Klaipėdietiška oazė Kinijos sostinėje

Prieš šešis metus klaipėdietis Rolandas Bražinskas palikęs Lietuvą, išvyko gyventi ir dirbti į Kiniją. Iš pradžių kaip Lietuvos Respublikos transporto atašė. Po dvejų metų, įkūrus "Lietuvos geležinkelių" atstovybę, jam pasiūlė būti "Lietuvos geležinkelių" atstovu Kinijoje.

Adaptacija

- Mano situacija skiriasi nuo tų, kurie važiuoja studijuoti arba vyksta ieškoti laimės, kadangi padėtis buvo daug saugesnė. Vykau į diplomatinę tarnybą su tam tikromis garantijomis, kurios paprastai ir priklauso diplomatams. Važiavau kartu su šeima, aprūpintas butu ir vaikams turint galimybę mokytis.

Kitiems, vadinamiesiems emigrantams, prisitaikyti ir susitvarkyti buitį žymiai sunkiau, nes kainos Kinijos sostinėje labai aukštos.

Tarsi išsilaipinimas Mėnulyje

Lietuvos ir Kinijos kultūros tokios skirtingos, kad atvykti į šitą šalį prilygsta kone išsilaipinimui Mėnulyje. Vakarietiškas ir rytietiškas gyvenimo būdai skirtingi ir prie to reikia adaptuotis.

Viskas prasideda nuo kalbos.

Kinų kalba neturi jokių asociacijų su jokiomis kitomis mums žinomomis kalbomis.

- Neegzistuoja mūsų ausiai įprastų tarptautinių žodžių, tokių kaip "hotel", "taksi", "airport" ir panašių, - įspūdžiais dalijasi Rolandas Bražinskas. - Nėra žodžio "tualetas". Daugelyje šalių aplinkiniai greitai supras, kad tu ieškai tualeto, tik ne kinai.

Atsidūrus toli nuo namų, norint išsilaikyti svetimoje kultūrinėje ir gamtinėje aplinkoje, svarbiausia, kad šalia būtų ir artimi žmonės.

Namai yra ten, kur tavo šeima. Jeigu gyveni su šeima, susikuria tavo ratas, tavo buitis ir tai sušvelnina tėvynės ir draugų ilgesį.

- Šeima, gyvenanti kartu, suteikia saugumo jausmą, - tęsia pašnekovas. - Nostalgija namams yra labai didelė. Mes nepratę būti tokioje aplinkoje. Juk gyvename Pekine, viename iš didžiausių pasaulio miestų. Atvažiavus iš mano įprastos aplinkos, kur aš gyvenau, už miesto, gamtos prieglobstyje ir ramybėje, nėra lengva.

Pekine vienas nepabūsi

Pekine klaipėdiečių šeima gyvena Kauno dydžio gyvenamajame rajone, kuriame gyvena penki su puse milijonai žmonių. Kinijoje visiškai kitoks, mums neįprastas gyventojų tankis.

- Jeigu norime surasti ramesnę vietelę, važiuojame į kalnus už Pekino, - pasakoja R. Bražinskas. - O jeigu norime pasivaikščioti parke ar miške, kaip mes, klaipėdiečiai, esame įpratę daryti Smiltynėje ar Giruliuose, tai pas mus - Lietuvos miške ar parke, vaikštinėjame vos įžiūrimu išmintu neryškiu takeliu.

Kinijoje tokių takelių nerasi. Ten visur iki tavęs jau buvo praėję šimtai tūkstančių žmonių.

Pašnekovo liudijimu, kai nuo civilizacijos šurmulio bandai pailsėti ir eini į kalnus ar kur į gamtą, visur sutiksi būrį žmonių.

Vaikai adaptuojasi greitai

Laimei, kad vaikai prie pasikeitusių aplinkybių prisitaiko daug lengviau ir greičiau. Bražinskų dukrai Elenai buvo ketveri metukai, kai ji atvyko į vieną didžiausių pasaulio miestų.

- Mes iš karto ją leidome į kinų darželį, - sako pašnekovas, - ten su vaikais bendraujama anglų ir kinų kalba. Ji greitai įgijo šių kalbų pradmenis. Be to, nuolat bendraudama su mergaite iš Rusijos, gerai išmoko ir rusiškai.

