Judėjimo Klaipėdoje strategija: viešasis transportas visų problemų neišspręs

Gatves vėl užtvindė nesibaigiantys transporto srautai. Pastebimai jie išaugo prasidėjus pokarantininei vasarai, kada tūkstančiai žmonių patraukė į pajūrį. Kaip visada, judėjimo pikas prasidės mokslo metų pradžioje, kada gyvenimo ritmas grįš į įprastas vėžes. Vaikų darželis, mokykla, darbas, universitetas, būreliai, namai. Pilnos gatvės skubančių ir niekur nespėjančių žmonių.

Automobilių spūstys, susierzinę vairuotojai ir keleiviai, padidėjusi miesto tarša. Kaip visada - nieko naujo. Nebent realybė padiktuos naujus iššūkius, susijusius su vis dar niekur nedingusiu virusu.

Beje, šiais metais Klaipėda kaip niekada skęs nesibaigiančiose spūstyse net tose vietose, kur jų anksčiau nebūdavo. Tai susiję su vykdomais dideliais gatvių rekonstrukcijos projektais.

Jau vykstantys Sendvario žiedo, Joniškės g. rekonstrukcijos darbai, netrukus prasidėsianti Šilutės pl.-Baltijos pr. estakados statyba kaip reikiant sujauks nusistovėjusias miesto transporto schemas. Dusime spūstyse. Galime pakentėti, jeigu po to bus geriau. Tačiau atlikta miesto judėjimo analizė aiškiai rodo, kad šiuo metu vykdomi projektai pagerins infrastruktūrą, bet esminių miesto transporto problemų tikrai neišspręs.

Pasikeitus visuomenės įpročiams kiekvienas didesnis ar mažesnis miestas susiduria su transporto organizavimo iššūkiais. Ne išimtis ir Klaipėda.

Kaip sėkmingai miestai tvarkosi su naujai iškylančiais iššūkiais, priklauso nuo to, kaip tiksliai yra nustatomos problemos ir jų priežastys ir ar tinkamai pasirenkamos priemonės toms problemoms spręsti. Visa tai apibendrinant galima pavadinti strategija.

Panašu, kad už miesto transportą atsakingi Savivaldybės specialistai mato ir supranta pagrindines transporto problemas. Kur kas sunkiau sekasi jas spręsti.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas PAUKŠTĖ:

"Pas mus didelė dalis gyventojų naudojasi automobiliais, o infrastruktūra planuota kur kas mažesniems automobilių srautams.

Prieš daugelį metų nebuvo skaičiuota, kad vaikus tėvai į mokyklas ir darželius veš automobiliais."

Pasikeitęs transporto intensyvumas ir su juo nespėjanti transporto infrastruktūra yra tik viena problema. Ne mažiau svarbi priežastis, kelianti judėjimo problemas mieste, yra iš esmės pasikeitusi demografinė lokacija.

Pastaraisiais dešimtmečiais didelis žmonių skaičius apsigyveno šiaurinėje miesto dalyje. Taip pat vyko labai intensyvi urbanistinė plėtra į šiaurinius ir rytinius miesto priemiesčius.

Akivaizdu, kad tai stipriai pakeitė gyventojų judėjimo trajektorijas. Dažnu atveju, užmiestyje gyvenanti šeima savo vaikus leidžia į miesto centre esančius darželius ir mokyklas, patys dirba centrinėje arba pietinėje miesto dalyje. Iš esmės tai ir nulemia transporto srautų kryptis.

Akivaizdu, kad miestas daug metų vystytas visai kitaip. Orientuotasi į pietinės miesto dalies plėtrą ir su tuo susijusią transporto infrastruktūrą.

Žiedinės sankryžos yra dar vienas paveldo objektas, nepritaikytas šiuolaikinei dinamikai.

Palaipsniui ši problema yra sprendžiama. Jau senokai panaikintas Pilies g.-Minijos g. žiedas, dabar rekonstruojamas Sendvario žiedas, netrukus prasidės Šilutės pl.-Baltijos pr. žiedo rekonstrukcija.

Spūstys išlieka

Kiekviena transporto strategija turi pagrindinę idėją, kaip spręsti transporto spūsčių ir oro taršos problemas. Akivaizdu, kad Klaipėdoje pagrindinė idėja jau daug metų yra patogus viešasis transportas.

Neva sukūrus šiuolaikišką ir patogų viešojo susisiekimo tinklą, gyventojai pakeis įpročius ir vietoje automobilių ims naudotis miesto autobusais. Pastaraisiais dešimtmečiais ši idėja buvo nuosekliai įgyvendinama, skiriant jai didelius žmogiškuosius ir finansinius resursus.

