Klaipėda biurų atžvilgiu provincija ar didmiestis?
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis mano, kad Klaipėda jau artėja prie provincijos lygio, bet ne todėl, kad iš jos išsikelia gamyba ar ji mažėja, bet todėl, kad joje nebeliko jos savininkų. "Jeigu nieko nepakeisime, neįvykdysime tiek vietinių, tiek valstybinių uždavinių, tai mes tikrai po kelių dešimtmečių tapsime provincija. Anksčiau prie autostrados buvo Vilnius, Kaunas, Klaipėda, o dabar - Vilnius, Kaunas ir kita Lietuva. Mums, čia gyvenantiems, tai jau signalas", - sako jis.
Savininkai Klaipėdoje negyvena
"Klaipėdoje esantiems didžiojo verslo savininkams suskaičiuoti būtų per daug ir vienos rankos pirštų. Visur tik samdyti vadovai, kai kurie jų net ne vietiniai.
Kai savininkas negyvena mieste, jo požiūris į infrastruktūrą kitoks. Kad ir toks Klaipėdos patriotas būtų Sigitas Paulauskas, bet dabar jis gyvena Vilniuje, išvystė didžiulę verslo imperiją, o su mūsų miestu, išskyrus medieną ir gimines, jo niekas nesieja. Esmė ta, kad tau rūpi ta aplinka, kurioje gyveni. O jeigu mieste pabūni tik dvi tris dienas per mėnesį ar dar rečiau, tau tai nerūpi. Ko norėti, jeigu Klaipėdoje yra privatizuotos pagrindinės gamyklos, o jų savininkų joje nėra", - sako V. Krolis.
Jo manymu, situacija galbūt keistųsi tada, jeigu savininkas uostamiestyje galėtų turėti bent jau antrą būstą ir jeigu jam čia būtų smagu gyventi. "Mes esame apdovanoti gamtos, bet nesugebame to išnaudoti. Dabar karantinas. AB "Smiltynės perkėla" keltas nekelia, tad žmogus net negali pasivaikščioti Klaipėdai priklausančioje nerijos dalyje. Miestui lieka vienintelis Girulių takas. Tai rodo, kad jis nieko neturi", - mano pokalbininkas.
Anot V. Krolio, Klaipėdai reikėtų bandyti pritraukti jaunus talentus, iš kurių užaugs verslo savininkai.
"Jeigu mes ieškosime gatavų savininkų ir vadovų, bus trumpas žingsnis. Žvelgiant į priekį reikia ieškoti jaunimo, tada procesas pajudės. Manau, kad tai ne tik miesto vadovų reikalas, o miestiečių noro, entuziazmo, Tarybos narių reikalas", - įsitikinęs jis.
Bendruomenė supriešinta su verslu
Pasak Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidento Egidijaus Mockaus, įmonių biurai šiuo metu gal ir neišsikelia iš Klaipėdos, bet naujų tikrai neatsiranda. O Vilnius ir Kaunas pritraukia jų labai daug. Jo manymu, mes iš tikrųjų smarkiai atsiliekame nuo šių miestų.
Viena didžiausių bėdų - vadinamasis Klaipėdos ekologinis paketas: miesto bendruomenė stipriai supriešinta su verslu. "Investuotojai ateityje bijos ateiti dėl tokios atmosferos, dėl skandalų, kurių per daug. O jie kyla dėl pasikeitusių įstatymų, reglamentų, dėl miesto planavimo, nes šalia įmonių leidžiama statyti gyvenamuosius namus ir t. t. Miesto plėtra buvo planuojama neatsižvelgiant į pramonės plėtrą. Labai daug susikirtimų tarp verslo ir miesto, uosto ir miesto. Patvirtinti nauji įstatymai dėl kvapų, dėl taršos, dėl birių krovinių gana aštrūs - reikalavimai griežtesni nei Vakarų Europoje. Tai tikrai stabdo miesto vystymąsi", - mano E. Mockus.
GAMYBA. Bendrovės "Philip Morris Lietuva" gamykla yra Klaipėdoje, o pagrindinis biuras - Vilniuje.
Jo teigimu, didelė bėda yra investuotojų pritraukimas iš išorės, nes Klaipėda nėra tokia patraukli kaip Kaunas ar Vilnius.
"Žinoma, miestas apie tai galvoja. Yra parengtas vadinamasis Mėlynojo proveržio planas, kuris galbūt galėtų būti geresnis, pakeistos kai kurios kryptys, bet jis nėra blogas. Manau, kad jo vykdymas žingsnis po žingsnio padėtų Klaipėdai. Norėtųsi, kad į šį procesą labiau įsitrauktų vietinė valdžia. Reikia tikėtis, kad vis dėlto Klaipėda kažką darys. Žinoma, dabar trukdo COVID-19", - sakė E. Mockus
Judėjimas didesnio miesto link natūralus
Viena didžiausių investuotojų bendrovė "Neo Group" Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) turi dvi įmones, tačiau jos pagrindinis biuras yra Vilniuje, bendrovės "Philip Morris Lietuva" - taip pat, bet pagrindinė autobusų įmonė "Dancer" ir mokslinis centriukas - Klaipėdoje.
