Prakalbo apie ryšį tarp koronaviruso ir 5G

Pavyzdžiui, „Facebook“ grupėje „Stop 5G Australia“, turinčioje daugiau nei 31 700 vartotojų, netrūksta įrašų, kalbančių apie 5G ir koronaviruso ryšį.

Nepalyginamai kukliau atrodo lietuviškoji „5G – faktai ir žinios“ – bet ištroškę sąmokslo teorijų lietuviai čia irgi kuria keistas ir mokslu visiškai nepagrindžiamas versijas.

Vis dėlto, tokia „informacija“ (o iš tiesų – dezinformacija) gali būti ir pavojinga, įspėja „Science Alert“.

Per savaitę Didžiojoje Britanijoje buvo padegta ar kitaip vandalizuota mažiausiai 20 stulpų, ant kurių įrengtos 5G antenos.

Sąmokslininkai dalinasi pačiomis keisčiausiomis teorijomis: štai „Stop5G Australia“ nariai tvirtina, kad kruiziniame laive „Ruby Princess“ 600 infekcijų atvejų ir 11 mirčių nutiko todėl, kad kruizai būna „prisotinti radiacijos“.

Kas juokingiausia, nors kruizinio keleiviai gali naudotis belaidžiu „wifi“ ryšiu, laive nėra nė vienos 5G antenos – ši paslauga į kruizinius lainerius bus implementuota tik ateityje.

Tuo tarpu vienoje peticijoje Australijos vyriausybė raginama nutraukti 5G plėtrą, nes ši technologija tariamai gali „neigiamai paveikti imuninę sistemą“ (teiginys, kuris turi lygiai nulį įrodymų).

Vis dėlto tokia peticija surinko daugiau nei 27 000 parašų. 

Kaip veikia 5G radijo signalai

Skirtumas tarp 5G ir ankstesnės kartos mobiliojo ryšio (4G, 3G) yra tas, kad pastarosios naudoja žemesnius radijo dažnius (6 gigahercų diapazone) – tuo tarpu 5G naudoja 30-300 gigahercų dažnius.

30-300 gigahercų diapazono dažnio bangos neturi pakankamai energijos, kad prisilietusios prie gyvų audinių galėtų nutraukti cheminius ryšius. Taigi, tai vadinama vadinamas „nejonizuojančiąja“ elektromagnetine spinduliuote.

Spinduliuotė gali kontaktuoti su oda – pavyzdžiui, kai skambindami pridedame 5G technologiją turintį mobilųjį telefoną prie ausies (tik tokių šiuo metu dar nėra daug, o Lietuvoje 5G privatiems vartotojamas išvis neteikiamas).

Tai yra momentas, kai esame labiausiai veikiami nejonizuojančios spinduliuotės. Tačiau šis poveikis yra daug mažesnis už rekomenduojamą saugų lygį. 5G spinduliuotė negali prasiskverbti per odą – arba leisti tai padaryti virusui.

Nėra jokių įrodymų, kad 5G radijo dažniai sukelia ar padidina koronaviruso plitimą.

Taip pat baltyminis viruso apvalkalas nesugeba kažkaip stebuklingai užgrobti 5G radijo signalų. Taip yra todėl, kad spinduliuotė ir virusai egzistuoja visiškai skirtingomis formomis, kurios nesąveikauja.

Vienas iš jų yra biologinis darinys, o kitas – elektromagnetinės bangos. 5G radijo bangos dar vadinamos milimetrinėmis bangomis, nes jų bangos ilgis matuojamas milimetrais. Kadangi šios bangos yra itin trumpos, 5G stočių bokštai turi būti gana arti vienas kito – maždaug 250 metrų atstumu.

Jie organizuojami kaip mažų celių grupė (cele vadinama sritis, kurią padengia radijo signalas). Norint, kad 5G apimtų didesnę geografinę sritį, reikia daugiau bazinių stočių – jei lyginame su 4G.

Šis bazinių stočių skaičiaus padidėjimas – ir artumas žmonėms – ir yra vienas iš veiksnių, galinčių sukelti nepagrįstą baimę dėl galimo 5G poveikio sveikatai. 

Jūsų telefonas gali būti pavojingas – bet ne jo spinduliuotė

COVID-19 plinta per mažus lašelius, išsiskiriančius iš užkrėsto žmogaus nosies ar burnos – kai ligoniai kosėja, spjaudosi, čiaudėja, kalba ar iškvepia orą. Perdavimas įvyksta, kai lašeliai liečiasi su sveiko žmogaus nosimi, akimis ar burna.

Taigi, jei sergantis asmuo kalba telefonu, laikydamas šį šalia burnos, telefono paviršiuje gali susikaupti pakankamai infekcinių lašelių. Štai kodėl pandemijos metu nepatartina dalytis mobiliaisiais telefonais. Taip pat turėtumėte reguliariai dezinfekuoti savo mobilųjį telefoną.

Kodėl išvis kalbame apie tokius dalykus?

Daugeliui iš mūsų akivaizdu, kad biologinis virusas negali plisti per radijo signalus – akivaizdu, kad tokia sąmokslo teorija greičiausiai susijusi su didesnio masto nepasitikėjimu vyriausybe.

Tačiau kovoti su šiuo mitu yra labai svarbu – nes dėl jo gadinamas turtas, užsipuolami asmenys, rašo „Science Alert“.

Juokas juokais, bet fizinės ir žodinės grėsmės plačiajuosčio ryšio inžinieriams gali būti įtrauktos į ir taip jau netrumpą šios srities darbuotojų grėsmių sveikatai sąrašą.

Tiesa, Lietuvai pačiu artimiausiu metu tai negresia – šiuo metu mūsų šalyje veikia tik dvi 5G stotys, ir nė viena jų neprieinama pašaliniams – bet 5G plėtra neišvengiamai vyks, ir derėtų priminti, kad už įrangos gadinimą gresia teisinė ir finansinė atsakomybė.