Klaipėdos skulptorius - į gatvę

Klaipėdoje kuriantys, gausybę apdovanojimų pelnę ir ne vieną tiek uostamiesčio, tiek kitų šalies miestų vietą savo darbais papuošę skulptoriai pasijuto varomi į gatvę: ilgus metus patalpas iš Kultūros ministerijos pagal panaudos sutartį nuomoję kūrėjai šiais metais gavo pranešimą, kad tos patalpos perduotos Turto bankui ir bus išnuomotos. Skulptoriai varžytis su turtingais verslininkais ir mėginti jas išsinuomoti paskelbtame konkurse jaučiasi nepajėgūs.

Sulaukė netikėtos žinios

Besidarbuodamas Klaipėdoje Rūtų gatvėje 5 numeriu pažymėtame name įsikūrusiose dirbtuvėse A. Sakalauskas netikėtai sulaukė skambučio iš Kultūros ministerijos, kuri ir valdė šias patalpas.

"Pasakė, kad vienpusiai nutraukia su mumis sutartį", - prisiminė skulptorius.

Šiose patalpose kūrė 4 skulptoriai ir 2 meistrai. "Didžioji salė naudojama visiems darbams atlikti. Nuolat ten mes esame 4, anksčiau buvome 5. Jei reikia atlikti kokį didelį darbą, naudojamės ta sale", - apie tai, kad patalpos skulptoriams be galo reikalingos, pasakojo jis.

Šiame name veikia ir Klaipėdos skulptorių asociacija, kuriai A. Sakalauskas vadovauja. Jis tikino, kad dirbtuvėse kuriantys skulptoriai apmokėdavo visas sąskaitas už patalpas, skolų susidarę nebuvo.

"Jeigu jus varytų iš namų, kaip jūs jaustumėtės? Man atrodo, kad viskas tuo ir yra pasakoma. Iki šios dienos tose dirbtuvėse vis dar dirbama ir net gyvenama. Per 37-erius metus niekada nebuvo nė dienos, kad būtų buvusi pakeista mūsų veiklos kryptis - šiose dirbtuvėse visada buvo kuriamos skulptūros. Šiandien čia dirba tie patys žmonės. Bet Kultūros ministerija, matyti, pareikalavo grąžinti tam tikrus objektus į Turto banką", - apgailestavo A. Sakalauskas.

Jis dėstė mėginęs kalbėtis su Kultūros ministerija. "Beveik į jokias kalbas nėjo. Tada kalbėjome su Klaipėdos miesto savivaldybe. Pažadėjo šį reikalą vienaip ar kitaip išspręsti. Praėjo laikas, praūžė rinkimai, o tas reikalas neišsisprendė. Viskas taip ir nusitempė. Šiuo metu paskelbtas konkursas tų dirbtuvių nuomai. Norėčiau pabrėžti, kad tai objektas, kuriame buvo padarytos pačios didžiausios skulptūros Lietuvoje, bet jo gali ir nelikti", - sakė jis.

Skulptorius pasakojo, kad paskelbtame nuomos konkurse vis tiek dalyvauja.

"Bet ten įrašyta suma ir mes nežinome, kokią kas duos daugiau", - sakė jis.

A. Sakalauskas nuogastąvo, kad jeigu valdžios institucijos drįsta varyti skulptorius kone į gatvę, taip jos gali pasielgti ir su kitais menininkais. "Jie ir kokį teatrą gali sugalvoti atiduoti Turto bankui", - nusivylimo neslėpė jis.

Laimėtojo dar neskelbia

Turto banko Komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas "Vakarų ekspresui" teigė, kad iš Kultūros ministerijos Turto bankas perėmė dalį pastato šių metų balandžio pabaigoje. "Valstybei priklauso kiek daugiau nei pusė šio statinio, iš viso beveik 350 kv. m - ši dalis ir perimta kaip nereikalinga valstybės funkcijoms vykdyti", - teigė T. Bagdonas.

