Kretingos meras į darbą rieda paspirtuku

Vieni kolegos nustebę šypsojosi, kiti prašė leisti susisiekimo priemonę išbandyti. Savo pasirinkimu pats meras yra patenkintas. Jo nuomone, tokios kelionės – ne tik ekologiškos, bet sudaro galimybę ir pasportuoti, be to, kaip ant delno parodo, kurie miesto šaligatviai labiausiai prašosi atnaujinti.

Iki darbo – per 4 minutes

Paklaustas, ar į neįprasta transporto priemone riedantį merą gatvės praeiviai kaip nors reaguoja, A. Kalnius neabejojo: jei, kaip daugelis paspirtukininkų, vilkėtų sportinę aprangą, o ne klasikinį kostiumą, išvaizda neišsiskirtų ir galbūt žmonių dėmesio neatkreiptų.

„Kai šaligatviu važiuodamas su praeiviais susilyginu arba iš lėto juos pralenkiu, tikriausiai dažnas pagalvoja: keistuolis kažkoks“, – juokėsi jis.

Tiesa, nuo namų Medžiotojų akligatvyje per Melioratorių ir Savanorių gatves iki Savivaldybės administracinio pastato merui – vos keturios minutės kelio. Kol kas maršrutas kasdien vis tas pats, tačiau, pašnekovo žodžiais, nereiškia, jog taip bus visada.

„Prie naujosios transporto priemonės aš dar tik pratinuosi, stebiu, pro kur greičiau, pro kur lėčiau ja galiu išlaviruoti. Kai išsiaiškinsiu, tada visą Kretingą galėsiu apsukti“, – žadėjo A. Kalnius.

Kaskart po intensyvios 1,5 val. trunkančios kelionės paspirtuką būtina pakrauti elektra. Merui tai jokių nepatogumų nekelia, juolab kad sąlygas tam turi, mat gyvena privačiame name. Didžiausias greitis, kuriuo galima jo paspirtuku važiuoti, – 25 km per valandą. A. Kalnius išstudijavęs, kad asmenims, važiuojantiems elektriniais paspirtukais, galioja tos pačios Kelių eismo taisyklės, kaip ir dviratininkams.

„Keliaudamas elgiuosi drausmingai, reikalavimų nepažeidžiu, ties pėsčiųjų perėjomis sustoju, paspirtuką persiridenu“, – sakė jis.

Svarstė, kas geriau

Neįprastą susisiekimo priemonę viename Klaipėdos prekybos centrų A. Kalnius nusipirko po to, kai, išrinkus meru ir pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, verslo reikalus privačioje duonos kepykloje bei turėtą transportą perdavė vyresniajam sūnui Ernestui, o vieninteliu šeimos lengvuoju automobiliu tenka dalintis su žmona Rūta.

„Man ir dviratis, kurį seniai turiu, būtų tikęs, net svarsčiau, gal jo pakaks. Tačiau noras turėti paspirtuką vis dėlto nugalėjo – juo pralėkti daug įdomiau, ypač, kai dabar orai tokie palankūs“, – sakė A. Kalnius. Lietūs jo taip pat neišgąsdintų – esą nedidelės balos keliauti netrukdys.

O kuo į darbą iš Klaipėdos atvyksta jo patarėjas Albertas Barauskas? Kuo – būsimoji administracijos direktorė Jolanta Girdvainė arba kad ir čia pat, Kretingoje, gyvenantis vicemeras Dangiras Samalius? A. Kalniaus žiniomis, visi – nuosavais automobiliais, patarėjas kartais pasinaudoja ir viešuoju transportu.

Kaip anksčiau, taip ir dabar galioja tvarka Savivaldybės automobilius naudoti tik darbo reikmėms. Tačiau ši tvarka, anot A. Kalniaus, nėra amžina, ją būtų galima pakeisti. Jeigu taip atsitiktų ir jeigu darbuotojas namo pageidautų parvažiuoti valdiška mašina, pats turėtų prisidėti lėšomis – atsižvelgus į kilometrų skaičių, papildyti degalų.

Transporto neatnaujins

Rajono merui ir administracijos direktoriui Savivaldybėje yra priskirti automobiliai „Volvo“, o vicemerui – „Volkswagen Jetta“. Nei kelintų metų gamybos šios mašinos, nei kokios būklės visas Savivaldybės transporto parkas, A. Kalnius teigė kol kas dar nepasidomėjęs, nes per pirmąsias darbo atsakingame poste savaites buvę kur kas svarbesnių reikalų.

„Bet tokios ataskaitos atsakingų darbuotojų jau paprašiau. Kokie iškalbingi faktai bebūtų, šiemet vis tiek transporto parko atnaujinti neketiname“, – pridūrė jis.

Savivaldybėje dirba ir du vairuotojai, kurių vienas priskirtas merui. Vairuotojo paslaugomis per pirmąsias dvi darbo savaites A. Kalnius pasinaudojo porą kartų.

Priskiriamas dviračiams

• Kretingos policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tomo Mikelkevičiaus teigimu, ne mažiau kaip du ratus, vidaus degimo ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis greitis ne didesnis kaip 25 km per val., transporto priemonė priskiriama motoriniam dviračiui. 
• Dviračiu, motoriniu dviračiu ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, taip pat elektriniais riedžiais galima važiuoti pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – kelkraščiu. 
• Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo sumažinti greitį, duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. 
• Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti neįmanoma, nes duobėti, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat, kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. 
• Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos, o gale – raudonos šviesos žibintai.