Klaipėdoje žuvusio modelio artimieji: „Prabilęs R.Pinikas Dovilės šeimos iki šiol neatsiprašė“

R.Pinikas kalbėjo apie tai, kad „tyrimas vyksta per lėtai, todėl jis jaučia atsakomybę padėti pareigūnams ir aktyviau dalyvauti sprendžiant šį klausimą“.

Prodiuseris interviu delfi.lt pasakojo apie tai, kad „dėl jam nežinomų priežasčių, pusę metų nėra apklausiami pagrindiniai liudininkai“, nors iki šiol pagrindiniais liudytojais buvo laikytas jis pats, ir kartu su juo buvęs gydytojas Aivaras Miltenis.

Socialiniame tinkle R.Pinikas tikino, kad įvykusi tragedija aukštyn kojomis apvertė ir jo gyvenimą, kad jis pats šioje situacijoje sukrėstas, kad suprato, jog brangiausia, ką gyvenime turi yra šeima, kuri jį palaiko, nes jam pačiam sekasi labai sunkiai.

Klaipėdiečiui prodiuseriui yra pareikšti įtarimai dėl privedimo iki savižudybės bei narkotikų platinimo dideliais kiekiais. Tačiau jis pats įvykusią nelaimę vadina nelaimingu atsitikimu ir kad „tokia nelaimė gali atsitikti bet kuriam žmogui“.

Net prabilęs viešai R.Pinikas iki šiol neatsiprašė Dovilės šeimos. Žodis „atsiprašau“ nenuskambėjo ir jo įraše feisbuke.

Tad ką apie R.Piniko komentarus mano Dovilės šeima? 15min pakalbino D.Didžiūnaitytės dėdę Arūną Pakulevičių. Jis R.Piniko interviu vadina strategiškai gynybiniu jo žingsniu. Esą kiekvienas žodis čia buvo kaip reikiant pasvertas, o šis „atvirumas – jo perspėjimas su istorija susijusiems asmenims“.

– Pusmetį nuo bet kokių komentarų atsiribojęs Ričardas Pinikas nusprendė nebetylėti. Kaip manote, kas jį paskatino prabilti būtent dabar?

– Manau, kad jam reikia kažkaip save reabilituoti viešojoje erdvėje. Pusę metų jis tylėjo, nes nebuvo sugalvojęs savo istorijos versijos, o jei ją ir turėjo, jos nevertėjo pateikti.

Jokie kaltinimai – nei dėl nužudymo, nei visų kitų dalykų, nebuvo pateikiami, kol nebuvo surinkta pakankamai įrodymų. Jis nežinojo, dėl ko konkrečiai turėtų gintis.

Dabar advokatas paprašė perduoti bylą į generalinę prokuratūrą, nes Klaipėdos prokuratūra pradėjo vilkinti šią bylą. Jam reikia pradėti save ginti. Tačiau tai, ką jis dabar šneka, yra absoliutus melas.

– R.Pinikas sako supratęs savo „atsakomybę aktyviau dalyvauti sprendžiant šį klausimą“, nes tyrimas esą vyksta per lėtai. Kaip manote, ką jis bando paspartinti?

– Tuos žmones, su kuriais jis bendravo visą tą laiką. Jis bando juos perspėti, kad man jau blogai. Kad jeigu mane areštuos, jeigu sulaikys, aš turėsiu pradėti kalbėti ir turėsiu pradėti kalbėti daug.

Šis interviu buvo duotas ne šiaip sau. Juo reikėjo pasiųsti žinutes visiems suinteresuotiems asmenims, kurie kažką matė, kurie kažką žino. Su mintimi, kad jūs daug nešnekėkit. Kad kiekvienam gali pasitaikyti tamsiu paros metu iškristi iš balkono. O kitiems siunčiama žinutė, kad, liaudiškai tariant, mano subinė dega, imkitės darbo, nes ir jūsų subinė užsidegs.

Klaipėdoje visas tyrimas nebuvo itin spartus. O apie savaitės laikotarpį po žūties net nekalbu – buvo sunaikinti visi įkalčiai, Pinikas išnešė patalynę. Kol kas turime ištirtą laikotarpį su įrodymais nuo lemtingo pirmadienio pietų. Visas kitas laikas, kai Dovilė buvo Klaipėdoje, jis netirtas.

