"Nacionalinė" ekspedicija Dangės upe

Apie Dangės upės įveiklinimą labai daug prikalbėta, netgi parengta ne viena studija. Mes nusprendėme patys išbandyti, iki kur iš tikrųjų galima nuplaukti tik šiemet vasaros pabaigoje įteisintu upės vandens keliu. Užbėgdami įvykiams už akių iš karto pasakysime - taip, kelias įveikiamas iki pat Žaliojo Slėnio, bet mes plaukėme plokščiadugniu Baltijos jūros priekrantės žvejų laiveliu. Buvo vietų, kuriose laivelį vairavęs žvejys sustabdydavo variklį ir atrodė, kad tuoj tuoj užplauksime ant seklumos.

Į kompaniją pasiėmėme patį vietinės reikšmės vidaus vandenų kelio administratorių Deivį Bilkštį iš biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai", parodžiusį mums tas, vietas, kuriose jis su tėvu gaudydavo lydekas. Kartu vyko ir Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovą Mindaugas Rimeikis, parūpinęs mums laivelį. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viktoras Senčila buvo sužavėtas ir džiaugėsi galėjęs pasinaudoti tokia galimybe. Taigi tęsiame Smeltalės upeliu pradėta rašinių ciklą apie Klaipėdos vandenis.

Tik įlipę į laivą tiesiai šviesiai paklausėme D. Bilkščio, kada Dangės upe galėsime plaukti į Tauralaukį. Jis atsakė: "Jeigu turite laiko, galime ir dabar. Tauralaukis nuo upės žiočių yra maždaug už 8-9 kilometrų, nes Dangė labai vingiuota. Jeigu norite, galime nuplaukti iki pat Žaliojo Slėnio." Beje, jeigu Klaipėdos rajono savivaldybė būtų suinteresuota, ekspedicijos dalyviai tiki, kad būtų galima laiveliu plaukti net į Kretingą.

Biuras ant vandens

Kelionę pradėjome nuo tos vietos, kur anksčiau buvo Senoji Smiltynės perkėla. Į akis krito kažkoks statinys. Pasirodo, prieš mėnesį UAB "Portmare" pradėjo statyti sau biurą ant vandens. Žinia, Klaipėdoje tokio dar nebuvo. Namukas bus panašus į namelius, esančius Temzės upėje Londone. Bendrovė jau išsinuomojo dalį krantinės keleriems metams į priekį. Jeigu reikalai klostysis gerai, tokių viešbutukų ant vandens gali Dangės upėje atsirasti ir daugiau. Beje, Vilniuje jauna porelė pasistatė sau namuką ant vandens - gyvena baržoje. Jeigu jau vilniečiai gali gyventi ant vandens, tai klaipėdiečiai tuo labiau.

Laivyba jau legali

Miesto centre nuo upės žiočių iki Biržos tilto Dangės upės krantines pagal koncesijos sutartį administruoja AB Kruizinių laivų terminalas (buvusi AB "Klaipėdos laivų remontas"). Maždaug pusė koncesijos laiko jau praėjo.

Vandeniu, t. y. vidaus vandenų keliu, turi rūpintis pati Savivaldybė. Prieš ketverius metus teisę administruoti vietinės reikšmės vidaus vandenis, kitaip sakant, Dangės upę, ji yra perdavusi "Klaipėdos paplūdimiams". Nuo tada ir pradėta rimčiau domėtis upės reikalais.

Anksčiau kaip vietinės reikšmės vidaus vandenų kelias buvo įteisintas tik vienas kilometras nuo upės žiočių. Jis baigdavosi, galima sakyti, ties Jono kalneliu. 2017-aisiais kelias jau įteisintas iki Liepų g. tilto, o šiemet vasaros pabaigoje - iki miesto ribų, t. y. iki Žaliojo Slėnio Mažajame Kaimelyje. Dabar jo ilgis - 12,8 km. D. Bilkštis tvirtina, kad laivyba visame tame ruože jau legali.

Tikrai galima plaukti?

Neseniai, kai vanduo Dangėje buvo nusėdęs, Klaipėdos universitetas atliko visos upės iki Klaipėdos miesto ribų batimetrinius matavimus. Gylis joje - apie 1 metrą ir daugiau.

