Per kratas rasti Henriko Daktaro dienoraščiai atskleidė netikėtus faktus

Diktatorius, panašus į Hitlerį, nenukaunamas kovotojas iš rusiškų kovinių filmų ar baimės sukaustytas žmogus, kuriam net naktimis sapnuojasi, kad yra gaudomas policijos? Skirtingus vieno garsiausių Lietuvos nusikaltėlių 62 metų H.Daktaro, pravarde Henytė, portretus pamatė paskutinę jo slaptavietę Lietuvoje iškrėtę Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai. 

Ilgai stebėjo sodybą

Nors laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistas Daktarų grupuotės vadeiva žurnalistams ne kartą yra pasakojęs apie bandymus slėptis nuo policijos ir pabėgimą į Bulgariją, nei jis pats, nei jo nusikaltimus nagrinėję pareigūnai apie šią slaptavietę nėra užsiminę.

Galbūt todėl, kad H.Daktaro joje sučiupti taip ir nepavyko, o dėl sodybos šturmo garsųjį nusikaltėlį ilgai sekę kriminalistai susikivirčijo su tuomečiais savo vadovais. 2009-ųjų žiemą, pastebėję, kad į Panevėžio rajoną vis dažniau važiuoja H.Daktaro artimieji, atokią sodybą Šilų kaime prie ežero kriminalistai slapta stebėjo ilgą laiką. 
Pergudravo ir šunį

Vienkiemį, kuriame stovėjo trys mediniai pastatai, saugojo trys šunys – du Kaukazo aviganiai ir ant kalvelės pririšta Sibiro laika. Pareigūnai pastebėjo, kad šis šuo kiekvieną pašalinio žmogaus žingsnį ir kvapą jausdavo lygiai pusės kilometro atstumu. Nesvarbu, diena ar naktis, sekliui viena koja peržengus nematomą ribą, sodyboje kildavo triukšmas.

Skalyti pradėdavusi laika išbudindavo kitus du šunis. Seklio koja atgal – ir vienkiemyje vėl tyla. Po ilgo stebėjimo ir daugybės žiemą miške praleistų valandų vienas seklių sodyboje pastebėjo du vyrus, kurių vienas buvo panašus į tuomet aktyviai ieškotą H.Daktarą.

Apgulė jau tuščią namą 

Bėglį sekę pareigūnai siūlė virš sodybos skubiai atskraidinti karinį sraigtasparnį, kad ilgai ieškotas H.Daktaras vėl nepaspruktų. Bet buvo priimtas kitas sprendimas – sodybą apsupti gausioms policijos ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pajėgoms.

Per apsnigtus laukus einančių būrio vyrų sukeltas šurmulys greitai pasiekė H.Daktaro ausis, todėl sodybą apsupę pareigūnai jo ten neberado. Bet kai kurie joje aptikti daiktai patvirtino, kad pareigūnus ir savo bendrininkus mėgdavęs gąsdinti Henytė nebuvo itin stiprus ir bebaimis. 

Užrašė savo sapnus

Tarp H.Daktaro daiktų pareigūnai aptiko didelį kiekį stiprių raminamųjų vaistų. Jų akis patraukė ir keli sąsiuviniai. Juos pradėjęs skaityti vienas kriminalistų suprato, jog H.Daktaras užsirašinėdavo savo sapnus, – tai darė kruopščiai, paminėdamas daugybę detalių.

Sapnų būta įvairių – saulėtų dienų, pievoje žydinčių gėlių ir per laukus staiga atbėgančių ir jį sulaikančių policijos pareigūnų. „Šie dienoraščiai ir daugybė vaistų rodo, kad jis tikrai neturėjo ramybės, gyveno jausdamas įtampą ir baimę, nors ją stengėsi kelti kitiems“, – svarstė daug metų Daktarų grupuotės nusikaltimus tyręs pareigūnas. 

Skirtingus vieno garsiausių Lietuvos nusikaltėlių 62 metų H.Daktaro, pravarde Henytė, portretus pamatė paskutinę jo slaptavietę Lietuvoje iškrėtę Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai. 

Baugino keistos užuominos

Tarnybą jau palikęs kriminalistas prisiminė, kad H.Daktaras buvo vienas iš nedaugelio to meto nusikaltėlių, kuris netiesiogiai grasindavo net pareigūnams. Apklausinėdami H.Daktarą pareigūnai išgirsdavo užuominų, kad jie turi šeimas, augina vaikus, pastabų, jog automobiliai kartais dūžta, o namai dega. „Tokių netiesioginių užuominų tuomet girdėdavome tiktai iš Henytės ir kito kauniečio Vlado Laurinavičiaus.

Tik nežinia, kuris iš kurio to išmoko“, – pasakojo su nusikaltėlių pasaulio šulais daug kartų bendravęs buvęs pareigūnas. Kai kurie jų, tuomečio pareigūno žodžiais, buvo įdomūs pašnekovai, stebindavo savo sumanymais, nors dažnai jie ir būdavo įgyvendinti neteisėtais būdais.

„To negalėčiau pasakyti apie H.Daktarą. Jis neatrodė įdomus – tik duodavo nurodymus savo bendrininkams, o jų neįvykdžiusius skaudžiai bausdavo“, – pasakojo ilgametis kriminalistas.

