„MG Baltic“ byla. Lagaminas eurų, nepatogūs Jolantos žaidimai ir asmeniniai pokalbiai apie Grybauskaitę

Apie šį lagaminą dabar jau iš politikos pasitraukęs E. Masiulis kalbėjo per garsiąją kalėdinę vakarienę sostinės restorane „Meat Steak House“ – 2015 m. gruodžio 16 d. vakarą liberalų lyderis ir jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius leido laiką su koncerno „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi, viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir valdybos nariu Romanu Raulynaičiu.

Šios vakarienės metu kompanija ne tik aptarinėjo verslininkams aktualius ir Seime svarstomus įstatymų projektus, bet ir apkalbėjo kitus politikus bei jų sutuoktines. Vyrai kalbėjosi ir apie pinigus – dar prieš atvykstant liberalams R. Kurlianskis žadėjo E. Masiulį išsivesti į lauką „užsipiešti skaičių“, o G. Steponavičius per apklausą prokuratūroje prisipažino, kad parūkyti į lauką su R. Kurlianskiu išėjęs E. Masiulis susitarė, jog Liberalų Sąjūdžiui koncernas skirs 50 tūkst. eurų paramą.

Bet prieš įvykstant šiam susitarimui kriminalinę žvalgybą atlikę specialiųjų tarnybų pareigūnai užfiksavo pokalbį, kurio metu E. Masiulis pasakojo apie prieš keleliolika metų po Seimo rūmus nešiotą pilną pinigų prigrūstą lagaminą, kuris buvo skirtas tuo metu parlamente dirbusiems politikams.

Šį lagaminą, anot buvusio liberalų lyderio, nešiojosi tuometinis ūkio ministras – Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Jam esą labai rūpėjo „Mažeikių naftos“ likimas – tuo metu daugiau kaip pusę bendrovės akcijų valdė Kremliaus nacionalizuota ir ant bankroto slenksčio atsidūrusi energetikos kompanija „Jukos“, o Lietuvos Vyriausybė vedė derybas dėl akcijų išpirkimo.

Kam konkrečiai Viktoras atvėrė lagaminą, E. Masiulis taip ir nepasakė, tačiau užsiminė, jog jis buvo atviras visiems politikams, nežiūrint į jo statusą. „O aš tuo metu tebuvau tik paprastas frakcijos narys“, – sakė į korupcijos skandalą pakliuvęs ir nuo 2000 m. į Seimą nuolat išrenkamas politikas.

Po Prezidentūros įsikišimo – grėsmė pelningiems užsakymams

Nors vėliau prokuratūroje E. Masiulis ir teisinosi, kad nė su vienu koncerno vadovų nepalaikė artimų ryšių, tačiau šios vakarienės metu su jais buvo pernelyg atviras: slapta vakarienės dalyvių pokalbio klausęsi pareigūnai užfiksavo, kaip liberalų lyderis koncerno prezidentui D. Mockui perduoda, kad „Lietuvos prezidentė yra nepatenkinta, jog koncerno valdoma žiniasklaidos grupė kišasi į generalinio prokuroro paskyrimo procedūrą“.

Dalios Grybauskaitės „perduoti linkėjimai“ labai nepatiko verslininkams – šventinės vakarienės metu liberalų lyderiai ir koncerno vadovai piktinosi jiems, kaip stambaus verslo atstovams, nepalankia šalies vadovės vykdoma politika.

Prezidentės vardas „MG Baltic“ korupcijos byloje yra minimas ne vieną kartą – neigiamai apie ją verslininkai atsiliepė ne tik per šią šventinę vakarienę, bet ir kituose pokalbiuose, kuriuos taip pat yra užfiksavę specialiųjų tarnybų pareigūnai. Iš šių pokalbių aiškėja, kad D. Grybauskaitė ir jos aplinkos žmonės koncernui užkliūdavo, kai ne visai teisėtais būdais būdavo sprendžiamos verslininkams iškilusios problemos.

Ne kartą apie Prezidentūrą koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis yra kalbėjęs su finansinių machinacijų byloje teistu tuomečio Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio pirmuoju pavaduotoju Vytautu Gapšiu, kurį verslininkas net vadino „faktiniu partijos vadovu“.

Kai 2015 m. koncernui niekaip Seime nepavyko „prastumti“ liberalo Šarūno Gustainio „sukurtų“ ir Seime užregistruotų greitųjų kreditų bendrovėms palankių Vartojimo kredito įstatymo pataisų, R. Kurlianskis su „darbiečiu“ svarstė, ar pagrindinė kliūtis priimant įstatymo projektą tik nebus Prezidentūroje.