Dabar Elenai Bražinskaitei - dešimt metų. Ji mokosi mokykloje, kurioje dėstoma angliškai, o kinų mokosi kaip užsienio kalbos.

Kad nepamirštų lietuviškai, grįžusiai į Lietuvą per vasaros atostogas samdo lituanistę, kad dukrytė kalbos žiniomis neatsiliktų nuo bendraamžių, gyvenančių Klaipėdoje.

Anksčiau Lietuvos ambasadoje Pekine lietuvių vaikams sekmadienines kalbos pamokėles vesdavo mokytojas Rokas, kuris Pekino užsienio kalbų universitete dėsto lietuvių kalbą.

Sūnus Rokas Bražinskas Pekine baigė paskutines tris mokyklos klases. Mokėsi anglų kalba. Baigė mokyklą, vėliau Anglijoje įstojo į Swansea universitetą ir jį baigė.

Rolandas neslepia, kad žmonai Eglei trūksta Lietuvoje likusių draugių, trūksta įprasto socialinio gyvenimo. - Aš, kaip vyras, labiau save realizuoju darbe, - pasakoja Rolandas. - Manau, kad dauguma vyrų save sutapatina su darbu ir savo egoizmą patenkina darbiniais pasiekimais. O moteriai - sunkiau. Eglė ir Rolandas turi kinų draugų ir pažįstamų, bet kinai laikosi tam tikros distancijos ir labai arti kitataučių neprisileidžia. Tik atvykę Bražinskai klausinėdavo seniau čia gyvenančių pažįstamų užsieniečių, ar jie rado draugų tarp kinų. Tokių, į kuriuos, bėdai prispyrus, galima net vidurnaktį kreiptis pagalbos. Nė vienas neatsakė, kad tokių kinų draugų rado ir turi. Artimesni santykiai gali būti tik su čia gyvenančiomis mišriomis šeimomis.

Kinams šeima be galo svarbi

R. Bražinkas atkreipė dėmesį, kad Kinijoje yra du labai stiprūs institutai. Vienas iš jų - šeima. Kinui šeima yra beveik viskas, vyrauja begalinė pagarba vyresnei kartai. Tėvams ir seneliams. Vaikus tėvams auginti noriai padeda seneliai ir aukoja tam visą savo laiką bei santaupas.

Jeigu sūnus veda, dažniausia gyvena kartu su tėvais, nes pagal jų tradicijas sūnus privalo išlaikyti tėvus iki jų mirties.

Kai gimsta vaikas, senelės anūkus prižiūri ir augina pagal grafiką. Daro viską, kad tik vaikai galėtų dirbti, siekti karjeros.

Tradicinės šventės švenčiamos kartu. Dažniausiai dovanos yra įteikiamos pinigais. Kuo artimesnė giminė, tuo didesnės sumos yra įteikiamos. Tokių dalykų pamiršti nevalia. Jeigu tu daugiau gavai, turi atitinkamai atsidėkoti, kai bus tavo giminaičių šventė.

Verslas- savotiški klanai

Kitas institutas - bendras verslininkų ratas. Mokyklos, studijų draugai, draugai iš vienos gyvenamosios vietos. Iš tokių grupių susiformuoja savotiški klanai, kurio nariai vieni su kitais palaiko labai artimus santykius.

- Pavyzdžiui, tu prekiauji automobiliais, o aš statau namus. Kadangi mes iš bendro verslo rato, tai aš mašiną pirksiu tik iš tavęs, o jeigu tu statysi namą, tai tarsiesi ir reikalų turėsi tik su manimi.

Kinijoje yra tokia sąvoka - gvansi. Panašu į tai, ką mes gūdžiais sovietiniais laikais vadinome "blatu". Paprasčiau kalbant - naudinga draugystė, - pasakoja R. Bražinskas, - arba tiksliau, apsikeitimas abipusiškai naudingomis paslaugomis.

Žmogui iš šalies į tokį ratą sunku patekti. Reikia užsitarnauti pagarbą ir pasitikėjimą. Kinijoje labai didelė konkurencija. Tai varomoji jėga.

Pasak pašnekovo, Kinijoje vyrauja kapitalizmas su komunistine santvarka. Tai yra vadinamasis kiniško socializmo modelis. Planinė ekonomika su laukinio kapitalizmo apraiškomis.

