Jono kalnelis sunkiai vaduojasi iš sandėliukų apgulties

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas informavo, kad dėl sandėliukų Grįžgatvio g. Klaipėdos apygardos teismas sprendimą turėtų skelbti šiandien.

Griovimas atidėtas

Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas sakė, kad dėl sandėliukų vyksta net keli teismai, o garažus planuojama išpirkti. Jo teigimu, detaliajame plane numatyta, kad sandėliukai, kurie nėra įteisinti, turi būti nugriauti norint suformuoti taisyklingos formos pylimus. Nė vienas sandėliukų savininkas nė vienas neturi dokumentų, kad tai jo turtas.

"Tie sandėliukai yra bešeimininkiai. Tiesiog žmonės nuo seno jais naudojosi, tad piktinasi, kad juos norima nugriauti", - sakė V. Švedas.

Pasak jo, tų sandėliukų neturi būti, nes Jono kalnelio teritoriją ketinama sutvarkyti kompleksiškai. "Planavome juos nugriauti pernai, tačiau dėl teismų procesas yra pristabdytas", - sakė V. Švedas.

Pirmosios instancijos teisme ginčą dėl Grįžgatvio g. esančių sandėliukų Savivaldybė laimėjo. Teismas atmetė ieškinį dėl įgyjamosios senaties pripažinimo, kai daugiau kaip 10 metų tariamai naudojamasi turtu ir nėra tikro savininko arba jis nežinomas, galima pretenduoti į tą turtą. Tačiau sandėliukų savininkai pateikė apeliacinį skundą.

Dėl sandėliukų Kūlių Vartų g. situacija priešinga. Teismas pripažino nuosavybės teisę, tad Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą.

"Mes neinicijavome jokių teisminių procesų. Į juos kreipėsi asmenys, norėję, kad būtų pripažinta jų nuosavybės teisė pagal įgijimo senatį. Dabar viskas yra apeliacinėse instancijose. Galutinių ir įsiteisėjusių sprendimų šiuo metu nėra.

Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, griovimo darbai buvo sustabdyti.

Tik tada, kai įsiteisės apeliacinio teismo sprendimai, bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir sandėliukai bus nugriauti", - sakė A. Kačalinas.

Svetimkūnis turi būti pašalintas

Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius sako, kad sandėliukai prie Jono kalnelio buvo pastatyti sovietmečiu ir jau seniai yra atgyvenę.

"Taip, gyventojai jais nemažai metų naudojosi, juos remontavo, bet sandėliukai nepatenka į jų sklypus ir nepriklauso jiems nuosavybės teise.

Kitas dalykas, gyventojų grupelės intereso iškelti aukščiau už visuomenės interesą turėti kuo geriau sutvarkytą Jono kalnelio bastionų kompleksą be jokių svetimkūnių, įsirėžusių į jį kaip skeveldra, negalima", - kalbėjo G. Pocius. Pasak jo, miestas jau prieš kelis dešimtmečius yra suplanavęs tam tikras priemones, numatęs strateginiuose planuose, teritorijų planavimo dokumentuose, biudžeto lėšų, atlikęs projektavimo darbus, ne vieną viešinimo procedūrą. "Visa tai daroma miesto visuomenės labui. Staiga kaip Pilypas iš kanapių išlenda privatus interesas, duoda visus į teismą kartu stabdydamas visuomenei svarbaus projekto įgyvendinimo terminus. Liūdna, bet tokios yra demokratijos grimasos", - sakė G. Pocius.

Nori normalių derybų

Į redakciją kreipėsi šalia Jono kalnelio, Didžiojoje Vandens gatvėje, esančių garažų savininkų atstovė. Jie nori juos susitvarkyti savo lėšomis, kad neatrodytų varganai, tačiau Savivaldybė reikalauja parduoti. Esą ką ketinama statyti garažų vietoje, neatskleidžiama, tad žmonėms kyla įvairių įtarimų.

