Lietuvos Seimas murkdosi smulkmenose

Kodėl? Politologas prof. Algis Krupavičius turi kelis paaiškinimus. Vienas jų - tiesiog nėra idėjų, kaip svarbias problemas reikėtų spręsti.

Seimas siūlo 2022 m. paskelbti gyvūnų gerovės metais, Seimas 2022 m. siūlo paskelbti universitetų metais, Seimas siūlo nustatyti, kad gyvūnus gali ženklinti ne tik veterinarai, Seimas siūlo įkurti naują instituciją - Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, kuri turėtų apie 15 etatų ir mokesčių mokėtojams per metus kainuotų apie 400 tūkst. eurų, Seimas siūlo įteisinti nuostatą, leisiančią mirusiojo pelenus išbarstyti ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus, Seimas siūlo uždrausti prekiauti gyvūnais lauko sąlygomis...

Tokius šios kadencijos Seimo projektus galima vardinti ir vardinti. Dar galima suprasti, kai juos teikia opozicija, nes jai rimtesnius projektus prastumti praktiškai neįmanoma, tačiau smulkmenose murkdosi ir valdantieji, nors valstybėje yra begalė problemų, kurias reikia spręsti nedelsiant.

Mykolo Romerio universiteto profesorius politologas A.Krupavičius turi kelis paaiškinimus, kodėl taip vyksta.

„Nors valstybėje yra daugybė esminių problemų, jų nesiūloma spręsti, nes Seime - daugybė nepatyrusių naujokų, kurie nežino, kaip jas spręsti. Beje, kiekvienos kadencijos pradžioje susiduriame su tokia situacija.

Dalį darbų naujoji Seimo dauguma „paveldi" iš buvusios daugumos, o likusią programos dalį sudaro trečiaeiliai ar net penktaeiliai klausimai. Keisčiausia, kad Seimo vadovybėje dabar yra politikai, turintys patirties, todėl jie turėtų matyti, kurie klausimai yra nesvarbūs.

Praėjusioje kadencijoje Seimui vadovavo Viktoras Pranckietis, kuris politikoje buvo visiškas naujokas, todėl tai dar buvo galima suprasti. O dabar... Veikiausiai taip yra todėl, kad norint vykdyti Vyriausybės programą reikia projektų, kuriuos rengia ministerijos, o jų rengimas užtrunka. Todėl smulkmenomis norima užpildyti spragas. Smulkmenos siūlomos, kad būtų patraukiamas visuomenės dėmesys, esą kažkas daroma", - situaciją įvertino profesorius.

Politologas stebisi, kad Seimas yra visiškai izoliavęsis nuo klausimų, susijusių su milijardais eurų: iš esmės tik Vyriausybėje vyksta diskusijos apie tai, kad už milijardą eurų Baltijos jūroje reikia pastatyti vėjo jėgainių parką, kad už 2,5 mlrd. eurų statysime giluminį kapinyną radioaktyvioms atliekoms iš Ignalinos AE ir pan.

„Seimas per daug veliasi į smulkmenas, o svarbiais klausimais dabarčiai ir ateičiai, kurie ir finansiškai yra brangūs, neužsiima. Sprendimai priimami ne tai kad už uždarų durų, tačiau neišdiskutavus, neišsiaiškinus turinio ir esmės. Diskusijos šiais klausimais beveik niekur nevyko", - apgailestavo A.Krupavičius.

Profesorius stebisi, kad ir žiniasklaida murkdosi smulkmenose, tačiau pagyrė „Vakaro žinias", kad bent šis leidinys traukia į dienos šviesą abejotinus milijardinius projektus.

„Kodėl kita žiniasklaida kaip vandens į burną prisisėmusi? Galima tik spėlioti. Apskritai žiniasklaidai trūksta skaidrumo, atvirumo, kritiškumo, pilietiškumo. Man, kaip politologui, tikrai daug įdomiau skaityti jūsų straipsnius apie milijardus, kuriuos ketiname išleisti vėjo jėgainių parkui, o ne apie tai, kas turėtų ženklinti gyvūnus.

Tačiau problema, kad tokių straipsnių beveik nėra, išskyrus jūsų leidinį. Tiriamoji žurnalistika apmirusi, o ilgalaikiai projektai turėtų būti žiniasklaidos centre. Prancūzai sako „ieškokite moters", jei norite išsiaiškinti, kodėl kas nors vyksta, o Lietuvoje reikia ieškoti interesų grupių", -  akcentavo A.Krupavičius.