Konservatoriai jau kratosi krikščionių ir demokratijos

Su kitaip mąstančiais šioje partijoje elgiamasi griežtai. Net rinkimuose tyliai palaikiusius Gitaną Nausėdą siūloma svarstyti. Pasirodo, partija žino, ką socialiniuose tinkluose veikia ir kaip apklausose balsuoja jos nariai.

Priežiūros komiteto siūlymu partijos prezidiumas priėmė sprendimą dėl R.J.Dagio likimo partijoje - jam draudžiama dalyvauti su partija Seimo rinkimuose.

Kaip viešai sakė pats Seimo narys, partijos vadovybei jis tapo nepatogus dėl savo griežtos pozicijos skleidžiant krikščioniškąsias ir konservatoriškąsias vertybes politikoje. Nors būtent tokios ir yra šios partijos programinės vertybės.

Atrodo, kad konservatorių partijoje vyksta tikras išsivalymas. Neseniai paviešintas dokumentas, kuriame partijos rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas siunčia dešimties partijos narių sąrašą Priežiūros komitetui, prašydamas nustatyti, ar jie nepažeidė partijos įstatų ir vidinės tvarkos, mat socialiniuose tinkluose, dalyvaudami internetinėse apklausose ar net privačiai susirašinėdami rinkimuose į prezidentus palaikė Gitaną Nausėdą, o ne Ingridą Šimonytę.

Kaip tokius faktus sužino partija, lieka neaišku.

Nepagarba himnui

Nepatogių partijai narių atsikratymas konservatoriams - įprasta praktika. Panašų spaudimą yra patyrusi dabar jau buvusi parlamentarė ir konservatorė, habilituota daktarė, gydytoja Vida Marija Čigriejienė. 2016 m. ji partiją paliko po to, kai konservatoriai, protestuodami prieš valdančiuosius, paliko Seimo plenarinių posėdžių salę skambant Lietuvos himnui.

Salėje liko tik du partijos nariai - V.M.Čigriejienė ir Arimantas Dumčius. Abu už tai sulaukė partijos vadovybės pagiežos.

Tačiau buvusi Seimo narė sako iki šiol žinanti, jog pasielgė teisingai: „Argi pradėjus giedoti himną, galima atsistoti ir išeiti? Man tai nesuprantamas dalykas. Esu tremtinė, augusi pedagogų šeimoje, man tokie dalykai nepriimtini. Bet politikoje, kaip supratau, priimtini. Tokių dalykų buvo daugybė: viskas daroma pasišaipant, kad tik prieštarautų.“

V.M.Čigriejienė sako ne iš karto supratusi, kas vyksta partijos viduje: „Iš pradžių „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ man atrodė artimiausia partija. Bet vėliau labai nusivyliau.

Apie konservatorių partiją galiu pasakyti taip - ten savo nuomonę pasakyti yra sudėtinga. Teigiama, kad partijoje vertinamos asmenybės, kad visada galima išreikšti savo nuomonę, tačiau nieko panašaus nėra.

Nuomonę reiškia keli partijos nariai. Tie, kurie svarbiausi. Visi kiti kalba pažnibždomis. Primena sovietinius laikus, kai yra tik viena tiesa - vado.

Visose partijose priimamas bendras sutarimas balsuojant vienu ar kitu klausimu. Bet kai vyksta valstybės biudžeto tvirtinimas, kaip galima per jį išeiti, ignoruoti balsavimą ar būtinai balsuoti „prieš“?

Aš stengiausi turėti savo nuomonę, o dėl jos tapau didžiausia prieše“, - sakė buvusi konservatorė. Ji įsitikinusi, kad kadaise konservatoriai, laikyti „žmonių partija“, tokia seniai nėra. „Daugiau tai primena diktatūrą“, - sakė V.M.Čigriejienė. Ir nors su kai kuriais buvusiais kolegomis ji vis dar palaiko santykius, dar kartą į Seimą nenorėtų grįžti nė už ką.

Tarnystė oligarchams

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė 19 metų partijai priklausęs, o 2004 m. ją palikęs Naglis Puteikis, tokie valdymo metodai partijoje įsigalėję jau seniai. Simboliška, tačiau „žmonių partija“ smarkiai pradėjo keisti kryptį būtent prieš prezidento rinkimus, kai juose pirmą kartą kandidatavo Dalia Grybauskaitė.

„Prieš 20 metų partijoje buvo laisvos diskusijos, tarybos posėdžiuose dalyvaudavo apie 200 žmonių. Viskas ėmė keistis, kai atėjo Vytautas Landsbergis ir pasakė, kad kandidate į prezidentus reikia kelti D.Grybauskaitę.

Gal aš vienintelis paklausiau, ar ji, kaip pretendentė, negalėtų pati ateiti ir mums papasakoti, kaip atstovaus mūsų partijos vertybėms. Buvo pasakyta, kad nėra reikalo. Išdrįsęs abejoti užsitraukia vadovybės susierzinimą. Man tai buvo pirmas signalas, kad tvenkiasi debesys.

Vėliau prasidėjo įdomūs santykiai su oligarchais. Pavyzdžiui, taryba priėmė sprendimą, kad atstovai Seime priešintųsi alkoholio reklamos lengvinimui. 2011 m. atsirando 6 frakcijos nariai, kurie balsavo už alkoholiu prekiaujantiems oligarchams naudingus sprendimus.