Manau, kad Dovilę lankė ne vienas ir ne du žmonės, galbūt tie, kurie buvo viešbutyje, galbūt jie buvo įtakingi žmonės ir dabar jiems siunčiama žinutė, kad jūs kažką darykite.

– Išsakydamas savo poziciją jis prasitarė, kad „iki šiol nebuvo apklausti pagrindiniai liudininkai“. Kaip manote, kas čia turėta omenyje? Apie kokius, iki šiol neapklaustus liudininkus kalbama?

– Nelabai įsivaizduoju, kas tie pagrindiniai liudininkai. Galbūt jis žino dar liudininkų, galbūt jis žino ir daugiau žmonių, kurie ėjo į viešbutį.

Kaip ir minėjau, laikotarpis, kai Dovilė buvo Klaipėdoje, yra ištirtas ne visas. Bet mes manome, kad ji visą tą laiką buvo pardavinėjama. Todėl čia – užuomina tiems pagrindiniams liudininkams.

Generalinė prokuratūra, kuri turi surinktus įrodymus, ji turi sulaikyti ir Piniką, ir Miltenį. Ir ne su rašytinius pasižadėjimu neišvykti, o jau sulaikyti visu griežtumu.

Interviu pabaigoje nuskamba frazė, kad Miltenis nebuvo jo draugas. Kad jis pasikvietė gydytoją, nes Dovilė mažai valgė ir daug gėrė, todėl jis pasikvietė gydytoją jos išblaivinti. Tačiau kodėl tuomet Dovilės kraujyje rasta narkotikų?

Jis sako, kad niekada nevartojo jokių narkotikų būdamas su Dovile, tarp eilučių nuskamba, kad galimai narkotikus į viešbutį nešė Miltenis. Tyrimas parodė, kad Miltenis tą dieną su Dovile santykiavo. Tačiau Piniko versijoje viskas dėliojasi taip: Miltenis atsinešė kokaino ir oksibutirato, kad apsvaigintų Dovilę ir galėtų ja pasinaudoti, o jis nieko nežinojo, parėjęs iš darbų rado juos miegamajame. Ir tada neva viskas vyko labai greitai.

Niekas nevyko greitai. Ten buvo ir barnis, ir smūgiai Dovilei, ir mušama ji buvo. Yra scenograma, kai ji išeina į koridorių ir Pinikas išeina iš paskos šaukdamas: „B*&*, k*&R&, kur eini?“.

– Bet R.Pinikas tikina, kad jiedu su Dovile puikiai sutarė, buvo artimi draugai, o Dovilė net neva turėjo lūkesčių, kad jie bus pora – apie tai, jo teigimu, ji papasakojo savo draugei.

– Nemanau, kad Dovilė galvojo, kad jie bus pora. Jis sako, kaip ją gerbė ir mylėjo, kokia ji buvo nuostabi draugė, nors ją keiksnojo.

Nereikia sakyti ir kad su Milteniu jie nebuvo draugai, jis Milteniui pardavinėjo Dovilę.

Narkotikais ji buvo apkvaišinta visa tą laiką. Dovilė į Klaipėda išvažiavo paveikta oksiko – tada su žmogumi gali daryti ką nori. Ką jam pasakysi, ką liepsi, jis viską darys.

Jis pateikia, kad ji tai darė savo noru, tačiau mes turime liudytojus. Jis bando pateikti, kad viskas gerai, kad jis ją vežiojosi į naktinius klubus, valgyti, tačiau Dovilė tuomet visiškai nesiorientuodavo situacijoje.

Neatsirado nė vieno liudytojo, kuris pasakytų, kad viskas su ja gerai buvo. Nėra nė vieno žmogaus. Nes visi, kurie matė ją degalinėje Palangoje, naktiniame klube, prie lifto – visi tie žmonės sakė, kad mergina aplinkoje nelabai orientavosi.

Jei žmogus stovi prie lifto ir klausinėja, kur gyvena, kur jai liftu kilti... būdamas blaivaus proto nestovėsi prie lifto ir neklausi, kur aš gyvenu, kur man pakilti.

– Viešai prabilęs R.Pinikas laikosi pozicijos, kad Dovilės mirtis – nelaimingas atsitikimas ir sako, kad „taip galėjo atsitikti bet kuriam“. Ką į tai atsakytumėte?

