Kol pasaulis dūsta nuo chemikalų, mada jau patiria lūžį

Jai pritaria ir uostamiestyje drabužių parduotuvę turinti dizainerė Regina Doseth. "Ar gali mada būti ekologiška? Tikrai ne. Ekologiški turi būti žmonės - viskas priklauso nuo jų. Mados industrija tarnauja pirkėjams ir mėgina suprasti, ko jiems reikia. Tad prigaminama tikrai labai daug rūbų", - kalbėjo ji.

Lūžis visuomenėje

Šių metų spalį Klaipėdoje vykusio renginių "Fashion Week Klaipėda" (lt. mados savaitė Klaipėdoje) ciklo pagrindinė tema buvo "Lūžis". Visuomenė keičiasi - jos akys vis labiau krypsta į ekologiją.

Tai paliečia ir madą. Kai kuriuos dizainerius ir drabužių gamintojus vienija idėja sukurti ilgaamžius ir tvarius drabužius vystant aplinkai draugišką pramonę.

"Visuose renginiuose apsilankė nuo 600 iki 700 lankytojų", - džiaugėsi vienas iš "Fashion Week Klaipėda" organizatorių Liudas Andrikis.

Jo teigimu, šio renginių ciklo temos pavadinimas "Lūžis" pasirinktas todėl, kad ir pati visuomenė tarytum lūžta - žmonės ima domėtis tvaria mada.

"Reikia atkreipti dėmesį, kaip ir ką vartoji, kaip vyksta rūbų gamybos procesas", - kalbėjo jis.

Žlunga ekosistemos

Dažnai pirkdami rūbą net nesusimąstome, kokia kaina jis buvo pagamintas. Tačiau dalis teiginių kone pribloškia.

"Medvilnei auginti išsausinami ežerai. Žlunga ekosistemos. O daug audinių sukurta taip, kad šie gamtoje nesunyksta. Taigi, didieji mados verslai pradėjo apie tai mąstyti ir stengtis gaminti tokius produktus, kurie mažiau terštų gamtą. Štai keli prekės ženklai deklaruoja, kad į batus įsiuvamos iš vandenynų ištrauktos plastikinės detalės - taip mažinamas plastiko kiekis vandenynuose.

Ar tai tiesa, mes nežinome. Kita vertus, norisi tuo tikėti", - aiškino kita "Fashion Week Klaipėda" organizatorė J. Sutkutė.

Natūralius odos aksesuarus kurianti dizainerė kalbėjo, kad oda kaip medžiaga vertinama įvairiai - žmonės, pasisakantys prieš gyvūnų žudymą, net rengia protestus. "Bet pati oda yra ilgaamžė. Kas tvariau - odinis ar sintetinis paltas, kuris net jei ir ilgai tarnautų, bet vis tiek po kelių dešimtmečių būtų išmestas ir irtų tūkstančius metų?" - retoriškai klausė ji.

Paklausta, ką mano apie gyvūnų teisių aktyvistų priekaištus, dizainerė sakė galinti pasiteisinti, kad gyvūnai, iš kurių odos ji gamina aksesuarus, jau būna panaudojami maistui, o oda tiesiog lieka, tad jie nėra žudomi išskirtinai dėl jos pačios noro sukurti naują kūrinį.

Prisidėti gali kiekvienas

J. Sutkutė kalbėjo, kad gamindama savo kūrinius nenaudoja ir chemiškai apdorotos odos - ši specialiai Ispanijoje arba Italijoje yra išdirbama ąžuolo žievių ir lapų tirpaluose. "Tada panaudoju aliejinius dažus spirito pagrindu. Jie - irgi be chemijos. Džiaugiuosi galėdama gaminti ekologiškus ir vienetinius kūrinius", - sakė ji.

Menininkė pabrėžė, kad žmonės, norintys pirkti vis mažiau rūbų ir avalynės, turi pasidomėti, iš kokių medžiagų jie pagaminti, ar gamintojai turi patirties.

"Ispanai ir italai tuo pasižymi pasaulyje. Štai net Niujorke visi perka itališkas rankines. Ten išvystyta mados industrija", - kalbėjo ji.

Dviejų tipų žmonės

Tuo metu dizainerė R. Doseth aiškino išskirianti dviejų tipų žmones. Štai vieni mėgsta tik natūralius gaminius. "Natūralų liną, medvilnę, kailį, odą. Jeigu jam pasiūlysi sintetinius rūbus, jis atsakys: "Tau ką, su galva negerai?" Bet yra ir kita žmonių kategorija - jie nemėgsta, kad yra žudomi gyvūnai, tad rūbai gali būti nenatūralūs, sintetiniai, jiems tik svarbu, kad rūbus gaminant nebūtų nieko nužudyto. Taigi, dvi grupės žmonių, turinčios skirtingus norus. Jau vien dėl šios priežasties mada negali būti ekologiška", - aiškino menininkė.

Uostamiestyje drabužių rūbų parduotuvę turinti dizainerė Regina Doseth teigė, kad pasaulyje yra prisiuvama tonomis rūbų, kurių niekas neišperka, todėl jie atsiduria šiukšliadėžėse. Justinos BUTKUTĖS nuotr.