Nors buvo aiškiai pasakoma, kad nepaisant tarybos sprendimų, sulauksime drausminių nuobaudų. Tų narių niekas nenubaudė, o aš buvau pradėtas „tampyti“ Priežiūros komitete, nes kėliau klausimus dėl tarnystės oligarchams“, - pasakojo N.Puteikis.

Pasak jo, šiandien konservatoriai neatstovauja konservatoriškų, o juo labiau krikščioniškų vertybių: „Paskutinį krikščionišką atstovą partija dabar išstumia. Manau, per tuos 19 metų, kiek mačiau partiją iš vidaus, ji degradavo.

Galutinis taškas apsispręsti man buvo tada, kai po KT sprendimo grąžinti per krizę sumažintas išmokas, aš pasiūliau atsisakyti grąžinti algas Seimo nariams, kad pirmiau būtų atkuriamos pensijos ir išmokos mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Aš su šiuo siūlymu likau vienas, o iš kolegų pasigirdo urzgimas.

Kai aš palikau partiją, už idėjas taip pat buvo persekiojama. Tuomet vadovavo Andrius Kubilius, dabar vadovauja Gabrielius Landsbergis. Matyti, kad reglamentas griežtėja liberalizmo kryptimi. Kiek kartų valdė konservatoriai, ir kas tuo metu buvo padaryta piginant vaistus, kur yra žadėti progresiniai mokesčiai? Buvo dirbama oligarchams, nebuvo kovos su korupcija.

Dabar matome, kaip agresyvus jaunimas iš konservatorių partijos daro dar vieną liberalų partiją.“

N.Puteikis įsitikinęs, jog R.J.Dagio atvejis - auklėjamoji priemonė kitiems frakcijos nariams. „Tai yra signalas Laurynui Kaščiūnui, Audriui Ažubaliui, Pauliui Saudargui ir visai frakcijai. Bandoma pasakyti, kad jeigu jie nesilaikys liberalios partijos linijos, jų laukia toks pats likimas. Lieka pakeisti konservatoriškus simbolius kanapės lapu ir jungtis prie naujos liberalios partijos“, - sakė N.Puteikis.

Interviu

Žygimantas PAVILIONIS

„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ partijos prezidiumo narys

- Ar vidinės partijos taisyklės yra aukščiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kurioje pasakyta, kad Seimo nariai negali būti varžomi mandatų ir privalo vadovautis savo sąžine?

- Seimo nario mandatas laisvas, tačiau yra partinės taisyklės. Jeigu jautiesi šeimos narys, judi su šeima. Turi visas teises pristatyti savo nuomonę, ginčytis iki nukritimo partijos viduje, tačiau viešai susilaikyk.

Tarp mūsų yra įvairių nuomonių, bet kartais svarbiais ir jautriais klausimais priimame vidinius sprendimus, kad elgtumėmės kaip vienminčiai. Ponas R.J.Dagys nepaisė vidinių prašymų, todėl susiklostė tokia situacija.

- Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis jau anksčiau viešai tikino palaikantis vienalytes partnerystes, o partijos viduje esama aktyvių kovotojų už marihuanos legalizavimą. Ar tai yra krikščioniškosios vertybės?

- Yra žmonių, kurie turi savo asmenines nuomones. Yra dalykų, dėl kurių sutinkame - partnerysčių įteisinimo. Nebūtinai santuokos, bet dėl teisinio sureguliavimo tarp tokių žmonių. Šiuo klausimu, ne taip kaip vaiko teisių klausimu, nebuvo jokio prievartinio privalomo balsavimo ar partinės drausmės, kurią bandytume įvesti. Tai tiesiog yra nuolatinė diskusija.

- Rinkiminiu laikotarpiu visuomenei iš Romos katalikų bažnyčios atstovų buvo paskleista žinia, kad Tėvynės sąjunga krikščioniškiems rinkėjams nebeatstovauja. Ar tai nėra signalas partijai susirūpinti dėl savo vertybinio kelio?

- Čia yra per griežtas pasakymas. Pas mus yra labai daug krikščionių ir jų yra ne tik mūsų partijoje. Neuzurpuočiau krikščionybės tik mūsų partijai. Krikščionių yra visur, net ir tas pats gėjus turi teisę į žmogaus orumą, tikėjimą. Krikščionybė turi ne skaldyti, o jungti.

Kažkas prieštaravo ir „Metallica“ naudojimui, bet argi mėgstantys metalo muziką nėra krikščionys? Tai visiškas krikščionybės supaprastinimas. Kas taip kalba, nesupranta krikščionybės esmės.

Informacija

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo socialinio tinklo paskyroje sveikino R.J.Dagį su priimtu sprendimu ir krikščionišku principingumu: „Visi akivaizdžiai mato, kaip Tėvynės Sąjunga nepaiso krikščioniškų vertybių ir nudreifavo į liberalizmą.

Aš, kaip Lietuvos pilietis, stebiu šiuos procesus ir labai dėl to liūdžiu“, - rašė dvasininkas, tačiau sulaukė replikų nesikišti į politikos reikalus.

„Kunigas ar vyskupas, užsiimdamas sielovada, negali likti nebylys, jeigu yra pavojus, kad tikinčioji liaudis gali būti kokių nors visuomenės veikėjų klaidinama.

Sovietiniais metais komunistai taip pat kaltino kunigus, kad jie kišasi į politiką, kai šitie nurodydavo tikintiesiems, kaip jie vienu ar kitu atveju turėtų pasielgti“, - pridūrė kunigas.