Paaiškėjo „Auksinio proto“ ir kelionės po septynis naujuosius Pasaulio stebuklus laimėtojas

„Bijau skristi“, – prisipažino pirmą kartą į „Auksinio proto“ studiją atėjusi Edita. Tiesą pasakius, ji net nesigilino, koks didžiulis, visos gyvenimo kelionės vertas prizas šiemet laukia nugalėtojo. Ji atėjo tiesiog žaisti, rašoma pranešime spaudai.

E. Kregždienė laimėjo atrankinį žaidimą, tuomet vieną iš šešių finalų ir šįvakar superfinale susirungė su penkiais geriausiais viso sezono žaidėjais: IT specialistu Andrejumi Bagdonu iš Gargždų, medicinos studentu Ignu Badaru iš Vilniaus, diplomatu iš Vilniaus Roku Danilevičiumi, Vilniaus universiteto dėstytoju Laurynu Jonavičiumi ir taip pat sostinėje gyvenančiu vadybininku Eugenijumi Maslausku. Studijoje buvo išties karšta, bet ne nuo apšvietimo lempų. Įtampos buvo tiek, kad ne vienam drebėjo kojos, balsas, o žinoti atsakymai tiesiog kažkur išgaruodavo.

Ir štai, superfinalas baigiasi, o nugalėtojui skirtas konfeti lietus krenta ant Editos pečių. Jos vardas bus įrašytas į didžiausio ir populiariausio visų laikų intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ istoriją.

Vos išgirdusi pergalės fanfaras, Edita sunkiai patikėjo pergale ir akimirksniu... atsisakė dovanojamos kelionės po 7 naujuosius Pasaulio stebuklus! Keliauti vienai per skirtingas šalis ir kontinentus, kai suplanuota daugiau nei 20 skrydžių, ir dar su išgyvenama skrydžio baime, jai pasirodė per didelis iššūkis. E. Kregždienė pasirinko vieną iš stebuklų – „Prarastuoju inkų civilizacijos miestu“ vadinamą Maču Pikču, esantį Pietų Amerikoje, Peru. Į šią kelionę „Auksinis protas“ laimėtoją siunčia drauge su vyru Ramūnu, pora išvyksta jau kitą savaitę.

Keturis sezonus intelektinių žaidimų gerbėjus visoje Lietuvoje vienijantis „Auksinis protas“ kasmet išpildo geriausio žaidėjo svajonę. Pirmojo sezono laimėtojas Jonas Mikalkėnas keliavo aplink Pasaulį, antrojo čempionas Česlovas Šimkevičius aplankė septynias Europos valstybes, o trečiojo sezono nugalėtoja Birutė Nefaitė keliavo į savo svajonių šalį – Ispaniją.

– Edita, į „Auksinio proto“ „traukinį“ įšokote viena paskutiniųjų, sezono pabaigoje, prieš pat finalus. Kur taip ilgai užtrukote?

– Gyvuose žaidimuose Klaipėdoje dalyvauju jau dvejus metus. Mūsų „Transformerių“ komanda laimėjo kvietimą į TV filmavimą ir nubalsavo už mane. Tiesą pasakius, iki paskutinės minutės dvejojau, ar važiuoti.

– Ar tikėjotės nueiti taip toli?

– Buvau nusiteikusi gana skeptiškai. Ypač, kai pradėjau  „treniruotis“ žiūrėdama laidas ir užsirašinėdama, kiek klausimų atsakau teisingai. Truputį palengvėjo po Kalėdinės laidos, tada ramiai grįžau prie „puodų“.

Labai maloniai nustebino visos filmavimo komandos darbas ir atmosfera, studijoje tikrai nebuvo baisu. Po laidų transliacijų daug kas klausinėjo, kaip gi atrodo vedėjai „iš arti“, ar tikrai jie „tokio“ charakterio. Visus nuraminau, kad Arūnas Valinskas  ir Andrius Tapinas puikūs. 

– Atvykusi į studiją prisipažinot, kad nesate nusiteikusi laimėti, nesigilinote į prizą, o dar skrydžių baimė…

– Pergalė tikrai buvo netikėta. Kadangi man įdomiausias paskutinis turas, labai norėjau iki jo nukeliauti. Beje, filmavimo metu prarandi nuovoką apie rezultatus, tad dar kol kas nesuvokiu, kad laimėjau. Šeima labai džiaugėsi. Viena sesuo gyvena Paryžiuje, kita Berlyne, tad jos „gaudė eterio bangas“ ir bandė sužinoti, kaip man sekėsi. Tėvai laidos gerbėjai, jiems buvo siurprizas mane pamatyti ekrane. Komandos reakcija buvo įdomi: kai pasakiau, kad pasisekė, visi pradėjo juoktis. Dirbu didelėje ligoninėje, tad vis sulaukiu sveikinimų iš kolegų ir kitų darbuotojų. 

O skraidyti skraidau, nes noras keliauti, kol kas tik Europoje, didesnis už baimes. Tačiau daug smagiau jaučiuosi „ant žemės“.

– Iš visų septynių naujųjų Pasaulio stebuklų išsirinkote Peru. Kodėl?

– Peru skamba viliojančiai. Apskritai, Pietų Amerikos žemynas visad atrodė nepasiekiamas, todėl labai laukiu šios kelionės.

– Kokie Jūsų pomėgiai?

– Mano didžiausias hobis – kelionių planavimas, bandau surasti kuo įdomesnių vietų, nestandartinių maršrutų. Pavyzdžiui, kelionės tikslas – pažiūrėti, kur prasideda ir kur baigiasi Ženevos ežeras. Nemėgstu viešbučių – apsistojame tik pas žmones ir būtinai pageidauju gražaus vaizdo pro kambario langą. Kitas pomėgis irgi įprastas – knygų skaitymas, mėgstu eiti į biblioteką ir tiesiog vaikštinėti tarp lentynų, ieškodama tų pačių įdomiausių 5 knygų (tiek galima pasiimti vienam mėnesiui). Prieš miegą vis paskaitau „Tarptautinių žodžių žodyną“.