Pastaraisiais metais iš ES lėšų nupirkti 42 suslėgtomis dujomis varomi autobusai. Pavyko atnaujinti ir pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms autobusų parką. "A" juostos įvedimas kai kuriais atvejais pagreitino susisiekimą. Optimizuoti miesto maršrutai, taip pat planuojama įdiegti šviesoforų valdymo sistemą, kuri padėtų dar efektyviau organizuoti miesto transportą.

Nors miesto keleivinis transportas šiuo metu veikia nepriekaištingai, tačiau analizuojant vis labiau didėjančius automobilių transporto srautus akivaizdu, kad pagrindinės problemos modernizavus viešąjį susisiekimą išspręsti nepavyksta.

Ar ne laikas revizuoti miesto transporto strategiją, jeigu ilgametės taikomos priemonės neduoda norimo rezultato? Ir kokie sprendimai reikalingi, kad miesto transporto sistema veiktų efektyviai, o judėjimas Klaipėdoje būtų patogus ir nekenkiantis aplinkai?

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pripažįsta, kad tiek Jakų žiedo pralaidumo didinimas, tiek Statybininkų prospekto tęsinio statyba yra strategiškai svarbūs miestui projektai, tačiau jiems įgyvendinti nėra lėšų ir galbūt trūksta politinės valios.

JUDĖJIMAS. Dažnu atveju užmiestyje gyvenanti šeima savo vaikus leidžia į miesto centre esančius darželius ir mokyklas, patys dirba centrinėje arba pietinėje miesto dalyje. Tai ir nulemia transporto srautų kryptis. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Žiniasklaidos atstovams dar 2019-ųjų rugsėjį G. Neniškis teigė: "Artimiausiu metu neplanuojama statyti trečiosios dalies jungties į Šilutę, kad būtų galima tą atkarpą pasiekti tiesiogiai.

Skirtingai nei keliu Palangos link, Šilutės link neturime keturių juostų, tad ir automobilių srautas toje pusėje didesnis. Jakų žiede padarius dar vieną tiesioginę jungtį, situacija pagerėtų. Šis objektas mums yra labai svarbus ir tikiuosi, kad visi laikysis žodžio."

Kalbėdamas apie Statybininkų pr. tęsinį G. Neniškis buvo pesimistiškas: "Projektą turime, bet nėra lėšų. Miestas savarankiškai tokio projekto vykdyti negali, o Vyriausybė nė su viena programa nesutinka prie to prisidėti."

Ne paslaptis, kad jeigu pagerėtų susisiekimas su LEZ, naudos būtų ir žmonėms, ir miestui.

Diskusijos vyko dėl galimos koncesijos, bet artimiausiais metais miestas turės įtemptą biudžetą. Iš administracijos direktoriaus pozicijos galima suprasti, kad strateginiams miesto transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti reikalingas tvirtas politikų apsisprendimas tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje.

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS:

"Praėjusią kadenciją parengėme ir miesto Taryboje 2018 metais patvirtinome Klaipėdos miesto darnaus judumo planą - strateginio planavimo dokumentą, kurio tikslas - spręsti Klaipėdos miestui kylančius susisiekimo iššūkius, įgyvendinti pasaulinius ekologinius reikalavimus, padaryti miestą patogų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

Būtina užtikrinti Klaipėdos gyventojams įvairias judėjimo galimybes ir padidinti svarbiausių miesto vietų pasiekiamumą įvairiomis transporto rūšimis; užtikrinti saugumą ir eismo saugą; sumažinti taršą ir energijos poreikį Klaipėdoje; pagerinti miesto aplinką, erdvinę urbanistinės aplinkos kokybę; didinti miesto efektyvumą gyventojų, ekonominei ir socialinei naudai.

Į šio plano rengimą buvo įtraukti aktyvūs miestiečiai, visuomeninės organizacijos.

Tad strategiją mes turime, lieka tik racionaliai planuoti bei įgyvendinti numatytas priemones ir nepradėti vėl iš naujo kažką kurti ir planuoti.

Gatvių rekonstrukcijos, remonto darbai mieste vyksta, tačiau kai kurie projektai, labai svarbūs darniam judumui, jau šiandien vėluoja. Neapsisprendžiama dėl Statybininkų prospekto tęsinio per LEZ teritoriją iki Klaipėdos-Šilutės kelio, kas labai sumažintų tranzitinį sunkiojo transporto srautą į uostą ir iš jo.

Tokios jungties atsiradimas taip pat stipriai pagerintų susisiekimą iš Klaipėdos priemiesčių į miesto pietinę dalį ir sumažintų transporto srautus Baltijos prospekte ir Vilniaus plente. Projektas padarytas, statybų leidimas gautas jau daugiau nei prieš metus, reikia ieškoti finansavimo galimybių ir jį įgyvendinti.