Geležinkelis, energetikos sektorius, finansų ir kitos didžiosios monopolijos priklauso valstybei.

Paslaugų, prekybos, gamybos ir kitos sritys atiduotos privačiam verslui, kuris egzistuoja rinkos, konkurencinėmis sąlygomis.

Negalioja verslo logika

Rolandas įsitikino, kad Kinijoje vakarietiška verslo logika negalioja. Vakaruose gyvuoja požiūris: jeigu aš kažką parduodu, turiu gerą prekę, siūlau gerą kainą ir jei esi potencialus pirkėjas, kodėl gi tau prekės nenupirkus, kai tai naudinga abiem pusėms? Kinijoje to tikrai nėra.

Kinas pirkėjas ar galimas partneris sakys: neskubėk, aš tave noriu geriau pažinti, tapkime draugais, o verslas pats ateis vėliau.

Kinai yra be galo geri pardavėjai, savo verslumu garsėja visame pasaulyje. Bet patys yra labai įnoringi ir išrankūs pirkėjai.

- Lietuvos verslininkams, kurie nori užkariauti Kinijos rinką, - pataria Rolandas, - pravartu įsiminti: teks apsišarvuoti kantrybe, reikės tapti tos Kinijos rinkos dalimi.

Sėdėdamas Lietuvoje, Kinijos neužkariausi. Reikia nuolat čia atvažiuoti, reikia nuolat rodyti, kad tu dedi pastangas, kad tu pats investuoji savo laiką ir resursus. Reikia čia būti, gyventi arba nors rodytis.

Yra dešimtys Lietuvos bendrovių, kurios puikiai prekiauja Kinijoje. Bet iš jų tai pareikalavo begalės laiko, teisingų kontaktų ir teisingo įdirbio.

Reikia žinoti ir jausti Rytų ir Vakarų skirtumus. Tai, ką mes laikome savo išskirtiniais ir unikaliais dalykais, ten gali būti visai nepriimtina.

Rolando teigimu, mes įsitikinę, kad mūsų Lietuvoje gaminamas sūris yra labai skanus ir geros kokybės. Bet reikia žinoti, kad Kinijoje yra gaminamas tofu sūris, iš sojos. Jų yra visokių rūšių. Vienos rūšies yra labai smirdantis, bet jiems tai labai skanus ir įprastas maisto produktas.

Sunku patikėti, kad būtų įmanoma priversti lietuvius pamėgti ir valgyti kinišką tofu sūrį.

Taip pat ir kinus nebus lengva priversti pamėgti vakarietiško mūsų sūrio rūšis.

Nėra vietos iliuzijoms

Amerikoje gyvuoja demokratijos, galimybių, laisvės iliuzijos. Kinijoje tokioms iliuzijoms vietos nėra. Nėra taip, kad tu užsinorėjai ir tapsi kuo nors. Žmonių yra tiek daug, kad norint ko nors pasiekti reikia būti geriausiu iš geriausiųjų.

Pašnekovas jau gerai perprato, kad visas gyvenimas Kinijoje yra suskirstytas labai aiškiais etapais. Kol tu esi vaikas ir mokaisi mokykloje, tu kloji savo ateities pamatus.

Kinai labai daug dėmesio skiria vaikų mokslui. Vaikai ten "aria" tikrąja šio žodžio prasme. Po mokyklos eina į būrelius, o grįžus namo yra verčiami toliau mokytis.

Brandos egzaminų metas visoje Kinijoje labai rimtas įvykis. Todėl savaitei ar dviem dalis kinų pasineria į nerimo ir streso laikotarpį.

Moksleiviams įkalta į galvą - nuo tavo pažymių priklausys ir tavo ateitis. Net ne karjera, o socialinė grupė, į kurią tu pateksi arba nepateksi.

Jeigu tavo pažymiai yra žemesni, nei užtenka stoti į valstybės remiamas aukštąsias mokyklas - viskas, - tu papildai gausią darbininkų klasę. Tada beveik nėra šansų gauti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamą profesiją. Jeigu tėvai turtingi, dar turi galimybių studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose.

Baigiamieji egzaminai moksleiviams yra labai didelis stresas.

Jeigu vaikai susimauna per brandos egzaminus, patiria labai didelę traumą. Neretai neatlaiko atsakomybės naštos, pasitaiko net savižudybių.