Pasak Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo, turime ir teigiamų pavyzdžių, nors jų gal ir mažiau nei neigiamų. Anot jo, didžiųjų įmonių biurų Klaipėdoje nelabai ir buvo. "Iš tikrųjų tokia negera tendencija pastebima. Klaipėda yra trečias pagal dydį miestas Lietuvoje.
Natūralus procesas, kad daugelis iniciatyvių žmonių nori judėti arčiau didesnio miesto. Tie, kurie gyvena Kaune, Klaipėdoje, keliasi į Vilnių, iš jo - į Niujorką ar Londoną ir pan. Tokia natūrali tendencija visada bus.
Todėl toks miestas kaip Klaipėda turi dėti papildomų kryptingų pastangų, norėdamas pritraukti investuotojų, sulaikyti tuos, kurie čia dar turi biurus, galvoti, kaip sugrąžinti iškeltus pagrindinius biurus. Jai reikia daug daugiau pastangų tai gravitacijos krypčiai išlaikyti, rodyti dėmesį esamiems investuotojams. Be kryptingo darbo, savaime, Klaipėdai nepasiseks pritraukti arba išlaikyti didelius centrinius biurus mieste", - mano E. Kiudulas.
SOSTINĖJE. Bendrovė "Neo Group" Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje turi dvi įmones, tačiau jos pagrindinis biuras - Vilniuje.
LEZ buvo sukurtos sąlygos gamybos įmonėms, o miestas turi kurti sąlygas centriniams biurams steigti. "Manau, kad VšĮ "Klaipėda ID" dirba investuotojų, nesusijusių su gamybiniais objektais, pritraukimo kryptimi. Klaipėda juda į priekį. Nemanyčiau, kad kiti miestai ją aplenks, bet mums, kaip miestui, reikia augti turint omenyje ne tik pramonę ir uostą, bet ir mokslinius tyrimus. Labai teisinga darbo kryptis būtų siekti, kad įmonės čia liktų su savo pagrindiniais biurais", - kalbėjo pašnekovas.
E. Kiudulo manymu, gyvenimo sąlygos Klaipėdoje yra tikrai geros, galbūt tik kultūriniai poreikiai nėra visiškai patenkinami.
Kviesti gyventi ir dirbti Klaipėdoje
Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė mano, jog pandemija įtikino darbdavius, kad ne visada nuotolinis darbas yra blogai. Tas pasikeitimas, pasak jos, pajūrio savivaldybėms tik į naudą, nes žmonės gali įgyvendinti svajonę gyventi prie jūros. "Kam man dirbti biure Vilniuje ar Kaune, jeigu galiu pavasarį, vasarą būti biure su vaizdu į jūrą. Žinoma, tai priklauso nuo infrastruktūros, nuo to, kaip greitai viskas pasikeis ir mes galėsime suteikti tokias galimybes žmonėms atvažiuoti ne tik dirbti, bet ir gyventi čia. Manau, kad žmonės po pandemijos labiau atsigręš į gamtą ir net kitose šalyse gyvenantys lietuviai pasuks kursą į Lietuvą. Valdžiai beliks netrukdyti arba spartinti procesą", - sako ji.
Klaipėdos mėlynojo proveržio programoje numatyta eiti būtent tokia kryptimi - kviesti žmones gyventi ir dirbti Klaipėdoje. "Tokių bendradarbystės erdvių kaip "Light House" mūsų mieste turėtų būti daugiau", - sako J. Girdvainė. Jos manymu, Klaipėdos potencialas, didžiąja dalimi susijęs su jūra, duodantis ne tik darbo vietų, bet ir gyvenimo kokybę, neišnaudotas. Anot jos, pajūrio miestai visame pasaulyje yra perspektyviausi.
Madinga turėti biurus ir Vilniuje?
Pasak V. Krolio, nekalbant apie bankus, tebėra madinga, be biuro Klaipėdoje, dar turėti jį ir Vilniuje ar Kaune. "Manyčiau, tai susiję su apsistojimo reikalu. Kai atvažiuoji susitikti su valdžios atstovais, kad tau nereikėtų eiti į viešbutį, turėtum kur apsistoti ir pan.", - mano jis. Ir E. Mockus pastebi tokią tendenciją, kad norima turėti atstovybę sostinėje.
AB "DFDS Seaways" turėjo savo biurą, skirtą logistikai, Vilniuje, bet, pasak bendrovės vykdomojo direktoriaus Jono Nazarovo, maždaug po trejų metų jis buvo uždarytas, nes neatliepė lūkesčių. Turėtą biurą Kylyje bendrovė pardavė savo pagrindinei kompanijai. Tačiau dėl to niekas nepasikeitė, nes jame dirba tie patys žmonės. Klaipėdos mieste "DFDS Seaways" turi tris biurus: vieną - Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), kitą - Šaulių g., o trečią, skirtą keleiviams, - Dubysos g.
Kam reikia biuro Vilniuje?