Rytinėms transporto spūstims didelę įtaką daro vaikų vežimas į mokyklas ir darželius. Tai ypač juntama šiaurinėje miesto dalyje, kur yra nepakankamai vietų vaikams tiek mokyklose, tiek darželiuose, tad tėvai vaikus veža į miesto centrą ar netgi dar toliau. Tad čia labai svarbu kuo greičiau pastatyti naują mokyklą, o statybos kol kas stringa.

Labai svarbus ir koordinuotų šviesoforų valdymo sistemų įdiegimas, kai laikantis saugaus greičio transporto priemonės visuomet pasiekia sankryžas per žalią šviesoforo signalą. Projektas Minijos gatvei parengtas, tačiau įgyvendinimas nepradėtas. Darniam judumui taip pat labai svarbu viešojo transporto plėtra, bevariklio transporto skatinimas ir eismo saugumas. Tik kompleksiškai įgyvendindami visas priemones galime pasiekti gerų rezultatų."

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas DAMBRAUSKAS:

"Reikia konstatuoti, kad persodinti žmonių iš automobilių į autobusus nepasisekė. Žmonėms patogiau vairuoti savo automobilį, todėl reikėtų ne prievarta siekti juos iš ten išprašyti, o sudaryti sąlygas jiems tai patogiai daryti. Prioritetas yra gatvių tinklo sprendimai.

Visiems kartoju, kad mieste yra ne trys, o keturios ištisinės magistralės.

Neįveiklinamas Klaipėdos aplinkkelis, vadinamas Palangos plentu. Tai geriausias būdas išvaduoti miestą nuo automobilių srautų šiaurės - pietų, pietų - šiaurės kryptimis. Dabar vairuotojai dažnai renkasi Šilutės pl., Taikos pr. ir Minijos gatvę.

Važiuojant iš šiaurinės miesto dalies bei šiaurinių priemiesčių užsikemša Liepojos pl. ir Herkaus Manto gatvė.

Tai yra pats miesto centras. Daug laiko praleidžiama prie šviesoforų su įjungtais varikliais. Tai lemia didelę taršą miesto centre. Blogai organizuotas eismas patenkant iš Herkaus Manto į Dariaus ir Girėno, iš Herkaus Manto į Naująją Uosto ir Pilies gatves.

Iš Pilies g. į Taikos pr. Ta pati problema išlieka ir judant priešinga kryptimi.

Ką reikia daryti? Maksimaliai išnaudoti Klaipėdos aplinkkelį. Tam būtina atlikti šiuos veiksmus: išplėsti Jakų viaduko pralaidumą Šilutės kryptimi ir kuo greičiau pradėti Statybininkų pr. tęsinio statybą, sujungiant jį su aplinkkeliu.

Dabar iš aplinkkelio yra labai stipriai apkrautas įvažiavimas į miestą per Liepų g. Ši arterija užsikemša.

Atlikus anksčiau minėtus veiksmus ir dar sutvarkius Šilutės pl.-Baltijos pr. žiedą, miestas turėtų netgi tris pagrindinius įvažiavimus ir išvažiavimus į aplinkkelį: Liepų g., Vilniaus pl. bei naują Statybininkų pr. Srautas iš aplinkkelio pasiskirstytų per įvažiavimus-išvažiavimus, labai sumažėtų judėjimas per miesto centrą.

Ne uostas ir į jį atvykstantis transportas yra problema. Problema yra netinkamas miesto transporto organizavimas ir metų metus nesprendžiamos susisiekimo infrastruktūros problemos."

Klaipėdos miesto tarybos narė Judita SIMONAVIČIŪTĖ:

"2018 metais Klaipėdos miesto taryba pritarė parengtam Klaipėdos miesto darnaus judumo planui. Taigi, strategija darniam judumui Klaipėdoje yra. Prie šio Tarybos sprendimo yra patvirtintas veiksmų planas iki 2030 metų.

Tačiau kaip visada tokiems planams įgyvendinti reikalingi žmogiškieji ir finansiniai resursai.

Kai jų trūksta, tenka rinktis prioritetus. Ką dabar mieste matome, tai atskiri projektai. Tačiau jų realizavimas atskirų problemų sprendimui postūmį tikrai duos.

Rengiamas dar vienas strateginis Tarybos sprendimas dėl ateities viešojo transporto rūšies pasirinkimo. Du elektriniai autobusai jau važinėja Klaipėdos miesto gatvėmis. Turbūt suprantame, jeigu jie pakeis šiandien dyzelinu ir dujomis varomus autobusus, tarša mieste dar sumažės. Ir tai bus dar vienas žingsnis darnumo su aplinka link.

