Seimo rinkimai vyks spalio 11 d. Prieš kelias dienas pateikti priešrinkiminiai reitingai pateikė partijų, kurios turi daugiau ar mažiau galimybių peržengi reikalingą 5 procentų ribą, mozaiką. Visgi politologai neabejoja, kad kur kas įdomiau bus stebėti kovas vienmandatėse rinkimų apygardose. Ne išimtis ir Klaipėda - čia tikimasi itin atkaklios ir nenuspėjamos kovos.
Prognozės nestebina
"Spinter tyrimų" visuomenės apklausa, kurią užsakė portalas "Delfi", parodė, kad šiuo metu daugiausia galimybių laimėti rinkimus turi "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (15,3 proc. balsų). Antroje vietoje - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (13,7 proc.). Trečioje rikiuojasi Socialdemokratų partija (8,9 proc.), o ketvirtoje - Darbo partija (6,1 proc.). Jeigu tokia prognozė taptų tikrove, tik keturios partijos peržengtų reikalingą, vietą seime garantuojančią, 5 proc. ribą.
Šalia ketvertuko - Laisvės partija (4,8 proc.). Šeštoje vietoje rikiuojasi Liberalų sąjūdis (4,2 proc.), septintoje ir aštuntoje vietose - Laisvė ir teisingumas ir Lenkų rinkimų akcija (po 3,2 proc.). Devinta vieta skirta Socialdemokratų darbo partijai (2,6 proc.), o dešimta - Centro partijai - Tautininkams (2,3 proc.). Kitos partijos bendrai surinko 6,3 proc. balsų. 12,8 proc. apklausos dalyvių apskritai nurodė, kad rinkimuose ketina nebalsuoti, o 16,6 proc. respondentų dar neapsisprendė arba neatsakė.
Ar galima tikėtis, kad vienos visuomenės apklausos skaičiai taps tikrove? Pasak Klaipėdos universiteto politologo doc. dr. Sauliaus Šiliausko, daugiau konkretumo turėtų atsirasti sužinojus kitų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovių atliktų tyrimų rezultatus. Tačiau net ir esamos tendencijos politologo nestebina.
"Kalbame apie tas pačias maždaug 7-8 partijas, iš kurių vieną kartą į Seimą patenka 5, kitą - 4. Iš dabartinių rinkimuose dalyvaujančių 17 partijų vienu ar kitu metu iššauna 8-9, kurios turi vilčių peržengi 5 procentų ribą. Kitos turi labai stipriai pasistengti, kad įveiktų 5 procentų barjerą. Pastarosios partijos tikriausiai didžiausias viltis dės vienmandatėse rinkimų apygardose.
Ekspertai teisingai atkreipė dėmesį - pastebimas net ir populiariausių partijų reitingų kritimas. Dabar "Tėvynės sąjunga" vėl pirmauja prieš "valstiečius". Bet viskas yra paklaidos ribose ir šis mėnuo turėtų būti intensyvesnis tiek dėl politinės kampanijos, tiek dėl pokyčių. Visgi netikėti dideli pokyčiai sunkiai tikėtini", - sakė S. Šiliauskas.
Ar gali būti taip, kad į Seimą nepateks nė viena liberali partija? Politologo S. Šiliausko manymu, šioje situacijoje įmanomi keli scenarijai.
"Jeigu viena liberali partija gaus daugiau balsų, pavyzdžiui, 10 procentų, kita gaus mažiau arba apskritai nieko negaus. Gali būti taip, kad visi laimingai pasidalins po 5 procentus. Bet gali atsitikti ir taip, kad susiskaldymas atves prie situacijos, kad nebus nė vienos liberalios partijos Seime. Toks scenarijus dešiniajam centrui būtų pats liūdniausias. Optimistiškiausias, jeigu atsiras 2 liberalų partijos seime, pavyzdžiui, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis", - svarstė politologas.
S. Šiliauskas neabejoja, kad šiųmetei rinkimų kampanijai išskirtinumo suteikė situacija dėl koronaviruso grėsmės. Jis pripažįsta, kad pati rinkimų kampanija tarsi niekaip neįsibėgėja. Tačiau neabejojama, kad pats įdomumas - priešakyje.