Dar labiau R. Kurlianskiui šalies vadovės vykdoma politika užkliuvo tuomet, kai esą Prezidentūra Viešųjų pirkimų tarnybai nurodė „stabdyti bet kokius viešuosius viešinimo pirkimus“ žiniasklaidoje – aiškėja, kad koncerno valdomiems televizijos kanalams ir naujienų portalui iš su žemės ūkiu susijusių valstybės institucijų atitekdavo didelės sumos pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad R. Kurlianskio prašymu V. Gapšys bandė paveikti tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kuri turėjo priimti koncerno bendrovei „MG Baltic Media“ finansiškai palankius sprendimus skirstant Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetus.

Už NMA projektų viešinimą buvo atsakinga viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus vadovaujama bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ (vėliau pakeitė pavadinimą į „Fabula Hill+Knowlton Strategies“) – jos prokurorams pateikti duomenys rodo, kad vien 2015 m. per aštuonis mėnesius koncerno valdomai žiniasklaidai buvo skirta daugiau nei ketvirtadalis lėšų iš Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės kampanijos: daugiau kaip 420 tūkst. Eur.

Tačiau koncernas norėjo gauti dar daugiau pinigų, juo labiau, kad ne visos suplanuotos išleisti lėšos buvo panaudotos – viešinimui 2015-2017 m. ŽŪM ketino skirti daugiau kaip 7 mln. 437 tūkst., o NMA – 2 mln. 027 tūkst. Eur.

NMA vadovą R. Kurlianskis iškviesdavo SMS žinutėmis

Iš slapta pareigūnų užfiksuotų R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbių aiškėja, kad teistas „darbietis“ buvo tas žmogus, kuris koncerno naudai turėjo paveikti Darbo partijai priklausančią žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę – R. Kurlianskis su ja asmeniškai nebuvo pažįstamas.

Be to, aiškėja, kad draugiškus ryšius su R. Kurlianskiu palaikė ir tuometis NMA direktorius Erikas Bėrontas, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėsaugos atliekamame tyrime dėl beveik 4 mln. Eur Europos Sąjungos (ES)lėšų iššvaistymo, dėl to vėliau jis neteko pareigų.

Bet didžiausia „rakštis“ skirstant pinigus buvo tuometė V. Baltraitienės patarėja viešiesiems ryšiams Jolanta Butkevičienė. Ji yra buvusi TV3 Žinių tarnybos vadovė.

Per apklausą prokuratūroje J. Butkevičienė pasakojo, kad už tai, kokiomis proporcijomis turėjo būti padalintas viešinimo biudžetas, buvo atsakingas ŽŪM Viešųjų ryšių skyrius.

„Man pradėjus dirbti ŽŪM, NMA jau turėjo pasirašytą viešinimo sutartį su M. Katkaus atstovaujama viešųjų ryšių agentūra, – sakė buvusi ministrės patarėja. – Mano žiniomis, NMA nuolat ministrės prašydavo skirti papildomą finansavimą viešinimui.“

Pinigų, kaip sakė tuometis NMA vadovas E. Bėrontas, trūko, nes iki 2014 m. viešinimo biudžetas lygiomis dalimis buvo padalijamas ministerijai ir jai pavaldžiai NMA, tačiau vėliau buvo nutarta pakeisti lėšų proporciją – NMA nuspręsta skirti 21,42, o ŽŪM – 78,58 proc. lėšų.

„Pagal tokią formulę NMA liko lėšos renginiams, seminarams, konferencijoms, kvietimams teikti paraiškas bei interneto svetainės priežiūrai“, – E. Bėronto teigimu, viešinimu žiniasklaidoje rūpinosi konkursą laimėjusi viešųjų ryšių bendrovė, nuo 2015 m. vasario iki 2016 m. kovo reklamai išleidusi 1 mln. 448 tūkst. Eur.

„Daugiausia informacijos buvo transliuojama per televiziją, nemaža NMA viešinimo biudžeto dalis buvo skiriama „Alfa Media“ žiniasklaidos grupei kartu su LNK televizijos grupe“, – sakė tuometis NMA vadovas.