Dizainerė jau 16 metų gamina veltinį - neaustinę tekstilę. "Tai iš natūralios vilnos gaminami gaminiai. Mieliausi, švelniausi ir jaukiausi tie, kurie pagaminti rankomis.

Į mano parduotuvę ateina moterys, kurios mūsų pagamintus paltus ir švarkelius nešioja 15 metų. O aš turėjau medvilninius marškinėlius, kuriuos dėvėjau apie 10 metų.

Nusidėvėjo siūlės, bet jie išlaikė net spalvą. Tačiau pažvelkite, kokie marškinėliai yra dabar - iki pirmo išskalbimo, net nesvarbu, iš kokios medžiagos.

Galima pirkti ir sintetinį, ir natūralų drabužį, bet svarbiausia - kad jis ilgai laikytų", - dėstė ji.

Dizainerės nuomone, nekokybiški drabužiai plačiai gaminami tam, kad greičiau nusidėvėtų, o žmonės vėl juos pirktų kraudami greitosios mados kompanijoms turtus.

"Toks žmonių poreikis. Savo parduotuvėje pastebiu žmones, kurie ateina ir prašo kažko naujo, įdomaus. O kas tai yra? Juk dar net seno neišpirko. O nori naujo. Tad kur man dėti senus drabužius. Į šiukšlyną? Nemetu. Perdarau. Galima juos pakeisti, adaptuoti", - kalbėjo R. Doseth.

Žmonės nemėgsta senų drabužių

Gamtosaugos aktyvistai dažnai ragina rinktis ne greitosios mados, o vadinamąsias "second hand" (dėvėtų rūbų) parduotuves.

"Seni ir pigūs rūbai nunešiojami, jų kainos mažos. Bet žmogui nėra malonu nešioti dėvėtą rūbą. Tad aš gaminu iš naujų rūbų. Jūs neįsivaizduojate, kiek yra prisiūta naujų rūbų, kurių niekas neišperka.

Mes juos perdarome. Štai aš vyriškus marškinius persiuvu į moteriškus rūbus - kelnes, sijonus, palaidines", - apie tai, kaip prisideda prie tvarios mados, kalbėjo R. Doseth.

Kad rūbą turi būti smagu nešioti, prakalbo ir J. Sutkutė. "Visai neseniai pajutau, kad aš noriu, jog tam tikri audiniai liestųsi prie mano kūno. Tačiau kiti, net ir labai gražūs rūbai man nėra mieli - su jais man šalta, jie šiurkštūs. Pajutau, kad prioritetas - ne kaip atrodau, o kaip jaučiuosi - ar šilta, miela, jauku, nešiurkštu", - kalbėjo dizainerė.

Emocijos, anot jos, garantuoja, kad mėgstamas drabužis gali būti nešiojamas daugybę kartų ir vis nenusibosti. O taip tausojami ir gamtos ištekliai, ir prisidedama prie tvarios mados.

Tačiau šiuo metu Londone gyvenanti 26-erių metų modelis Reda Pakštytė prisipažino dažnai rūbus perkanti dėvėtų rūbų parduotuvėse ir jai tai nepatogumų nesukelia.

"Tai darau jau apie 10 metų. Man tai įdomu. Regis, taip prisidedu prie geresnės aplinkos kūrimo. "Second hand" parduotuvėse visada randu daug pigesnių ir kokybiškų rūbų, kuriuos prikeliu naujam gyvenimui", - aiškino mergina.

"SECOND HAND". 26-erių metų modelis Reda Pakštytė teigė rūbus perkanti "second hand" parduotuvėse ir taip prisidedanti prie gamtos išteklių tausojimo. David DEBIDIN nuotr.

Ji teigė esanti įsitikinusi, kad kiekvienas iš mūsų turi pagalvoti apie vieną dalyką. "Pavyzdžiui, ar mums tikrai reikia tų 10 beveik vienodų džinsų, panašių batų?

Ar tikrai kas savaitę verta pildyti savo spintą rūbais, kuriuos apsivilksime vos kartą ir apie juos po kurio laiko pamiršime? Juk taip tik prisidedame prie užburto rato. Tad labai gerai vertinu žmonių pastangas nepirkti rūbų vien todėl, kad jie madingi šį mėnesį", - kalbėjo R. Pakštytė.

Anot jos, tai yra tvari mada, kurią vystyti galime kiekvienas.

Tuo metu R. Doseth dėstė, kad klausimą, kas yra toji tvari mada, uždavusi ir daugeliui pranešėjų, sakiusių savo kalbas šį rudenį Klaipėdoje vykusių "Mados savaitės" renginių cikle. "Ir kiekvienas atsakė skirtingai. <...> Tai yra diskusija. Tokių diskusijų su pirkėjais ir žmonėmis turėtų būti daugiau.

Žmogus pats turi būti tvarus, o ne mada. Tai jis turi galvoti, ką perka, kaip nori atrodyti. Ir turi atkreipti dėmesį į sudėtį", - įsitikinusi dizainerė.

Reklama: lipdukai ant drabužių