– Vos po kelių dienų, kai žuvo Dovilė, nukritęs nuo to paties pastato stogo žuvo viešbučio administratorius. Manau, jis buvo eliminuotas. Tai niekur nefigūruoja, tačiau visi galai susiveda į tai, kad administratorius – tai žmogus, kuris mato daug, kuris pažįsta daug. Jis žino, kas, kada, su kuo atėjo, su kuo išėjo. Manau, kad jis tiesiog per daug žinojo.

Todėl ta frazė, kurią pasakė Pinikas, kad „taip gali atsitikti kiekvienam“, manau, irgi yra signalas. Tai siunčiame žinutė, kad kas nors, kas ką nors žino apie šį reikalą, prikąskite liežuvį.

Iškristi iš to balkono tiesiog neįmanoma. Čia taip pat yra įrodymų – žmogus tiesiog negalėjo iškristi, jam reikėjo padėti.

– Po nelaimės R.Pinikas sako norėjęs susitikti su Dovilės mama. Parašė jautrų laišką, į kurį, kaip pats sako „įdėjo visą širdį“ ir bandė jį perduoti mamai per gerą Dovilės draugę. Ką nors apie tai žinote?

– Čia ta pati istorija, kuri jau buvo apkalbėta laidoje „Valanda su Rūta“. Tada iš jo bandė imti interviu ir jis pasakė lygiai tą patį – kad parašė Dovilės mamai laišką.

Absurdas yra rašyti laišką, į kurį įdėjai širdį. Ar ne paprasčiau būtų buvę įdėti širdį ir paskambinti?

Jis jokiais būdais nebandė susisiekti. Nors, tiesa, vienintelis būdas, kurį bandė – pakvietė Dovilės mamą feisbuke į draugus. Įsivaizduokite, kas tai yra?

Mes su juo susisiekti irgi nebandėme, bet jis – taip pat, jokiu būdu, visa tai laužta iš piršto.

Jis ir tada sakė, kad parašė laišką per Dovilės draugę, bet jokia Dovilės draugė jos mamai neperdavė jokio laiško, nors su Dovilės draugais, tikrais draugais, mama kontaktuoja iki šios dienos – kalbasi, bendrauja. Ji žino visas Dovilės drauges, ir pačias geriausias, ir tas, su kuriomis Dovilė mažiau bendravo. Nė viena jokio laiško neperdavė.

– Sako, kad sulaukė puolimo.

– Kokio puolimo? Jei savaitę po žūties niekas nebuvo daroma, mūsų pareiga – kalbėti apie tai, kad teisėsauga nevykdo savo funkcijų. Galime kalbėti konkrečiai – yra surinkti visi įrodymai, kaltinimai nėra iš piršto laužti.

Pinikas bandė daryti spaudimą ir Milteniui, Miltenis iškart po mirties dingo iš jo feisbuko draugų, nors buvo tame sąraše. Bet dingo visai – išvažiavo į Vilnių, nenorėjo turėti jokių kontaktų su Piniku.

Ir dabar jis pradeda viską versti į Miltenio pusę, kad jis čia narkotikais girdė ir prievartavo, ir visus dalykus darė tik Miltenis. O jis buvo nuostabus draugas, geras, nuoširdus ir jam buvo sunkus momentas. Dovilei neva irgi buvo sunkus momentas. Dovilei nebuvo joks sunkus momentas.

Jis apie daug dalykų iš pasakos srities prikalbėjo. Pavyzdžiui, kad Massimo Parisi buvo jos draugas, kad ji turėjo 55-erių draugą. Massimo nebuvo jos draugas, jis buvo agentūros vadovas ir apie jokias draugystes ar intymesnius, artimesnius santykius nė kalbos nebuvo. Dovilė turėjo jauną draugą, dvidešimt kelių metų, panašaus amžiaus.

O ir Dovilės mama būtų apie tai žinojusi, jei kas nors būtų buvę – jos su Dovile kalbėdavosi apie viską. Ir apie darbą, ir apie ne darbą, ir apie gyvenimą po darbo – mes visi puikiai suvokiame, kokia yra modelio profesija, ir kas už jos slypi.

– Ar šiandien turėtumėte ką į akis pasakyti Ričardui Pinikui? Jis vylėsi, kad su juo Dovilės mama Daiva pati susisieks, o jis lauks iš jos žinių.