"Apribojimai susiję tik su laivo grimzle dėl gylio. Jachtos, kurių grimzlė 3-4 metrai, žinoma, upe neplauks. Ir laiveliams nereikėtų plaukti labai greitai, nes kai kur yra dar kliūčių, ypač toliau galima ant kokio medžio rąsto užplaukti. Kelias dar neseniai įteisintas, turėsime patys juo praplaukti ir pažiūrėti, kas, kur ir kaip. O garantinis gylis yra iki 1,5 metro. Iki Tauralaukio, iki miesto ligoninės gylis normalus, tik toliau plaukti reikėtų atsargiau, gali pasitaikyti kokių nors išvirtusių medžių", - sakė Deivis.

Greitis nėra labai ribojamas, bet reikia žinoti, kad plaukiant pro uostelį ar kai vyksta treniruotės irklinėmis valtimis, negalima kelti bangų. Pasak Deivio, laivavedžiai ir irkluotojai laikosi judėjimo vandenyje taisyklių, o didžiausia bėda dėl vandens dviračių, nes jie plaukioja zigzagais. "Baidarininkas plaukia veidu į priekį, o akademinis irkluotojas - nugara. Jeigu dviratis iššoks tiesiai prieš jo valtį, tada problema", - pasakojo Dangės administratorius.

Patys matėme, kad kai kuriose vietose tai medis yra įkritęs, tai meldai užžėlę, kai kur yra seklumos, žodžiu, tam tikrų kliūčių yra. D. Bilkštis sako, kad plaukiant didelės bėdos nėra, bet būtų gerai upę išvalyti.

Labai drąsiai plaukti Dangės upe iki pat Žaliojo Slėnio dar nepatartumėme. Ko gero, mus taip gerai sekėsi todėl, kad mums plukdę žvejai buvo gana patyrę. Jie Dangės upe yra plaukioję jau ne kartą, mėgsta su draugais paiškylauti. Kaip sakoma, jie tiesiog "užuodžia" kur seklu, iš tolo mato pavojingą medį ir t. t. Jie yra nuplaukę dar kilometrą už Žaliojo Slėnio, o toliau - jau niekaip.

Kai pagalvoji, kad žvejai su ta maža valtele plaukia ir į jūrą žvejoti, kai bangų aukštis būna du metrai, negali negerbti šios profesijos žmonių, taip sunkiai užsidirbančių sau duoną.

Reikia vieno šeimininko

Viena iš versijų, kodėl nepavyksta privilioti laivų, kad jie stovėtų tarp dviejų tiltų prie Dangės krantinių ir puoštų miestą, - labai nepatogios krantinės. "Jos nepatogios todėl, kad žiedai turėjo būti šiek tiek kitaip prisukti. Dabar, kai laivas švartuojamas, jo bortai daužomi į tas kilpas, kurios yra išlindusios iš krantinės apie 10 centimetrų", - aiškino Deivis.

Pasak M. Rimeikio, reikėtų visą Danės upę išvalyti. Suprantama, tokių visuomeninių akcijų kaip "Darom", kai ištraukiamas koks nors įmestas dviratukas, nepakanka. Jeigu nieko nebus daroma, po kurio laiko Dangės upėje nebeliks žuvų neršyklų. O dabar joje yra įvairiausių rūšių žuvų, net lašišų.

"Dangės upė yra žuvingiausia vieta Klaipėdoje. Būtent joje yra daugiausia žuvų rūšių. Antroje vietoje yra Vilhelmo kanalas, paskui Smetalės upelis, o vėliau jau tvenkiniai ir ežeriukai. Mes jau seniai kalbame, kad reikėtų visus vandenis sujungti į kokį nors vieną vienetą, kad būtų vienas šeimininkas", - sakė M. Rimeikis.

"Turime ir Ledo įlanką, kurioje yra buvusios laivų kapinės, Smiltynėje Savivaldybei priklauso krantinės, turime upę, jachtklubą ir t. t. Negerai, kai vieną krantinės dalį administruoja viena institucija, kitą - kita. Kai šeimininkų daug, blogai. Gal tikrai daugiau tvarkos būtų, jeigu būtų kokia nors viena struktūra, atsakinga už visus vandenis. Jau daug buvo pasitarimų, bet nenuspręsta, kas tai turėtų būti - ar VšĮ, ar UAB, ar biudžetinė įstaiga. Visi pasisako už tai, kad atsirastų viena institucija, atsakinga už vandenis", - sako D. Bilkštis.