Jis dėstė, kad Vyriausybės sprendimu šis pastatas dar šių metų sausio 19 dieną buvo įtrauktas į parduodamo turto sąrašą. "O Turto bankas vykdo šiame sąraše esančių objektų pardavimą, taip užtikrinant tinkamą grąžą valstybei už jai priklausantį turtą. Į parduodamo turto sąrašą įtraukti objektai, sutvarkius su jais susijusius formalumus (suformuojamas sklypas, paruošiama visa dokumentacija, gaunamas nepriklausomas turto vertinimas), yra pardavinėjami viešojo aukciono būdu, per aukcionų sistemą www.evarzytines.lt", - atsakyme "Vakarų ekspresui" dėstė specialistas.

Jis aiškino, kad tame aukcione gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie sumoka dalyvio mokestį ir užstatą, siekiantį iki 10 procentų parduodamo turto vertės.

Laimėtoju paskelbiamas tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlo didžiausią kainą.

"Dalis parduodamų objektų dėl įvairių aplinkybių sunkiai randa naujus savininkus. Iš praktikos matome, kad vienas iš dažnesnių atvejų - kai pastatas priklauso ne vienam, o keliems savininkams, kaip ir šiuo atveju. Kad pastatai būtų prižiūrėti, valstybė nepatirtų eksploatacinių išlaidų ar jos būtų sumažintos, kad būtų užtikrinta grąža iš turimo turto, dalį tokių pastatų nuomojame", - priežastį, kodėl patalpas nuspręsta išnuomoti, įvardijo T. Bagdonas.

Pastato, kuriame dirba skulptoriai, nuomos konkursas buvo paskelbtas rugpjūčio 19 dieną. "Pradinė kaina apskaičiuota pagal Vyriausybės nustatytą metodiką ir siekė apie 1 eur/kv. m", - rašte aiškino jis.

Šiuo metu konkursas yra pasibaigęs. Anot R. Bagdono, jame dalyvavo 2 dalyviai. "Laimėtojas dar neinformuotas apie konkurso rezultatus, todėl jo atskleisti negalime. Pastato paskirtis yra dirbtuvės, tad jame bus galima vykdyti veiklą, kuri susijusi su pastato paskirtimi", - paaiškino specialistas.

Jis akcentavo, kad Turto bankas glaudžiai bendradarbiauja su šalies savivaldybėmis nekilnojamojo turto srityje. "Savivaldos geriau žino vietos aktualijas, todėl gali tikslingai panaudoti valstybei priklausančius pastatus socialinėms reikmėms ar savivaldos funkcijoms vykdyti.

Jei yra koks valstybei priklausantis pastatas, kuriame vietos savivaldybė mato erdvės minėtoms veikloms, visada raginame kreiptis dėl bendradarbiavimo galimybės", - tikino T. Bagdonas.

Ragins patalpų nenuomoti

Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė stebėjosi, kad Kultūros ministerija nemėgina bendrauti su skulptoriais.

"Kodėl ministerija jas parduoda ir nuomoja neatsiklaususi pačių skulptorių, kodėl su jais nekomunikuoja ir nesiaiškina situacijos, neaišku", - tikino ji.

N. Laužikienė tikino su Rūtų gatvėje esančiose dirbtuvėse įsikūrusiais skulptoriais susitikusi ir kalbėjusi šių metų vasarą. "Jie buvo nuleidę rankas", - sakė valdininkė.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė tikino, kad situaciją Savivaldybė mėgina spręsti.

"Ruošiame raštą, kodėl tos patalpos neturėtų būti privatizuotos ir yra reikalingos skulptorių veiklai", - dėstė ji.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė aiškino, kad anksčiau menininkai galėjo iš Savivaldybės gauti patalpas. "Ir turėjo teisę jas privatizuoti. Dauguma menininkų, kurie tas patalpas gavo, turbūt ir privatizavo, tad su problemomis šiuo metu jie nesusiduria", - dėstė ji.

N. Laužikienė akcentavo, kad dalis menininkų ir šiuo metu neturi patalpų. "Žinau ir gana garsių dailininkų, ir fotografų, kurie norėtų gauti patalpas, tačiau šiuo metu tokio mechanizmo, kaip jas jiems perduoti, nėra. Patalpos duodamos savivaldos funkcijoms valdyti, o dirbtuvės nėra savivaldos funkcija. Anksčiau patalpos būdavo suteikiamos pagal atskirus teisės aktus", - sakė valdininkė.