KOVA. Politologai neabejoja, kad atkakliausia ir įdomiausia kova vyks vienmandatėse rinkimų apygardose. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Partijos tarsi norėtų, bet nelabai žino, kaip pasireikšti. Seni tradiciniai būdai - susitikimai su rinkėjais - tarsi apriboti arba ribojami. Iš tikrųjų liko mažiau nei mėnuo. Paskutinės 2-3 savaitės turėtų būti pakankamai intensyvios, įtemptos. Rinkimų kampanijoje galime išgirsti įdomių naujienų. Tikiu, kad partijos yra paruošusios ir netikėtų žingsnių. Bet visa tai, tikriausiai, sutelkta į paskutinės savaitės efektą. Todėl dabar esanti sąlyginė ramybė, manau, truks neilgai", - teigė S. Šiliauskas.
Didžiausia intriga - vienmandatėse apygardose?
Politologė, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pastebi, kad prieš artėjančius rinkimus bendras beveik visų partijų bruožas - bandymas kaip įmanoma labiau įtikti rinkėjui.
Pasak politologės, kiekvienoje partijos rinkimų programoje galima surasti bent po vieną populistinį šūkį, kuriuo siekiama papirkti dalį rinkėjų.
"Matyt, visame šiame kontekste originaliausiai pasirodė "valstiečiai", pasirinkę visai kitą strategiją - vietoje politinės programos jie teikia visuomenei ataskaitą apie padarytus darbus, sakydami, kad tęstų tai, ką yra pradėję. Visos kitos partijos eina tradiciniu keliu ir nėra jokio skirtumo, ar jų programas sudaro keli ar keli šimtai lapų.
Sakyčiau, kad banaliausias dalykas, ką galėjo padaryti ir padarė beveik visos partijos, - kalbėti apie virusą ir karantiną. To, kas buvo pavasarį, - jau nepakeisi.
Jokia nauja viruso banga, kokia ji bebūtų, nebesukurs tokios pačios situacijos, kokia buvo pavasarį. Todėl bet kokias pastangas diskusijas nusukti link kalbų apie viruso suvaldymą aš asmeniškai vertinu kaip populistinį bandymą suvilioti rinkėją.
Ar eilių sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo iki viruso? Ar švietimas neskendėjo problemose iki viruso? Ar viešieji pirkimai buvo skaidrūs iki viruso? Matyt, kad ne. O Klaipėdoje kandidatų debatai prasideda tik šią savaitę, tai viskas dar įsibėgės. Juk tyrimai rodo, kad rinkėjo apsisprendimui svarbiausios yra likusios dvi savaitės iki rinkimų. Laiko dar turime", - sakė politologė.
Ji sutiko su S. Šiliausku, kad rinkimams ir politinėms batalijoms veikiausiai įtakos turėjo situacija dėl koronaviruso, kuris galimai sumažino gyvų susitikimų su rinkėjais skaičių.
"Be to, kaip ir visa kita, rinkimai iš tikro tampa brangiu malonumu. Norint efektyvios rinkiminės kampanijos reikia pakankamai didelių investicijų, todėl santykinai pigesni socialiniai tinklai tampa patrauklesniais. Kita vertus, ruoštis rinkimams reikia pradėti ne rugpjūčio mėnesį", - teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė neabejoja - artėjančiuose rinkimuose jokia partija nesurinks tiek balsų, kad galėtų viena formuoti Vyriausybę. Ji rinkėjus ragina pasidomėti, kurios partijos matytų bendradarbiavimą naujai išrinktame Seime.
"Kitu atveju gali tekti skaudžiai nusivilti. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės nusivilia politikais. Nes šie daug susako prieš rinkimus, o po to, kaip liaudyje sakoma, "nueina su velniu obuoliauti", kad tik būtų valdančiojoje daugumoje.
Reikia eiti balsuoti. Net jei nesinori, vis tiek reikia prisiversti ir eiti. Jeigu neisime, rinkimai bus laikomi neįvykusiais ir tada teks iš naujo organizuoti naujus rinkimus. Ar verta tiek tampytis? Manau, kad tikrai ne", - sakė politologė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili daugiausia atkaklios kovos tikisi vienmandatėse rinkimų apygardose, iš kurių į Seimą bus išrinktas 71 narys. Dar 70 Seimo narių bus išrinkta daugiamandatėse rinkimų apygardose.
"Vienmandatėse apygardose galima pasirinkti visai kitą politinę jėgą atstovaujantį kandidatą, negu sąrašas, už kurį rinkėjas balsuoja. Tai tos partijos, kurios yra reitinguose žemai, vos perlipa 5 procentų kartelę ar jos net neperlipa. Tokios partijos gali susirinkti vietų per vienmandates apygardas. Ir tos kelios vietos gali tapti lemiamomis formuojant valdančiąją daugumą. Man, asmeniškai, yra įdomiau stebėti būtent tų, nesurenkančiųjų 5 procentų, elgseną ir rinkiminius pažadus, nes būtent vienas ar kitas jų vienmandatininkas gali nulemti būsimą šalies Vyriausybę", - tikino politologė.