"Tarp mūsų, garažų savininkų, ir Savivaldybės jau pusę metų vyksta susirašinėjimas. Mums irgi buvo pasakyta, kad trukdome Jono kalnelio rekonstrukcijos darbams. Žiūrėjome detalųjį planą, mūsų garažai į Jono kalnelio infrastruktūrą nepatenka. Jie yra Didžiojoje Vandens gatvėje, kitoje pusėje, bet visai šalia", - pasakojo ponia Marija (vardas pakeistas).

Moteris tvirtina, kad Savivaldybė nori iš jų nupirkti tuos garažus, nugriauti ir kažką statyti.

"Mes esame labai įsižeidę, nes senajame 2001 metų detaliajame plane nėra numatyta jokių statybų mūsų garažų vietoje. Mums kyla klausimas, ar iš tikrųjų norima kažką statyti visuomeninės paskirties miesto labui, ar komercinės. Savivaldybė mums nepateikia jokių dokumentų, kokios statybos vyks. Mes parašėme nemažai oficialių raštų, bet į mūsų klausimus neatsakoma. Mums tik sakoma: "Jūs parduokit." Mes suprantame, kad jos pasiūlyta kaina bus nedidelė, nes ji neturi tiek lėšų, kad mūsų garažai būtų įvertinti komercine kaina. O mums tie garažai, esantys mūsų kieme, labai reikalingi", - aiškino pokalbininkė.

Garažų savininkai matydami, kad vyksta Jono kalnelio rekonstrukcijos darbai, siūlė Savivaldybei gražiai sutvarkyti ir jų garažus.

"Mes tai sutiktume padaryti už savo pinigus. Apželdintume, galbūt jų viršuje galima pastatyti kokius nors suoliukus, įrengti tokią rekreacinę zoną. Tačiau Savivaldybė atmetė visus mūsų siūlymus", - sakė ponia Marija.

Netoli kaimynystėje yra Tiltų g. 19 vadinamasis namas vaiduolis, kurį dabar pradėta po truputį tvarkyti. Sklinda kalbos, esą tai būsiąs komercinės paskirties pastatas, gal viešbutis, tad garažų savininkams kyla įtarimų, ar nenorima pagelbėti verslininkams gyventojų garažų sąskaita.

Savivaldybė kaltina garažų savininkus, kad jie atsisako derybų.

"Mes derybų tikrai neatsisakome, bet mes nenorime ultimatumo. Mums sakoma, kad mes turime parduoti jos sąlygomis. Tai nėra derybos. Mes jaučiamės įstumti į kampą - arba turime parduoti, arba mums bus blogai. Nė į vieną mūsų prašymą nebuvo atsižvelgta", - kalbėjo moteris.

Garažų reikia dėl gatvės

Pasak V. Švedo, garažus Didžiojoje Vandens gatvėje numatoma nugriauti todėl, kad turi būti nutiesta Pylimo gatvės atkarpa.

"Garažus reikia nugriauti dėl gatvės. Viena Jono kalnelio poterna neturi išėjimo, nes jį užstoja garažai. Bet čia situacija kiek kitokia. Garažai teisiškai žmonėms priklauso, statiniai yra legalūs, žmonės turi dokumentus, todėl taikoma kita procedūra. Turėsime juos išpirkti, jeigu tiks kaina, jeigu ne, teks pastatus paimti visuomenės poreikiams. Viską darome taip, kaip nurodyta detaliajame plane. Komerciniais dalykais mes neužsiimame", - teigė V. Švedas.

G. Pociaus teigimu, ir ilgosios garažų virtinės likimas yra nuspręstas seniai. 2002 metų detaliuoju planu jie numatyti nugriauti dėl gatvės, kuri sujungs Grįžgatvio ir Turgaus gatves, pratęsimo.

Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, jeigu neįvyks procedūra, kuri šiuo metu vykdoma dėl garažų, t. y. pastatų paėmimo Savivaldybės reikmėms procedūra, jeigu nebus pasirašytos sutartys perkant garažus už tam tikrą kainą, tuomet bus vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Žemės paėmimo procedūra

R. Gružienės teigimu, bus parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kuriame bus nustatyta pastatų, kurie stovi valstybinėje žemėje ir nėra sudarytos žemės nuomos sutartys, vertė. Jeigu savininkai sutiks su įvertinta pastatų kaina, tada žemė visuomenės poreikiams bus paimta pagal sutartis. Jeigu tokios sutartys nebus pasirašytos, Savivaldybė gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir prašyti paimti žemę visuomenės poreikiams.