Sodybą tikrinusių kriminalistų akį patraukė ir kiti galbūt H.Daktarui stiprybės įkvėpę radiniai – ant sienų kabantys plakatai su Hitlerio ir Stalino atvaizdais, laikmenos su rusiškų kovinių filmų bei kovotojų pasirodymų įrašais. 

Iš dvaro išvarė šūviai

Manoma, kad sodyboje Panevėžio rajone Henytė pasislėpė tuomet, kai prieš pat policijos šturmą paspruko iš savo namo Užliedžiuose (Kauno r.). Šturmuoti Daktarų grupuotės lyderių namus ir sulaikyti didelės pareigūnų pajėgos buvo pasirengusios 2008 metų gruodžio 20-ąją.

ačiau H.Daktaro jo namuose Užliedžiuose jau nebuvo. Po kurio laiko pareigūnai jo dvarą juosiančioje tvoroje pastebėjo kelias kulkų paliktas skyles. Pareigūnai tuomet svarstė įvairias versijas, o H.Daktarui nekilo abejonių: į jo namus šaudo policija, todėl jis paspruko dar prieš tikrąjį šturmą. 

Manoma, kad sodyboje Panevėžio rajone Henytė pasislėpė tuomet, kai prieš pat policijos šturmą paspruko iš savo namo Užliedžiuose (Kauno r.). 

Girtas demonstravo narsą

Kas ir kodėl apšaudė Henytės dvarą, paaiškėjo gerokai vėliau, jau tiriant kitos Kauno grupuotės – Agurkinių bylą. Tuomet paaiškėjo, kad siena iš tiesų buvo apšaudyta gruodžio 19-osios naktį, apie 3 val. nakties, kai pareigūnai jau ruošėsi sulaikyti garsųjį nusikaltėlį.

Tačiau tai nebuvo nei įspėjimas H.Daktarui, nei bandymas su juo susidoroti. Paaiškėjo, kad vienas jaunesnės kartos nusikaltėlių taip bandė pademonstruoti savo drąsą.

Tą vakarą viename Kauno barų jau gerokai apsvaigusi nusikaltėlių pasaulio atstovų kompanija svarstė, kuris jų išdrįstų pasipriešinti Daktarų grupuotės veteranui H.Daktarui. Vienas jų įkaušusiems bičiuliams ėmė aiškinti nusikaltėlių šulo nebijantis ir galįs prieš jį griebtis ginklo. Iš anksto neįspėjęs bendražygių jis tai ir įrodė.

Dingo lyg į vandenį 

Šūvių ir sprogimų išgąsdintam H.Daktarui pasprukus iš savo dvaro, 2009-ųjų vasarį buvo paskelbta jo paieška.

Už reikšmingos informacijos apie galimą bėglio buvimo vietą suteikimą pareigūnai žadėjo solidžią premiją. Vaikštančio gatvėmis Henytės niekas nematė ir pareigūnams apie tai nepranešė. Tačiau pasitikėjimo telefonu policija sužinojo vertingos informacijos, padėjusios atskleisti kitą vėliau plačiai nuskambėjusį nusikaltimą. 

Bėglys prarado budrumą

Po nesėkmingų bandymų jį sulaikyti Lietuvoje H.Daktaras paspruko į Bulgariją, kur pareigūnus taip pat atvedė budrumą praradę jo artimieji. Henytė Bulgarijoje buvo sulaikytas 2009 metų rugsėjo 4-ąją, kai pas jį svečiavosi sūnus Enrikas. „Aš nepagalvojau, kad Lietuvos pareigūnai manęs taip aktyviai ieško.

Tikėjausi, kad po kurio laiko mane visi pamirš. Jei būčiau žinojęs, kad manęs taip rimtai ieško, būčiau išvažiavęs į Afriką ar į kokią kitą tolimą šalį. Toje pačioje Bulgarijoje galėjau įlįsti į kokią vilą prie jūros ir niekur nevaikščioti. Bet tada gyvenau atsipalaidavęs“, – dar būdamas Lukiškių kalėjime „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs H.Daktaras.

Po sulaikymo praėjus mėnesiui garsusis bėglys surakintomis rankomis ir kojomis kariniu lėktuvu „Spartan“ buvo pargabentas į Vilniaus oro uostą. Kaip ir kiti užsienyje besislapstantys nusikaltėliai, jis turėjo būti pargabentas reisiniu lėktuvu, bet pareigūnus pasiekė žinios, kad sužinojusi galimą jo pargabenimo datą bilietus į tą patį lėktuvą žada pirkti jo žmona Ramutė. 

Viltis ištrūkti į laisvę kol kas žlunga

Šiuo metu H.Daktaras dienas leidžia Pravieniškių pataisos namuose ir vis dar bando kada nors ištrūkti į laisvę. Kovodamas už savo teises teismams jis yra parašęs daugybę skundų ir prašymų.

Viltis kada nors gyventi laisvėje jam jau buvo sužibusi praėjusių metų gruodį, kai Kauno apygardos teismas nusprendė nusikaltėlių pasaulio lyderiui skirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, jog vien tai, kad H.Daktaras nelaisvėje jau yra išbuvęs ilgiau nei 20 metų, nesuteikia pagrindo panaikinti bausmės iki gyvos galvos.