Jei Seimas pasielgs populistiškai, „sprogs“ ne tik „Sodros“ biudžetas

Tačiau specialistai įspėja: jei Seimas pasielgs populistiškai, „sprogs“ ne tik „Sodros“ biudžetas - valstybės biudžetas irgi susidurs su milžiniškais sunkumais, todėl teks mažinti išlaidas įvairioms reikmėms arba didinti mokesčius, bet ir tai situacijos neišgelbės.

Peticijos kartais virsta teisės aktais

Seimo Peticijų komisija pranešė, kad nusprendė gruodį iš esmės nagrinėti piliečio Prano Januškaičio peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo“, kurioje pateiktas pasiūlymas sumažinti senatvės pensijos amžių vyrams iki 60 metų, moterims iki 55 metų. Taip pat nustatyti, kad būtinasis stažas senatvės pensijai yra 25 metai.

Tiesa, kaip „Vakaro žinioms“ paaiškino komisijos pirmininkas Petras Čimbaras, tai dar nereiškia, kad pritarta peticijos turiniui.

Tai reiškia, kad komisija pripažino, jog peticija pateikta pagal visus teisės aktų reikalavimus, net yra nuoroda, kokį konkretaus įstatymo straipsnį pakeisti reikia (norint, kad peticija nebūtų išbrokuota, tai yra būtina sąlyga, nors tikriausiai daug kas nežino, nes, pasak P.Čimbaro, daugiausiai piliečių iniciatyvų atmetama būtent dėl neatitikimo šiam reikalavimui).

„Atleiskite, bet aš negaliu sakyti savo nuomonės, ar pačiam peticijos turiniui reikėtų pritarti, nes būčiau apkaltintas šališkumu. Galėsiu savo nuomonę pasakyti tik po balsavimo“, - tvirtino parlamentaras „Vakaro žinioms“.

Pasak jo, jei komitetas pritars iniciatyvos turiniui, peticijos pagrindu bus rengiamas projektas, kuris Seime bus svarstomas taip pat, kaip ir visi teisės aktų projektai.

„Jei komisija pritartų, būtų didelė tikimybė, kad ir Seimas pritartų projektui.

Peticijos pagrindu yra priimta tikrai nemažai pataisų. Tiesa, pačių peticijų pripažinimo peticijomis procentas yra itin mažas. Ne tik dėl to, kad jos dažniausiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, bet ir todėl, kad būna nelogiškos. Dažniausiai žmonės taip bando spręsti savo asmenines problemas Lietuvos mastu.

Pavyzdžiui, kažkas turi skolų, todėl teikia peticiją, kad žmonės būtų atleidžiami nuo skolų. Tačiau, pavyzdžiui, sprendimas motinystės išmokas grąžinti į ikikrizinį lygį priimtas būtent peticijos pagrindu“, - priminė P.Čimbaras.

Įdomu, kaip tokį siūlymą vertina pati „Sodra“. Ar pensinio amžiaus mažinimas nebūtų nepakeliama našta jai? Deja, to sužinoti nepavyko. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė „Vakaro žinioms“ pareiškė, kad jos vadovaujama institucija tik administruoja sistemą, o sprendimus priima politikai, todėl esą tegul jie ir komentuoja.

Laiko absurdu

Tad kreipėmės į politikus - į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę Rimantę Šalaševičiūtę. Tačiau ši kategoriškai užtikrino, kad idėja mažinti pensinį amžių yra absurdiška.

„Manau, tokia idėja Seime tikrai nesulauks pritarimo. Sistema kurta ne vienerius ir ne penkerius metus, pensinio amžiaus dydis tiek moterims, tiek vyrams nustatytas atsižvelgiant į daugybę faktorių, sistema jau daug metų normaliai funkcionuoja. Manau, jei paklaustume žmonių, ar jie būtų patenkinti, jei turėtų galimybę anksčiau išeiti į pensiją, dauguma sakytų, kad vis tiek tokio amžiaus dar planuoja dirbti.

Didelė dalis žmonių, net ir sulaukusių 70-ies metų, tebedirba. Ir ne tik dėl finansinių paskatų. Žmonės tiesiog nori jaustis oriai, neišlaikomi, būti tarp kitų žmonių, jaustis reikalingi.

Net yra nustatyta, kad sovietiniais laikais, kai trūkdavo darbo vietų ir dėl to moterys į pensiją būdavo išleidžiamos 55-erių, o vyrai - 60-ies, buvo padidėjęs žmonių mirtingumas. Ypač jei senyvo amžiaus žmonės yra vieniši, vaikai gyvena kitur, užsidarę senjorai gyvena savyje ir taip patys sau kenkia.