Kokia situacija Klaipėdoje?
Politologai atkaklią rinkiminę kovą prognozuoja ir Klaipėdoje. Čia, palyginti su praėjusiais Seimo rinkimais, fiksuojamas kandidatų padaugėjimas - nuo 41 iki 46. Iš viso Lietuvoje šiais metais Seimo rinkimuose nusprendė dalyvauti 1755 kandidatai - 339 daugiau nei 2016 metais vykusiuose rinkimuose.
Atkakliausia kova prognozuojama Marių apygardoje, kurioje - 13 kandidatų. Tačiau politologas S. Šiliauskas neabejoja - laukia sunkiai nuspėjama kova ir Pajūrio, Danės bei Baltijos apygardose.
"Tam tikrų politinių jėgų, kurios pretenduoja į bendravalstybinį lygmenį, garbės reikalas yra iškelti kandidatus. Be abejo, tarp dalyvaujančiųjų vienmandatėse yra ir tokių, kurie turi tik troškimą įsiregistruoti kaip kandidatai, kad būtų galima įsirašyti įrašą į savo politinės veiklos CV.
Iš pirmo žvilgsnio, bent šiuo metu, būti orakulu ir pranašauti, kam kurioje apygardoje geresni šansai patekti į antrą turą, labai sunku. Klaipėda kaip niekada turi daug lygiaverčių kandidatų kiekvienoje apygardoje - ar dėl žinomumo, ar kad nėra žinomi. Galima sakyti, kad vyksta atviras žaidimas su pakankamai neaiškiais, neprognozuojamais rezultatais", - teigė S. Šiliauskas.
Daugiau informacijos apie artėjančius Seimo rinkimus ir jų dalyvius rasite Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje www.vrk.lt
KOMENTARAS
Pajūris pažeidimais neišsiskiria
Laura MATJOŠAITYTĖ, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė
VRK gauna pranešimų dėl nepažymėtos politinės reklamos, galimo rinkėjų papirkimo. Informacija tikrinama, skundai nagrinėjami, priimami sprendimai. Tyrimus vykdo ir VRK, ir VRK rinkimų apygardos. Jeigu skundžiami kandidatai kandidatuoja vienmandatėse apygardose, skundai siunčiami joms. Apie priimtus sprendimus, siūlymus informuojama VRK. Pagal pažeidimus šiuo metu pajūris tikrai kažkuo neišsiskiria iš visos Lietuvos.
Turi būti sudarytos lygios galimybės visiems dalyviams prisistatyti. Jeigu viešoje erdvėje yra stendas, kur gali visi dalyviai klijuoti plakatus, turėtų vieni kitų neuždengti. Bet tokių reiškinių turime prieš kiekvienus rinkimus. Esame turėję atvejų, kai dėl nuplėštos agitacinės medžiagos buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nes kartais ir piktybinių atvejų būna.
Spalio 11 dieną rinkimai vyks daugiau ar mažiau įprastai. Balsavimas prasidės 7 valandą ryte. Apylinkės duris užvers 20 valandą. Balsuoti bus galima savo rinkimų apylinkėje ar bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje. Su savimi reikės turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šiais metais rinkėjams vardinės kortelės nebus nešiojamas. Į pašto dėžutę bus įmesta bendro pobūdžio informacija apie rinkimus.
Rinkėjams akcentuojame pasiruošti iš anksto - turėti dokumentą, patalpoje dėvėti apsaugos priemones, turėti tinkamą rašymo priemonę. Jeigu rašymo priemonės asmuo neturės, jam ji bus suteikiama. Panaudojuss bendrą rašymo priemonę, ji bus dezinfekuojama. Rinkėjams, atvykusiems į balsavimo patalpą, reikėtų dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo, nesivesti asmenų, kurie nebalsuoja, vengti buriavimosi, klausyti VRK rekomendacijų.
Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojame pasinaudoti rytinėmis rinkimų valandomis - nuo 7 iki 9 valandos, kai balsavimo patalpoje būna gerokai mažiau žmonių, kad būtų išvengta susibūrimo ir galimos COVID-19 užsikrėtimo rizikos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą