėje savo „Facebook“ paskyroje.

„Netekome talentingo aktoriaus ir režisieriaus, draugiško ir nuoširdaus žmogaus Almanto Vaišnio. Su Almantu susipažinau serialo „Naisių vasara“ filmavimo aikštelėje. Bendravimas nenutrūko ir pasibaigus serialo kūrimui.

Šiais metais Almantas režisavo Naisių vasaros teatro spektaklį „Kapitono Kolumbo gimtadienis“. Dalinuosi šio spektaklio nuotrauka, kuri pilna gyvenimo džiaugsmo, režisieriaus dovanoto vaikams. Užuojauta artimiesiems, draugams, kolegoms“, – rašė jis.

Seriale Elenos vaidmenį atlikusi aktorė Agnė Grudytė taip pat neslėpė sielvarto dėl tokios žinios. Moteris prisimena jį kaip labai protingą ir gero humoro nestokojantį aktorių.

„Labai pozityvus, visada būdavo pasiruošęs filmavimams. Jis būdavo ir puikus pašnekovas. Su Almantu mes visada rasdavome bendrą kalbą, visada pasijuokdavome. Jis buvo puikaus humoro jausmo, išprusęs, plataus mąstymo, labai daug skaitantis“, – prisiminimais dalijasi aktorė.

Tiesa aktorė prisipažįsta, kad su juo bendraudavo tik filmavimo aikštelėse, o ir matė jį paskutinį kartą labai seniai. Kino aikštelėje kartu su A. Vaišniu vaidino ir gerai žinomas aktorius Rimantas Bagdzevičius. Jis portalui tv3.lt sunkiai ir žodžius ir sakė, kad žinia apie kolegos netektį jam buvo skaudi ir netikėta.

„Mes su Almantu dirbome tik kino aikštelėje, filmavimuose, daugiau nelabai bendravome, nebent tik tarp scenų. Prisimenu jį kaip jauną, protingą ir darbštų žmogų... Labai gaila“, – atsiduso aktorius.