Reikia infrastruktūros

Plaukiant upe matyti vietomis labai apžėlę krantai, kai kur karaliauja meldai, okupavę kokius 7-8 metrus vandens. Kai vasarą žydi vandens lelijos, vietomis laivybos kelias susiaurėja, pasak Deivio, trigubai.

Sovietmečiu upė buvo valyta du kartus, o nepriklausomoje Lietuvoje to dar nebuvo daryta. Žmonės sako, kad ji nevalyta nuo 1975-1979 metų.

Jau seniai kalbama ir apie tai, kad Dangės upę reikia išvalyti. Tačiau prie konkretesnių darbų šioje srityje taip ir neprieinama.

"Sprendžiant iš to, kokius planus pristato įmonės, susidomėjimas Dangės upe yra. Ir laivelių kasmet registruojama apie 10 proc. vis daugiau. Žinoma, viską padaryti iš karto neįmanoma, tam reikia šiek tiek laiko, suprantama ir informacinės sklaidos, pavyzdžiui, kad turizmo centras į savo bukletus įtrauktų tokią informaciją apie Dangės upę", - kalba Deivis. - Vilniečiai vis teiraudavosi, ar galima plaukti Dangės upe toliau už Liepų g. tilto, ar jie nebūsią nubausti. Jie susižavėję pasakodavo, kokia fantastiška gamta rudenį, kokie puikūs vaizdai atsiveria plaukiant šia upe už Liepos g. tilto. Tada, kai visi medžiai būna jau geltoni, jautiesi kaip geltoname auksiniame tunelyje. Taip, dabar jie galės plaukti legaliai."

Beje, vasarą Dangės upe laiveliai plaukioja. Vienas mus plukdęs žvejys sakė mėgstąs su draugais pasiplaukioti upe, pailsėti gamtoje, nes yra tikrai labai gražių vietų. "Pamatysite, ten toliau krantai yra statūs, tikrai gražu", - sakė žvejys.

Tam, kad laivelių Dangės upėje atsirastų daugiau, reikia normalios infrastruktūros. Dabar joje nėra netgi patogios vietos valčiai nuleisti. Viena tokia yra likusi iš senų laikų, ja žmonės naudojasi. D. Bilkštis sako, kad Savivaldybės planuose numatoma ją rekonstruoti ar padaryti naują, prie jos įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Šiuo metu čia formuojamas sklypas, nes kitaip ta vieta kaip pieva nefigūruoja.

"Verslininkai sako, kad yra labai daug gražių vietų, kad ir tas Luizės ąžuolas, po kuriuo pietaudavo karaliai savaitgaliais, Botanikos sodas, Velnio akmuo ir dar daug kitų. Būtų galima plaukioti, bet reikia paprasčiausios infrastruktūros, kad prie jų atsirastų sustojimo vietų. Vienoje konferencijoje ir susipažinau su korespondentu iš Vokietijos, kuris leidžia populiarius žurnalus buriuotojams, laivelių savininkams. Jis pasakojo, kaip pas juos išpopuliarėjo vidaus vandenų keliai. Užtenka paprasto keliuko prie ko nors ir praplaukdami turistai jau turi ką veikti. Jis pažadėjo, kad jeigu mes tai padarysime, jis savo žurnale apie tai parašys visai Europai. Beje, lenkai apskritai dešimtis milijonų eurų investuoja į vidaus vandenis. Visame pasaulyje, visoje Europoje, miestuose, kur yra upė, - ir Kopenhagoje, ir Londone, tokiose šalyse kaip Olandija, Prancūzija - žmonės noriai naudojasi vidaus vandenimis, jie gyvena ant vandens, pramogauja", - pasakojo Deivis.

Prie Mokyklos g. tilto labai patogi vieta būtų atsirasti kokiai nors prieplaukėlei ar keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietai. Šalia yra kelias, būtų patogus ir privažiavimas.