Vedybos pagal susitarimą - įprastas dalykas

Vedybos iš išskaičiavimo ir vedybos pagal susitarimą - Kinijoje įprasta praktika.

Leidimą tuoktuvėms duoda tėvai. Atsižvelgdami į priklausymą socialinei klasei, išsilavinimą, turto dydį jie sprendžia, ar gali jaunieji tuoktis

Jeigu vienas iš jaunų žmonių turtingesnis, o kitas tuo pasigirti negali, turtingesnio jaunuolio tėvai gali prieštarauti. Ir iškelti papildomas sąlygas jauniems įsimylėjėliams.

Pavyzdžiui, jaunuoliams leidžiama draugauti toliau, bet su sąlyga - mažiau turtingas partneris per metus ar dvejus privalo nusipirkti butą, tik tada jis taps tolygiu partneriu.

Kinijoje pasitaiko, kad jaunimui dėl minėtų skirtumų savo santykius tenka slėpti nuo tėvų, bėgti į kitą miestą, rizikuoti, kad bus atstumti gimdytojų.

Jaunųjų birža

Kartą viename Pekino parke klaipėdietis Rolandas Bražinskas matė neįprastą vaizdelį. Iš pradžių nesuprato, kas ten vyko, tik vėliau, spaudoje perskaitęs straipsnį, suprato, kokio neįtikėtino įvykio liudininku tapo.

- Parke pagyvenę žmonės vaikščioja ratu, rankose laikydami lenteles su kažkokiais užrašais, - pasakoja klaipėdietis. - Jeigu vieni arba kiti susidomi kokiu nors užrašu, sustoja, pradeda bendrauti.

Pasirodo, taip tėvai savo vaikams ieško poros. Ant lentelių parašyta, kokią "prekę" jie turi.

Nurodytas amžius arba išsilavinimas. Nurodomos ir papildomos detalės, pavyzdžiui, turime butą, metinės mūsų pajamos tokios ir tokios, ieškome tokios ir tokios "partijos".

Jeigu susidomi, tėvai pradeda kalbėtis, derėtis. Siūlyti vienas kitam savo "prekę". Neištekėjusi iki trisdešimties mergina jau laikoma senmergė, todėl tėvai skuba ir ieško jaunikių net tokiose keistose "biržose".

Kalbos subtilybės

Kinija labai skirtinga. Ji tokio dydžio kaip visa Europa. Kinijos provincijos istoriškai skiriasi viena nuo kitos. Skiriasi tradicijos, klimatas, tarmės, ryškūs kulinariniai skirtumai.

- Kiniją sudaro daug tautų ir tautelių, - pasakoja R. Bražinskas. - Dialektai tokie skirtingi, kad kinai iš skirtingų provincijų gali tarpusavyje visiškai nesusišnekėti. Kinijos bendrinė ir valstybinė kalba yra mandarinų.

Jeigu planuojate atvykti į Kiniją, patariu: viską turėkite užrašyta jų kalba. Savo viešbučio pavadinimą, visus kontaktus ir adresus. Kitaip galite patekti į keblią padėtį, nes nei taksistas, nei praeivis neperskaitys adresų anglų kalba. Gelbės tik hieroglifai.

Stereotipai ir mitai

Prieš atvykdamas į Kiniją, Rolandas jau buvo pakankami daug pakeliavęs. Prieš tai teko būti Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Indijoje, todėl tikėjosi, kad Kinijoje pamatys kažką panašaus į Indiją, tik šiek tiek modernesnę.

- Tikėjausi gatvėse išvysti dviračius, daug pėsčiųjų ir chaoso, - pasakoja klaipėdietis. - Tačiau atvykęs pamačiau visai kitokį vaizdą. Galima sakyti radau naują šiuolaikinę Ameriką, kurioje į viešą infrastruktūrą investuotos kosminės lėšos. Kurioje aukštos kokybės greitkeliai, viadukai ir klestinčios statybos. Visur aplinkui dygsta daugybė pastatų, statomi nauji keliai ir oro uostai.

Kinijos vystymosi tempai yra pribloškiantys.

Negaliu pasakyti, kokia yra greitų statybų kokybė, bet atsakomybė už paliktą broką pati sunkiausia.

Kinijoje už statybos ir transporto infrastruktūros broką gali sulaukti mirties bausmės.