Reikia pripažinti tai, kad Klaipėdos pašonėje, bet ne Klaipėdos teritorijoje, apsigyvenus apie dešimt tūkstančių klaipėdiečių, judumo problemų atsirado daugiau.

Mano giliu įsitikinimu, nė vienos darnaus judumo plane numatytos priemonės negalima nuvertinti. Jos visos yra lygiavertės.

Tik sukūrę modernią, šiuolaikišką infrastruktūrą galėsime žengti kitus žingsnius: riboti eismą, persodinti gyventojus iš vienos transporto rūšies į kitą. Patogumas - tai pagrindas, kuo remiamasi pasirenkant judėjimo priemonę."

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ:

"Miesto transportą sudaro keli pagrindiniai srautai: privatus, visuomeninis, krovininis, geležinkelio ir dabar vis labiau populiarėjantis bemotoris.

Esminė ir pagrindinė šiandienos problemų priežastis yra ta, kad transporto planavimu, o dar tiksliau, miesto planavimu, urbanistika užsiima politikai, veikiami tam tikrų interesų, bet ne miesto planuotojai.

Ir tai jau tęsiasi visą nepriklausomybės laikotarpį. Buvo kalbų, kad gal reikėtų prie Savivaldybės įkurti nuolat dirbančią geriausių specialistų grupę, bet tam politinės valios taip ir neatsirado. Vilniuje tokia grupė yra.

Klaipėdoje miesto planavimas pavirto į miesto bendrojo plano parengimą viešųjų pirkimų būdu perkant "projektą", rengiamą kartą per 10 metų!

Ar galima tikėtis gero produkto, kurį kažkas nusamdytas iš Vilniaus padaro?

Toks dokumentas tampa konkrečius interesus atspindinčiu verslo planu su tam tikru reveransu ir miestiečiams.

Iki šiol miestas nėra apsibrėžęs, kokiu miestu jis nori būti ir kokiu keliu toliau planuoja eiti. To įrodymas galėtų būti iš viršaus nuleistas miestui akibrokštas - uosto bendrasis planas, kuris buvo rengiamas absoliučiai ignoruojant miesto poreikius ir jo susisiekimo infrastruktūrą.

Ne gatvių skaičius sprendžia miesto transporto problemas. Jau prieš du dešimtmečius architektai reikalavo transporto koridorių uosto kroviniams. Bet niekas jų neklausė.

Savivaldybė iki šiol nepasidarė visuomeninio transporto srautų tyrimų (keleivių skaičiavimo) ir nevykdo monitoringo.

Mes išleidžiame 800 tūkstančių eurų tramvajaus studijoms, kelių sankryžų statyboms, tačiau vis neįstengiame susiskaičiuoti, kiek automobilių ir keleivių važiuoja ryte, kiek važiuoja kitu laiku, jau nekalbant pagal amžiaus grupes. To nežinodami imame rekonstruoti sankryžas.

Tokių pavyzdžių begalė: keletą dešimtmečių planuotas Danės gatvės tęsinys iki Artojų gatvės, buvęs net prioritetiniuose tiksluose, kažkur dingo ir mutavo į Bastionų tiltą net su keturiom eismo juostom. Sumokėjus beveik 1 milijoną eurų, nusprendžiama toliau nieko nedaryti.

Politikai žaidžia su miesto pinigais kaip su mašinytėm smėlio dėžėje. Kodėl nebuvo galima už tuos pačius pinigus padaryti Danės gatvės tęsinio? Klausimas vienas: koks interesų klanas "stumia" tokias fikcijas?

Miesto neplanavimo pasekmė - ir vaikų vežiojimas į ugdymo įstaigas po visą miestą. Tris dešimtmečius miestas augo šiaurinėje dalyje, tačiau ten nepastatytas nė vienas darželis ar mokykla.

Ten nekuriamos ir darbo vietos - paslaugos, smulkusis verslas, kavinės ir t. t. Verslas "padaro" sklypus, namų dėžes ir parduoda. Tačiau Savivaldybė nepasiūlo nė vieno instrumento, kaip, tarkime, Suomijoje, verslą skatinantį iš karto statyti ir visuomeninius, socialinius objektus. Net tokių kalbų savivaldoje nėra!

Transporto ar taršos klausimai neatsirado šiandien. Apie tai kalbama jau daug metų, o pasekmės miestui akivaizdžios: viso miesto degradacija su akivaizdžiai matoma problema - tarša. Miesto neplanavimo pasekmės tik prasideda. Į miestą investicijos nebeina, žmonės iš miesto bėga. Miesto planavimas turi tapti ne vienadieniu "pirkiniu", o nuolatiniu, sisteminiu, nepolitizuotu darbu."

Bus daugiau.