Jis prisipažino, kad ne kartą buvo susitikęs su šias žiniasklaidos priemones valdančio koncerno viceprezidentu R. Kurlianskiu bei televizijos direktore Zita Sarakiene. „Jie buvo suinteresuoti, kad NMA užsakomas veiklos viešinimas kuo daugiau būtų atliekamas koncerno žiniasklaidos grupėje“, – sakė E. Bėrontas.

Skandalingai iš NMA atleistas E. Bėrontas pareigūnams pasakojo, kad buvo ne kartą pakviestas į „MG Baltic“ – R. Kurlianskis atsiųsdavo SMS žinutę, kurioje prašydavo susitikti.

„Stengiausi nesugadinti santykių su žiniasklaidos atstovais, kad vėliau nebūtų skelbiama neigiama informacija apie NMA ir ŽŪM kuruojamą sritį“, – apklausoje tokį savo elgesį bandė pateisinti E. Bėrontas.

Koją pakišo Jolanta

Informacijos apie žemės ūkį viešinimas 2015 m. sudomino Viešųjų pirkimų tarnybą – jos atstovai nustatė, kad konkursą laimėjusi bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir pareikalavo nutraukti sutartį. Bet su tuo nesutiko NMA – kreipėsi į teismą. Tik jo sprendimas nebuvo palankus – teisėjai nurodė sutartį nuo 2016 m. kovo 1 d. nutraukti.

Kol sutartis dar galiojo, ŽŪM papildomai NMA skyrė beveik 600 tūkst. Eur viešinimui, kuriuos norėta paskirstyti žiniasklaidai neskelbiamų derybų metu. Bet nesuspėta ir pinigai vėliau buvo grąžinti ministerijai.

Viešųjų pirkimų tarnybos įsikišimas labai pakenkė „MG Baltic“ – žiniasklaidos grupę kontroliuojantis R. Kurlianskis net prašė V. Gapšio pagalbos. Tuo metu, kai teismas nagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybai iškeltą bylą, verslininkas su „darbiečiu“ susitiko prie Seimo esančiame restorane „Stebuklai“ ir aptarinėjo, kaip koncernui gauti kuo daugiau pinigų iš valstybės finansuojamų projektų, nes „darbiečių“ deleguota ministrė vadovavo ŽŪM.

„Situacija apie Žemės ūkio ministeriją, NMA ta prasme ir viešinimo biudžetus ir jų perskirstymą, – į V. Gapšį slapta įrašyto pokalbio metu kreipėsi R. Kurlianskis. – Tai vakar buvo tokia, aš lapuką išsitrauksiu. Reiškias taip, buvo Žemės ūkio Nacionalinės mokėjimo agentūros stebėsenos komisija, reiškias, teikė viešinimo biudžetų paskirstymą. Ir patvirtino – žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų šešioliktiem (2016 m. – DELFI), Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė 300 tūkst. Ta prasme, nu, viso proporciją biškį įsivaizduojat?

Dabar vienas klausimas būtų, reiškias, sekantis, ar čia yra Virginijos (Baltraitienės – DELFI) ir Eriko (Bėrinto – DELFI) nesutarimų klausimas, ar čia yra merginos Jolantos (Butkevičienės – DELFI) žaidimas? Bet į šitą atsakyti nebūtina. Nes, atrodo, atrodo, nu, kad ta disproporcija atrodo, gal nieko stebėtino, jeigu suprast kontekstą, kad Žemės ūkio ministerija pati už penkioliktus (2015 m. – DELFI) neįsisavino. Tenderio nesiruošia baigti iki sausio, man, rodos, to didelio, ir toks įspūdis, kad tie pinigai vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems. Kiek, kiek tu tame kurse, ne kurse?“

V. Gapšys neslepia, kad yra „kurse“ ir prisipažįsta, jog apie viešinimo projektus ne kartą kalbėjosi su ministre V. Baltraitiene, kurią bandė paprotinti, jog pirkdama žiniasklaidoje reklaminius siužetus ir pati, kaip politikė, sulauks žiniasklaidos dėmesio. Bet, anot ištikimo „darbiečio“, ministrė patikino, jog nuspręsta pinigus skirti visoms žiniasklaidos priemonėms.