Meras pažadėjo imtis veiksmų

Skulptorius A. Sakalauskas yra teigęs, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra kreipęsis ir į Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską.

Miesto vadovas "Vakarų ekspresui" teigė žinantis apie šią situaciją.

"Ši tema buvo paliesta ministro vizito Klaipėdoje metu. Apie tai su ministru buvo tikrai kalbama. Ministras pažadėjo pasidomėti tuo klausimu ir prieš darydamas tokius sprendimus dar viską gerai pasverti", - sakė V. Grubliauskas.

Paklaustas, kokia jo pozicija šiuo klausimu, meras tikino, kad nebūtų korektiška komentuoti turto valdytojo sprendimų. "Tai yra Kultūros ministerijos, kaip savininkės, teisė.

Bet man, klaipėdiečiui, tikrai labai svarbu, kad tokiu lygio menininkas kaip Arūnas Sakalauskas nebūtų išlydėtas į gatvę. Tai tikrai visiškai nepriimtina ir padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad netrukdytume menininkams kurti.

Jei turime galimybę, turime padėti menininkams. Aš tikiuosi, kad Kultūros ministerija, ieškanti formalių pretekstų iškelti ir tas patalpas vienaip ar kitaip naudoti, pasižiūrės į šį klausimą kultūringai, meniškai, kūrybiškai ir neperžengs įstatymų", - dėstė V. Grubliauskas.

Nors Kultūros ministerijos atstovai pažadėjo į klausimus atsakyti, rengiant publikaciją ketvirtadienio popietę, "Vakarų ekspresas" atsakymų taip ir nesulaukė.

PASIEKIMAI. Skulptorius pelnė gausybę apdovanojimų, jo darbai puošia tiek Klaipėdą, tiek kitus Lietuvos miestus, tačiau Arūnas Sakalauskas ruošiasi iš savo dirbtuvių išsikraustyti.

Redakcijos archyvo nuotr.

Dėl stogo virš galvos menininkai kyla į kovą

Tai - ne pirmas kartas uostamiestyje, kai menininkai ima nuogąstauti dėl jiems skiriamų patalpų. Kalbama, kad miesto centre esantis "Kultūros fabrikas" gali neapimti visų menininkų poreikių ir finansinių galimybių, todėl ilgą laiką buvo svarstoma meno bendruomenei perduoti ir apleistą buvusio Klaipėdos komisariato kompleksą, įkurtą adresu Jūros g. 1.

Esą čia menininkams būtų kitaip pritaikytos ir patalpos, ir nustatytas pigesnis kainoraštis už jų nuomą.

Meras V. Grubliauskas šiuo klausimu yra išreiškęs palaikymą menininkų bendruomenei. Praėjusių metų lapkritį prie pastato surengtoje menininkų akcijoje, kurios metu pastatas buvo apglėbiamas būrio žmonių, jis kalbėjo, kad jei pastatas būtų atgaivintas, jį reikėtų pritaikyti meno reikmėms.

Tačiau menui teks palaukti, mat Vyriausybė nusprendė, kad pastatas turėtų būti perduotas teismams - šiais metais Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pasirašė nutarimą, kuriuo šis kompleksas buvo perduotas valdyti Turto bankui.

Sujudimas kilo ir tuomet, kai šiais metais užsimota pakeisti "Kultūros fabrike" įsikūrusiems menininkams nuomojamų patalpų ir darbo vietų kainą.

Į Tarybą nuskriejus pasiūlymui pačiai "Kultūros fabriko" vadovybei spręsti, kokios turėtų būti patalpų nuomos kainos, miesto politikai ir "Kultūros fabriko" vadovė Raimonda Masalskienė diskutavo, kokias šio sprendimo pasekmes pajustų meno bendruomenė.

Menininkai aiškino, kad bet koks kainų svyravimas jiems yra be galo skaudus. "Kultūros fabriko" vadovybė atkirto, kad šis sprendimas dar nereiškia, kad kainos tik kils - esą tai leistų dalį patalpų nuomos kainos net nuleisti.