Stulbinami pokyčiai

- Kinija labai pasikeitė per pastaruosius 20 metų, -tęsia R. Bražinskas. - Dar 1995-aisiais, kaip mums papasakojo čia jau seniai gyvenantys užsieniečiai, autobusai Pekine važinėjo su medinėmis sėdynėmis ir, taupant akumuliatorių baterijas, būdavo išjungiamos šviesos. Dabar gatvėse pamatysite daug naujų ir brangių automobilių.

Kinijoje kiekvienas laisvas žemės plotas yra išnaudojamas. Aišku, tai atneša ir neigiamų pasekmių, nes labai išsekinami žemės resursai.

- Kinijoje bet kuris penkis ir daugiau milijonų gyventojų turintis miestas turi statinių ar infrastruktūros objektų, kuriais gali didžiuotis. Bet kuri Europos šalis turi ilgiausią tiltą, kuriuo labiausiai didžiuojamasi, o tokio dydžio tiltas yra dažname didesniame Kinijos mieste. Panašaus dydžio tunelis, koks eina per Lamanšą, ar didžiausi Europos viadukai - įprasto dydžio vietinės reikšmės objektai Kinijoje. Šalis per dešimtmetį sukūrė didžiausią pasaulyje greitųjų traukinių tinklą, kuris sėkmingai konkuruoja su aviacijos pervežimais.

Vakarietiškos mados

Šių dienų Kinijai didelę įtaką daro vakarietiškos mados. Pavyzdžiui, Kinijoje kava niekada nebuvo populiari, nes jų nacionalinis gėrimas - arbata. Bet, nepaisant šimtamečių tradicijų, masiškai dygsta tinklų kavinės, kuriose pilna žmonių. Ypač jaunimo.

- Į Kiniją ateina didieji vakarietiški tinklai ir vardai. Kinai keičiasi tiesiog akyse. Jaunimas eina iš proto dėl firminių ženklų prekių, - pasakoja klaipėdietis. - Per du šimtus milijonų kinų kasmet vyksta į viso pasaulio ir Europos šalis, kur siaubia prabangiausias parduotuves.

Ideologiniai skirtumai.

Kinija saugo savo piliečius nuo žalingos Vakarų įtakos. Čia neprisijungsite prie feisbuko ar guglo paieškos sistemos. Nors dauguma naujienų kanalų laisvai pasiekiama. - Mes galime skaityti lietuvišką spaudą, nes jie iš mūsų mažos šalies nemato grėsmės savo kultūrai ir ideologijai, - tęsia pašnekovas. - Jie turi savo atitikmenis mums įprastiems socialiniams tinklams. Sukurti ir labai populiarūs socialinis tinklas "wechat" ir paieškos portalas "baidu", skirti kinų rinkai.

Kai bendrauji su kinais, jie pabrėžia, kad mes jiems jėga brukame savąją vakarietišką demokratiją, kuri jiems asocijuojasi su netvarka.

Kinijoje viskas įstatyta į valdymo hierarchijos rėmus, kurios visi laikosi. Veikia visiems aiški pavaldumo piramidė bet kokio dydžio organizacijoje: įmonėse, mokyklose, šeimoje, šalyje...

Istoriškai susiklostė, kad didžiausi Kinijos tautos priešai yra japonai, kurie per amžius nuolat puldinėdavo šią šalį ir rengdavo masinį genocidą. Dabartinis Kinijos ir Japonijos santykių etapas yra itin svarbus ir jautrus. Atėjus į valdžią Donaldui Trampui Kinija pradėjo naują, sudėtingų santykių su Jungtinėmis Valstijomis etapą.

Po Trampo inauguracijos kinai juokais jį vadino didžiausiu Kinijos draugu, nes jis, jų manymu, daro daugiausia žalos Amerikai.

Valgymas - irgi laisvalaikis

- Pats populiariausias kinų poilsio būdas yra valgymas, - pastebi pašnekovas. - Valgymo kultūra užima labai svarbią vietą kinų gyvenime. Pavyzdžiui, vidurdienį, lygiai 12 valandą, visa Kinija pietauja. Jie meta šalin visus darbus ir pradeda užkandžiauti.

Po darbo priklausomai nuo amžiaus, piniginės storio leidžia laiką skirtingai.