40 proc. „atkatas“

„Žinai, mes kaip sakyt, visiems... – sako „darbietis“. – Matai, aš nežinau, kaip ten tuos perskirsto, ir ten iš tikrųjų Jolanta (Butkevičienė – DELFI), aš taip įtariu, kad žaidžia, nes aš ne iš vieno sakiau, ir aš nu, Virginiją (Baltraitienę – DELFI) ne kartą įspėjau. Sakau, nu, sakau, nu, jūs tiesiog jūsų žaidimas baigsis niekuo, ta prasme, ne kažkokiu kriminalu, bet tiesiog niekuo, nes jūs neįsisavinsit, neturėsit pinigų. Aš sakiau, kaip tik priešingai, sakau, meskit tenais. Ir jums, sakau, tiesiog turėsit galimybę kalbėti, kai eterį gausit. Bet aš įtariu, kad čia įvyko dėl to, kad turbūt jinai gal ją ir spaudžia, kad sako, mes neturim pinigų. Mes iš partijos pozicijos sakom – jūsų nesimato eteryje. Tai gal sugalvojo tokį būdą, kaip pasiimti pinigų, kad turėtų eterį. Bet jeigu jie neįsisavins po to, tai...“

Tačiau toks atsakymas R. Kurlianskio netenkina – iš baudžiamojoje byloje esančio pareigūnų slapta įrašyto pokalbio girdėti, kaip verslininkas kalba apie „atkatus“ – vadinamąsias duokles.

„Ar ta prasme, NMA kontraktas veikia, nu, nežiūrint to ten, sakykim, kitų interesų, kurie ten eina taip, kaip turi eiti, – tęsia koncerno viceprezidentas. – Ta prasme, pagal tai, kiek srautą duoda. Bet aš manau, kad Virginija (Baltraitienė – DELFI) gali per NMA lygiai taip pat per veikiantį kontraktą, kuris yra laisvas kanalas, pasidaryt viską, ko nori. Problema, problema, aš galiu pasidalint įspūdžiais, Jolanta šiaip gaudo keturiasdešimt procentų „atkato“. Jeigu jinai dalinasi ten, kur reikia, tai ne mano reikalas.“

„Pas mus buvo principinis pasakymas šioj vietoj, – nurodo V. Gapšys. – Jokių uždirbinėjimų iš žiniasklaidos! Ta prasme, tas buvo nuo pat kadencijos pradžios. Pasakyta, jokių, ta prasme, kad nebūtų jokių, žinai, ten darymų. Mums įdomus yra eteris. Tai ta prasme, mes pasakėm taip: jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių, tai sakėm, mums tas yra svarbu. O mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi (juokiasi – DELFI), nes jie tam pačiam tikslui po to eina ir dar... ir dar supranti, su papildomom rizikom visom.“

„Darbietis“ taip pat pažadėjo, kad susitiks su V. Baltraitiene ir „subtiliai užsimins“ apie pinigus, bet čia R. Kurlianskis pasipiktina, kad 2016 m. viešinimui nutarta skirti mažesnę nei ankstesniais metais sumą – vos milijoną eurų.

„Taip, tai mes tą žinom, ir pati Virginija net ir pasakius buvo – jai tiesiog stabdo, bet aš taip įtariu, tai čia žinai, ten lygtai gal Prezidentūra sako, bet aš taip įtariu, kad ten premjero (tuo metu juo buvo Algirdas Butkevičius – DELFI) labiau, žinai, kaip visada“, – pareiškia V. Gapšys.

Į Virginijos valdas įsikišo Prezidentūra

Kad viešinimui turi būti skirta mažiau lėšų ir jos turėtų kuo skaidriau panaudojamas, pripažįsta žinantis ir R. Kurlianskis: „Prezidentūra yra nedviprasmiškai nurodžiusi Vilytei (Diana, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė – DELFI) stabdyt bet kokius viešuosius viešinimo pirkimus, žinai. Šitą reikia žinot.“

Prezidentūros įsikišimas nė kiek nenustebino V. Gapšio: „Jo, bet aš taip įsivaizduoju, žinai, gal žinai, gali būti, kad ir supranti, galbūt pirmoj įsivaizduoju taip, jie kaip pamatė, kad ten yra ŽŪM'e ten tie visi nemaži pinigai. Tai natūralu, kad visom tarnybom tai yra kaip ir rizikos veiksnys, kur sako, galima gal... kažką tai surasti, ant jų užsikabinti. Bet kadangi bent jau pačioj pradžioj pas mus buvo labai aiški politika ir, ta prasme, tą politiką mes transliavom pakankamai atvirai, ta prasme, ir čia, ir kanalams, ir visiems kitiems, ir agentūroms. Ir mes, žinai, to neslėpėm. Tai turbūt, žinai, kažkurį laiką pastebėjo, pastebėjo ir nusprendė, kad čia yra dar blogiau, žinai. Ta prasme, jie pinigų neima, prisikabint nėra kur, o jie dar gaus eterio, tai tada bus dar blogiau, ta prasme. O mes pasieksim tiesiog teisėtais, teisėtomis... visomis priemonėmis pasieksim dar geresnį rezultatą. Tai, matomai, nusprendė, kad geriau tada yra trukdyti. Nes esmė yra kokia, ir stabdo tokiu būdu, kad žinai, nesako, kad kas nors blogai, bet ir neleidžia toliau eiti. Visokiom procedūrom, žinai, visa kita.“