AB "Klaipėdos nafta" (KN) turi biurą Vilniuje. Jame šiuo metu dirba apie 30 darbuotojų, kurių didelė dalis yra atsakingi už tarptautinę SGD terminalo veiklą. Šiuo metu Klaipėdoje KN darbuotojai dirba dviejuose biuruose: vienas įsikūręs Burių g. Melnragėje, kitas - nuomojamose patalpose CKT administraciniame pastate.
"Klaipėdoje gana pasyvi šiuolaikinių biurų rinka. Ne kartą dairėmės galimybės nuomotis biuro pastatą, deja, rinkoje nauji objektai atsiranda labai lėtai, dėl to buvome priversti svarstyti ir nuosavų patalpų statybos galimybę", - sako KN teisės ir administravimo direktorius Rytis Valūnas.
KN istoriškai turėjo biurą Vilniuje, Vasario 16-osios g. Jis itin aktyviai imtas naudoti prieš devynerius metus, kai pradėtas įgyvendinti SGD terminalo projektas, reikalavęs itin glaudaus bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis.
R. Valūno teigimu, vėliau poreikį išlaikyti biurą Vilniuje stiprino nauja bendrovės veiklos kryptis - tarptautinių SGD projektų vystymo veikla, atsiradęs poreikis bendradarbiauti su plačiu ratu tarptautinių partnerių visame pasaulyje, kuriems aktualūs verslo susitikimai.
Vien tik Klaipėdoje sunku rasti reikiamos kvalifikacijos specialistų. "Turėdami biurą ir Vilniuje stipriai padidiname savo galimybes į kiekvieną poziciją pritraukti tinkamiausius talentus. Sprendimas teikti pirmenybę kandidato gyvenamajai vietai, o ne kompetencijai, būtų neprofesionalus ar net diskriminuojantis. Todėl ieškodami kandidatų pirmiausia žiūrime, ar galima būsimus darbus atlikti ne tik Klaipėdoje. Paprastai darbo skelbimuose nurodome abu miestus - Vilnių ir Klaipėdą, nes tikrai ne visus darbus galima dirbti Vilniuje. Pavyzdžiui, pylėjo, apsaugos darbuotojo, automatikos profesionalų visuomet dairomės arčiau Klaipėdos", - sako R. Valūnas.
Regioninė plėtra nevyksta
Buvusi Vyriausybė skelbė, kad ministerijų departamentai bus keliami į regionus. Į Klaipėdą buvo perkelta tik Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tarnyba. Procesas buvo sulaukęs didžiulio tarnybos darbuotojų pasipriešinimo ir vyko gana sunkiai. Liko neįgyvendinta idėja Žemės ūkio ministeriją iškelti į Kauną. Pasak E. Mockaus, būtų labai gražu, kad Susisiekimo ministerija būtų Klaipėdoje, nes joje yra didžiausias logistikos centras Lietuvoje. "Manau, būtų labai sveika, jeigu Vilnius pasidalintų valdomosiomis institucijomis su visa Lietuva", - sako E. Mockus.
Anot V. Krolio, iki šiol veikusios regioninės plėtros tarybos ir tam skiriami pinigai buvo nepatikimas dalykas. "Aš kelerius metus buvau regioninės plėtros taryboje, kurią sudarė 7 savivaldybių atstovai. Pasitraukiau iš jos vien dėl to, kad tai buvo visiškai nereikšmingas dalykas. Kas iš to, kad gali kažką pasakyti, bet tai niekur nebus panaudota. Tarybos balsas tik patariamasis. Merai susitaria, ir viskas tuo baigiasi.
"Nauja valdžia vėl žada regioninę plėtrą. Mes išsakėme savo pastabas, kaip tai turėtų būti daroma. Jeigu daugiau pinigų regionams vystyti ketinama skirstyti per regionų plėtros tarybas, turi būti pakeista schema ir visas modelis", - mano V. Krolis.
"Apgailėtina, kad šitiek metų kalbama, valdžios keičiasi, o iš tikrųjų regioninė politika deramo dėmesio nesulaukia. Kiek ministerijų ar departamentų per trisdešimt metų pajudėjo iš Vilniaus? Tai rodo, kad politikai kalba viena, o daro kita arba išvis nieko nedaro. Ko trūksta, kad valstybinės institucijos galėtų keltis kur nors toliau nuo Vilniaus ir sustiprinti regionus? Negi manoma, kad juose nėra žmonių, galinčių dirbti tuos darbus? Savivaldybėse yra puikių specialistų.
Kai reikia kraustytis iš Vilniaus, dažniausiai priešinasi tie, kurių kėdė judinama, bet jie neturi valstybinio mąstymo. Reikia politikų, turinčių drąsos tai padaryti. Labai viliuosi, kad naujoji valdžia padarys proveržį šioje srityje", - sako J. Girdvainė.
E. Kiudulas mano, kad turėtų būti vadovaujamasi valstybinės paslaugos priartinimo prie žmogaus kriterijumi. Jo nuomone, tai gerai, bet esminės įtakos ekonomikos augimui nedaro.
Rašyti komentarą