Savaitgaliais daugiausia senjorai susirenka parkuose, mankštinasi, sportuoja, vaikštinėja, dainuoja, šoka. Išgirsi ir revoliucinių dainų rusiškais motyvais, perdainuotas kinų kalba.

- Kinijoje būdamas pamačiau daugiau lietuviškų spektaklių nei dėl laiko trūkumo galėjau sau leisti čia gyvendamas, - juokiasi pašnekovas. - Vietos cenzūra tikrina užsienio kino filmus, kad kūrinių turinys atitiktų vietines vertybes. Modernių kino teatrų daug, tik trūksta filmų anglų kalba.

Garsiausi pasaulio didžėjai nereti svečiai Pekino ir kitų didžiųjų miestų klubuose.

- Beje, nepaisant Lietuvoje vyraujančio požiūrio, kad azijiečiai beveik nevartoja stipresnių gėrimų, alkoholis čia nesvetimas, - tęsia klaipėdietis, - tačiau gatvėje nepamatysi girtų žmonių. Jeigu kinai švęsdami vartoja stiprius gėrimus, jie nė vieno padauginusio saviškio nepaliks likimo valiai. Palydės iki taksi, įsodins ir parveš iki pat namų durų. Ir girto jo niekas nepamatys.

Kinai labai mėgsta karaokės klubus , kuriuose dažniausiai baigia savo vakarėlius dainuodami.

Laimei, prieš kelerius metus valdžia uždraudė rūkyti patalpose, nes dūmijo visur, netgi liftuose. Jų tabako sudėtis stipri ir neįprasta, todėl kvapas sunkiai pakenčiamas.

Bražinskų šeima, jeigu valgo namie, gaminasi maistą, panašų kaip Lietuvoje. Jeigu tenka užkandžiauti mieste, valgo tą patį,ką ir vietiniai.

- Valgome pigiau nei Lietuvoje, - sako pašnekovas. - Visko jie turi pakankamai, labai didelis daržovių ir vaisių pasirinkimas. Jei reikia, galima nusipirkti vakarietiškų produktų, tik jie kainuoja šiek tiek brangiau. Yra net lietuviško alaus.

Šiaip kinai, anot klaipėdiečio, užsieniečiams gana draugiški, skiria daug dėmesio, mėgsta kartu paveiksluotis. Kinams labai patinka mūsų didesnės nosys, nes tai jiems gražu.

Jaučiasi saugiai

Pekine jaučiamės labai saugiai.

Žinoma, ir čia, kaip ir kiekviename dideliame mieste, pasitaiko atskirų incidentų. Iš vietos žiniasklaidos sunku sužinoti, kiek iš tikrųjų nusikaltimų įvyksta.

- Bet per savo buvimo laikotarpį esu matęs gal porą kartų automobilį su išdaužtais stiklais. Būna, kad apibraižo automobilį. Už tai, kad ne vietoje pastatytas. Ir mano automobilį porą kartų yra apibraižę, - juokiasi R. Bražinskas.

Vairavimas - atskira tema

Pasak klaipėdiečio, Pekine visi visur skuba, lenda į bet kurį atsiradusį laisvą kelio plotą. Prie vairo vyrauja nepagarba vienas kitam ir netgi įžūlus elgesys.

Įprastas vaizdelis, jeigu iš šalia važiuojančio automobilio atsidarys langas ir pro jį bus išmestos šiukšlės. Požiūris toks: valytojos vėliau surinks.

- Vienas kito nepraleis. Nes kiekvienas įsitikinęs, kad tai jį visi privalo praleisti. Kaip vairuotojai, kinai yra pavojingi, - pasakoja R. Bražinskas. - Lenkti per dešinę čia gana įprastas dalykas. Važinėti reikia atsargiai, saugantis kitų vairuotojų. Šioje šalyje iš šalutinio kelio į pagrindinį kinas vairuotojas gali laisvai įvažiuoti, net nesustojęs apsidairyti.

Posūkių rodymas persirikiuojant - perteklinis veiksmas. Naktį reikia saugotis į tave be šviesų važiuojančių motorolerių ar dviratininkų.

Rolando nuomone, jie nejaučia gabaritų. Įprastas vaizdas - statant automobilį vairuotojas padaro daugiau nei penkis judesius tam, kad pastatytų automobilį pakenčiamai.