– Ne mums reikėtų su juo susisiekti. Jei jis labai norėtų – visos redakcijos turi Dovilės mamos telefoną, galėtų paskambinti. Daiva (Dovilės mama) yra anksčiau sakiusi, kad išklausytų jo versiją, tačiau tai buvo anksčiau – gruodžio, sausio mėnesį. Tada galvojom, kad papasakotų, kas nutiko, jis gi žino, kas nutiko?

Dabar jam belieka sakyti, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Kad žmogus išėjo į balkoną, buvo tamsu ir jis iškrito. Nors įrodymai visai kitokie.

Dabar klausyti jo versijos nebėra prasmės. Kai žinome, kaip viskas vyko iš tikrųjų, tų nesąmonių girdėti nebenorim. Dabar tegu jis tas versijas pasakoja teismui, mums nebėra apie ką kalbėti.

Nuo tada, kai pradėjome kalbėti, mūsų versija ir buvo tokia, kokia dabar yra įrodyta svariais įrodymais, kuriais remdamasis advokatas kreipėsi į generalinę prokuratūrą.

Tiesa, kai advokatas pateikė šiuos įrodymus prokurorui ir pareikalavo, kad būtų tolimesnė eiga – suėmimas ir sulaikymas, staiga prokuroras susirgo. Ir susirgo galbūt neribotam laikui. Su prokuroru susisiekti nepavyko.

Kol ši byla buvo Klaipėdoje ir kol Pinikas galvojo, kad jis ar jo pažįstami, bendrininkai, gali daryti įtaką, tol jis buvo ramus. O dabar siunčia žinutę tiems žmonėms, kurie kažką žino ir tiems, kurie dalyvavo kartu per tą laiką, kai Dovilė buvo Klaipėdoje.

D.Didžiūnaitytės šeimos advokato komentaras

D.Didžiūnaitytės dėdės A. Pakulevičiaus nuomonei pritaria ir nukentėjusios šeimą ginantis advokatas Gintaras Černiauskas. Jo teigimu, R.Piniko apsisprendimas kalbėti po pusmečio tylos – viešosios nuomonės formavimo triukas.

Esą jis puikiai žino, kad yra kreiptasi į generalinę prokuratūrą, kad tyrimas būtų perduotas policijos departamentui ir į šį nusikaltimą (grupę jų) gilintųsi geriausi šalies tyrėjai.

„Manau, kad būtent šis faktas paskatino jį formuoti viešąją nuomonę apie save, apie jo gailestį ir asmenines savybes. Tačiau nemanau, kad tai buvo nuoširdus pokalbis“, – 15min sakė G.Černiauskas.

Advokatas sutinka su R.Piniku ir pritaria jo pozicijai, kad tyrimas vyksta per lėtai. Neva nelabai aišku, kodėl yra delsiama ir kažko laukiama.

Pasak jos, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų reikšti įtarimus įtariamiems asmenims dėl nusikalstamų veikų. Todėl jiems turėtų būti taikomos griežčiausios kardomosios priemonės ir tai daroma mažiausiai keliems asmenims.

„Matome, kad tai yra vilkinamas procesas, kad nieko nevyksta. Mes reikalaujame nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumus ir neveikumą. Mes inicijuojame ikiteisminio tyrimo perdavimą ir perėmimą kitoms institucijoms, kurios sugebėtų nevilkinti proceso. O Pinikas ginasi. Jis norėtų, kad kuo greičiau būtų užbaigtas tyrimas“, – 15min kalbėjo G.Černiauskas.

Teisininką stebina, kad R.Pinikas žino, kad vieni ar kiti liudytojai yra ar nėra apklausti – įprastai nėra leidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

„Greičiausiai jis aktyviai ieško kitų žmonių, kurie galėtų vienaip ar kitaip apibūdinti pačią nukentėjusiąją Dovilę. Papasakotų apie asmeninį jos gyvenimą, koks buvo jos gyvenimo būdas, nes jis prasitarė, kad ji „mėgdavo vakarėlius, kurie esą prasidėdavo penktadienį, baigdavosi sekmadienį“. Jis taip pat ginasi dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir tiekimo – tai tik bandymas pateikti savo versiją, nieko daugiau“, – 15min sakė advokatas.