„Šiaip Virginija yra ne ta, kuri nesusitvarkanti, tas vat, keista man“, – prisipažįsta R. Kurlianskis. O V. Gapšys atkerta, kad apie tai ne kartą su ministre kalbėjosi.

“Sorry, aš tave grūzinu taip, žinai“, – teisinasi R. Kurlianskis.

Bet V. Gapšys nuramina – viskas tvarkoje: „Ne, tai žinai, mano čia toks, tokia ir veikla, čia mes apie tą kalbam vos ne kiekvieną, žinai, savaitę su ministrais ir sakom, jeigu jūsų nematys. Vat, šiandien, vat irgi iš Kretingos mūsų partiečiai, net eiliniai partiečiai jie puikiai suvokia. Sako, mūsų ministro nemato regioninėj žiniasklaidoj, nu, sakau, nu ką aš galiu padaryt, aš gi ne, nemokėsiu partijos pinigų už tai, kad dar ministrus parodyt.“

„Nu jau visai, nu, jie patys turi pakankamai kai kurie“, – atkerta R. Kurlianskis.

O čia V. Gapšys tęsia: „Tai palauk, tai jie, jie čia turėtų dar prie to prisirašinėt, kad jie Darbo partijos ministrai, žinai, bet nu jau to neprašom. (...) Dėl to, žinai, man keista ten buvo, bet žinai, bet dėl to aš buvau sakęs (V. Baltraitienei – DELFI), kad tą Jolantą (Butkevičienę – DELFI) sakiau, tu ją daryk viešųjų ryšių specialiste. Ta prasme, nu, tu neprileisk jos prie pinigų. Nes sakau, nu negerai, žmogus atėjęs iš žiniasklaidos, kur turėjęs tam tikrų, žinai, ir interesų, konfliktų. Sakau, nu jisai, nu, nu jis tiesiog natūraliai greičiausiai taip veiks. Vargu ar bent vienas iš mūsų toks baisiai jau ten esam sąžiningas. Kad žinai, ateitume ir nėra... neieškotume progos dar suvesti kažkokių senų sąskaitų, žinai. Supranti, nu tai ir jinai taip ir gyvena. Žinai, nu tai vat, tas yra, tas yra negerai. Bet matomai, jinai, žinai, ten kiekvieną dieną šalia būna, kažkaip įtikino. Ir aš kiek girdėjau, ministerijoj vis dėlto ji valdo ten tuos, tuos dalykus. Aš ten, žinai, baisiai nesikišdamas jai (V. Baltraitienei – DELFI) vis pasakau, tiesiog, sakau, mums žinai, visiems ministrams, visada, vat, ateina, pas mane ministrai, – tai ko jūs čia zyziat, – sakau, man neįdomu, sakau, vat, sakau vienintelį dalyką, išlaikyk proporcijas, kad būtų, žinai, pagal žiniasklaidos dydį, kad tu sakau, protingai, sakau. Sakau, jūs tiesiog susidėliokit proporcingai ir patys būkite eteryje. Viskas.“

Pasiūlė ultimatumą – arba pinigai, arba...

Šio pokalbio metu R. Kurlianskis taip pat pažada, kad koncernas ir ateityje išliks palankus Darbo partijai.