"Po NŽT sprendimo mes privalėsime kreiptis į teismą prašydami nustatyti, ar procedūra pradėta teisėtai, ir tada jau teismas priims sprendimą dėl pastatų vertės įvertinimo. Mes teismui teiksime savo vertinimo ataskaitą. Teismas turi galimybę užsakyti ekspertinį vertinimą ir priimti sprendimą: arba patvirtinti mūsų vertinimą, arba ekspertinį", - sakė R. Gružienė.

Pasak jos, pirmasis teismo sprendimas, kad procedūra pradėta teisėtai, leidžia paėmimu suinteresuotai šaliai disponuoti ta žeme, ant kurios stovi pastatai, o tada bylinėtis dėl paimamo turto vertės.

Dabartinė situacija

Kol kas Savivaldybė siūlo parduoti garažus.

"Mes negalime pirkti už beprotišką kainą. Mus riboja Vyriausybės nutarimas, kuris nustato lubas. Galime viršyti ne daugiau kaip 10 proc. Paprastai žmonės užsikelia ją, bet tam yra derybų procedūra. Paėmimo visuomenės poreikiams metu derybų procedūros nebėra", - sakė Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Jos manymu, dabar pradėtas derybų procesas turėtų baigtis iki šių metų pabaigos. Tačiau kol kas gaunami tik siūlymai garažų neliesti, negriauti. Tik vienas ar du savininkai pasiūlė kainą, dėl kurios, pasak R. Gružienės, galima derėtis, o kiti dar neapsisprendę.

"Bet procesas negali tęstis begalybę ir neturėti pabaigos. Jeigu matysime, kad derybos yra bevaisės, kreipsimės į miesto Tarybą prašydami priimti sprendimą kreiptis į NŽT dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios", - sakė Žemėtvarkos skyriaus vedėja. Į klausimą, ar garažų savininkai gali tikėtis susiderėti, kad garažai nebūtų griaunami, R. Gružienė atsakė: "Tikrai ne. Yra detalusis planas, numatantis gatvės tiesimą su visais jai reikalingais elementais, t. y. pėsčiųjų taku, automobilių stovėjimo vietomis. Dalis garažų arčiau Didžiosios Vandens g. pastatų liks, bet palei Jono kalnelį tikrai ne. Juos būtina nugriauti ir dėl Jono kalnelio apsaugos. Poreikiai du: pirmas - tiesti gatvę, antras - kultūrinės vertybės - bastionų komplekso apsaugos poreikis."

Gali parduoti, bet...

Neseniai aptikome skelbimą, kad mūrinis garažas Didžiojoje Vandens gatvėje parduodamas už 25 tūkst. eurų. Kyla klausimas, ar teisingai elgiasi savininkas, žinodamas, kad tas garažas vis tiek anksčiau ar vėliau bus nugriautas.

Pasak R. Gružienės, kiekvienas žmogus turi teisę elgtis su savo turtu taip, kaip jam atrodo reikalinga. Jeigu NŽT priims sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tada atsiras draudimas disponuoti tuo turtu, tada jau bus nebegalimi jokie sandoriai.

"Šiuo metu žmonės gali parduoti garažus, tik pirkėjas būdamas apdairus turi išsiaiškinti, ką jis ateityje galės su tuo garažu daryti. Kad siūloma pirkti, tai dar nereiškia, kad parduos už tokią kainą ir kad atsiras, sakykime, apgautų pirkėjų", - teigė R. Gružienė.

PAŽADAS. Garažų šalia Jono kalnelio savininkai sutiktų savo lėšomis pagražinti savo turtą, apželdinti, kad jis negadintų Jono kalnelio vaizdo.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.