Medicina turi senas tradicijas

- Beveik visi kinai laikosi tradicijų, užsiima savigyda ir turi nuodugnių tradicinės kinų medicinos žinių, - tęsia R. Bražinskas. - Jie nesako "man skauda pilvą", arba "man pučia pilvą". Sakys: "Pilve turiu daug vėjo." Arba sakys: "Aš turiu daug ugnies, todėl reikia ją gesinti - valgyti arbūzą."

Kinijoje žmonių begalė, todėl daktarai, kaip sakoma, "labai atmušę ranką". Ligonių srautas begalinis.

-Jeigu eisi pas gydytoją į eilinę kinų ligoninę ar polikliniką, teks stumdytis ilgose eilėse, - įspūdžiais dalijasi Rolandas. - Kai pasieksi kabinetą, gydytojo durys bus atidarytos iki galo ir kabinete eilėje stovės dar kokie penki žmonės. Visi girdės, ką tau sakys daktaras, ir visi nekantriai lauks, kad tik tu greičiau išsinešdintum.

Kinijos chirurgai atlieka tiek daug operacijų, kad yra pasiekę profesionalumo aukštumas.

Medicinos įranga ir paslaugos, kurios yra mokamos Kinijos sveikatos sistemoje, yra aukšto vakarietiško lygio.

Rimtai kovojama su užterštumu

Kinija ekonominio pakilimo metu laikėsi nuostatos, kad dėl ekonominės gerovės ir šalies klestėjimo galima daryti nuolaidas ekologijos ir sveikatos atžvilgiu..

Dešimtmečiais čia veikė pramonė ir fabrikai, kurie kitose šalyse savo aplinką teršiančiai veiklai negalėjo gauti leidimų.

Tačiau ilgainiui buvo pasiekta tokia riba, kuri jau tapo kritinė.

Šiuo metu šioje šalyje rimtai kovojama su užterštumu. Dabar Kinija pirmauja pasaulyje pagal priemones ekologinei padėčiai gerinti.

Valdžia nustatė planus, kurių kruopščiai laikosi. Gatvėse daugėja elektromobilių.

Iš Pekino iškeltos teršiančios gamyklos, nes pats miestas yra įsikūręs slėnyje ir kenčia nuo tvyrančio smogo.

- Kai atsikėlėme čia gyventi, skaičiuodavome retas giedras dienas, nes gyvenome nuolatiniame smoge, - prisimena R. Bražinskas. -Dabar priešingai - giedrų dienų daug daugiau ir skaičiuojame užterštas.

Kinijos didžiausiuose miestuose griežtai ribojamas automobilių skaičius. Gyventojai atsisako anglių ir vis dažniau šildosi dujomis. Nors tradiciniai, istoriniai kinų namai dar šildomi anglimis kūrenamomis krosnimis.

Praeitą žiemos sezoną Pekine buvo uždrausta kūrenti anglis, girdėjome apie mirtinai sušalusius, nes kinai labai pareigingi ir laikosi įstatymų.

Mūsų ateitį gali pamatyti čia

Kinijoje gali pamatyti mūsų ateitį. Labai puikiai išvystyta elektroninė prekyba ir prekių pristatymo verslas. Gali užsakyti tušinuką ir tau už poros valandų jį atveš kur tik pageidausi.

Kinai masiškai, kaip kokie zombiai, kiekvienas įnikęs į mobiliuosius įrenginius, rankose laiko telefonus, planšetes. Kažką žaidžia, kažką rašinėja.

Vis dažniau žinutes skaitantys ar į žaidimus įsijautę internautai patenka po automobilių ratais. Kai kurie miestai pradėjo žymėti specialius takus nuo mobiliųjų priklausantiems pėstiesiams.

Naujieji Kinijos miestai neturi savitumo ir yra panašūs vieni į kitus. Visur vyrauja naujos statybos pastatai, - pasakoja R. Bražinskas. - Kai grįžtu į Europą, žmona juokiasi, sako, nuo Kinijos niekur neįmanoma pabėgti.

Kiekvienoje šalyje turistų pamėgtos vietos juos sutinkame, nes kinai šiuo metu yra daugiausiai keliaujanti nacija. Malonus jausmas, kai šiek tiek supranti, kas yra kalbama, nes po šešerių metų kinų kalba nebeskamba kaip atskirų garsų kakofonija.