„Aš šiaip esu šiek tiek dvejopoj situacijoj, – sako jis. – Visų pirma, tai pagal mūsų ilgalaikę partnerystę, mes vis tiek būsim jums palankūs. Viena vertus, ta prasme, bet kita vertus, jeigu Virginija neleis pinigų, tai kitur neras. Kitur neras tokių, tokių dalykų. Antrą vertus, nu yra tie, tie, tie, žinai, tas interneto junginys (portalas „Alfa“ – DELFI) pas mus. Arba yra, arba nėra, ta prasme. Pas mus nebus, nu... Aš tau labiau rodžiau tokią ilgalaikiškesnę situaciją, kuri gali būti, nu išspręsta.“

V. Gapšys dar kartą pažadėjo pakalbėti su ministre – gal šįkart ji išgirs jo žodžius.

„Bet, žinai, prižadėt negaliu, nes supranti... nu žinai, kartais žmonės klauso patarimų, o kartais neklauso patarimų, žinai, – sakė V. Gapšys. – Aš ten, žinai, galiu bandyt užspaust (V. Baltraitienę – DELFI), bet, žinai, vaikščios pikta, žinai. (...) Aš su ja galiu kalbėtis, žinai, neturiu problemų.“

Kalbėdamas su įtakingu verslininku Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho užaugintas politikas taip pat pasigyrė, koks yra svarbus – kartais ministrams pasako tokių žinių, kurių jie net nežino, nors naujienos būna susijusios su jų vadovaujamomis ministerijomis.

„Iš kitos pusės, na, man rodos jie puikiai supranta, kas yra faktinis partijos vadovas ir turėtų įsiklausyt“, – V. Gapšį giria R. Kurlianskis.

„Nu, tai žinai, jie visi pradės dabar girdėt, kai sąrašą sudarinėsim (rinkimų į 2016-2020 m. Seimą – DELFI)“, – sako V. Gapšys, o jam antrindamas R. Kurlianskis pasiūlo įspėti V. Baltraitienę: „Žinai, tai Virginijai turbūt gali būti ir klausimas: klausyk, o tu iki rugsėjo išleisi visus (pinigus – DELFI), ar ne? Ne, priekaištas, tik klausimas, tu išleisi arba neišleisi?“

Nors V. Gapšys ir gyrėsi savo įtaka, tačiau žemės ūkio ministrės taip ir nesugebėjo paveikti – koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos grupės daugiau pinigų taip ir negavo. Kito susitikimo metu V. Gapšys teisinosi, kad V. Baltraitienei „daug kartų sakė“: „Nežinau, ar nenori suprast, ar kažką Jolanta jai.“

V. Baltraitienė: visi norėjo pinigų

Pinigų už informacijos apie žemės ūkį viešinimą tuo metu norėjo ir kitos žiniasklaidos priemonės. Per apklausą prokuratūroje V. Baltraitienė prisipažino, kad sulaukė spaudimo, kai ėmė riboti viešinimui skirtas lėšas.

„Man tapus ministre, ŽŪM savo veiklos viešinimą vykdė per NMA, – sakė V. Baltraitienė. – Kai atsisakiau skirti papildomą finansavimą, dėl tokio savo sprendimo pajutau spaudimą iš žiniasklaidos, ypač – iš „Lietuvos ryto“ grupės. Taip pat, mano žiniomis, NMA išskirtinai daug lėšų viešinimui buvo skyrusi „Alfa media“ grupei.“

Buvusi ministrė taip pat prisipažino, kad spaudimo sulaukė ir iš viešinimo paslaugas teikusios viešųjų ryšių bendrovės vadovo M. Katkaus, ir iš tuomečio NMA vadovo E. Bėrinto.

„2015 m. pabaigoje jie kreipėsi su prašymais viešinimui skirti papildomą milijoną eurų iš ministerijos biudžeto, tačiau mūsų pozicija buvo tokia, jog NMA turėtų tvarkytis su turimu biudžetu“, – V. Baltraitienė sakė, kad papildomų pinigų prašė ir V. Gapšys, tačiau šiam atsakė, jog finansavimas nebus skirtas, nes tuo metu vyko teisminis ginčas dėl NMA sudarytos sutarties, kurią buvo įpareigojusi nutraukti Viešųjų pirkimų tarnyba.

Koncernas „MG Baltic“ norėjo ne tik lobti iš valstybinių užsakymų, bet ir kontroliuoti Liberalų Sąjūdį. „E. Masiulis yra mūsų žmogus, jam konkurentų nereikia“, – vieno slapta užfiksuoto susitikimo metu sostinės viešbučio „Radisson Blue“ restorane pareiškė R. Kurlianskis. Kitoje straipsnių apie „MG Baltic“ korupcijos bylą dalyje – apie tai, kaip įtakingas verslininkas „dalino“ ministrų postus, o pagrindinio E. Masiulio konkurento finansininką su žurnalistu Tomu Dapkumi vadino „shiziku“.