Aišku, sumažinus pensinį amžių žmonės galėtų gauti pensiją ir dar dirbti, tai jiems būtų finansiškai naudinga, tačiau toks sprendimas būtų nepakeliama našta valstybei“, - akcentavo R.Šalaševičiūtė. 

Prognozuoja katastrofą

Pasak parlamentarės, siūlymas nelogiškas ir dėl to, kad Lietuvoje žmonės išeina į pensiją ne vėliau nei daugelyje ES valstybių.

Anot R.Šalaševičiūtės, jau ir dabar demografai prognozuoja, kad netolimoje ateityje vis mažiau žmonių turės uždirbti pensijas vis didesniam senjorų skaičiui, o pensinio amžiaus sumažinimas pirmųjų skaičių sumažintų dar keliasdešimčia tūkstančių, o antrųjų tokia pačia dalimi padidintų. Tiesa, galbūt atsirastų ir dirbančių senjorų, kurie ne tik gautų pensiją, bet dar ir mokėtų mokesčius.

„Jei dejuojame, kad greitai dirbančiųjų ir nedirbančiųjų skaičius susilygins, tai peticijos siūlymas situaciją paverstų katastrofiška. „Sodrai“ tai būtų didžiulis smūgis, privatūs pensijų fondai irgi nebūtų išeitis, nes, sumažinus pensinį amžių, dauguma žmonių paprasčiausiai fonduose nespėtų sukaupti normalių sumų“, - tvirtino R.Šalaševičiūtė, reziumuodama, jog tikisi, kad Seime neatsiras populistų, nes visi supras, kas toks sprendimas valstybei būtų pražūtingas.

Situaciją komentuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:

„Pensinio amžiaus mažinimas būtų didžiulis iššūkis šalies finansams. Be išsamių skaičiavimų konkrečių skaičių, aišku, pateikti negaliu, tačiau net ir grubiai skaičiuojant tai yra akivaizdu. Juk žmonės vidutiniškai dirba 35 metus. Jei dirbtų 5 metais mažiau, reiškia, stažas sutrumpėtų septintadaliu, o beveik tokia pačia dalimi padidėtų ir „Sodros“ išlaidos naujiems pensininkams.

Tiesa, truputėlį mažesne dalimi, nes jei būtų mažesnis stažas, tai ir pensijos būtų mažesnės, nes jų dydis ir nuo stažo priklauso. Tačiau „Sodros“ biudžetui tai būtų labai daug. Todėl netikiu, kad toks sprendimas būtų priimtas, nes nėra nė vieno logiško argumento“, - įsitikinęs ekonomistas.

Pasak profesoriaus, iš tikrųjų yra problema su vyresnio amžiaus žmonėmis: jei jie kartais praranda darbą, kitą susirasti perkopusiems 50-ies metų ribą yra sunku.

„Darbo rinkoje, deja, yra diskriminacija dėl amžiaus, nes vyrauja stereotipai, kad vyresnio amžiaus žmonės yra blogesni darbuotojai nei jauni. Tačiau problemą reikia spręsti ne mažinant pensinį amžių, o bandant išgyvendinti šiuos stereotipus ir diskriminaciją. Juo labiau kad tie stereotipai yra neteisingi, darbo kokybė priklauso nuo konkretaus žmogaus, o ne nuo amžiaus.

Deja, Lietuvoje elgiamasi priešingai, verslas gali diskriminuoti žmones pagal amžių, nes turi didelį pasirinkimą dėl nevaldomos migracijos. Žinome, kad yra oficiali ir neoficiali migracija. Į Lietuvą ukrainiečiams atvažiuoti su ekskursija ir pasilikti dirbti šešėlinėje ekonomikoje nėra didelė problema. O kam tada darbdaviui mokėti didesnę algą Lietuvos senjorui, kai jį galima atleisti ir mokėti mažesnę algą ukrainiečiui?“ - retoriškai klausė R.Lazutka.

Ekonomistas bijo, kad artėjantys Seimo rinkimai nepaskatintų parlamentarų priimti tokio sprendimo. Kita vertus, profesorius ramina, kad taip turbūt neatsitiks, nes mažai rinkėjų palaikytų tokią idėją: jaunimui tai dar neaktualu, o pensininkai to tikrai nenorėtų, nes tada sumažėtų ir taip jau varganos pensijos.

Be to, profesorius atkreipė dėmesį, kad tai būtų didžiulis smūgis ne tik „Sodros“, bet ir kitiems biudžetams: valstybės, Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Mat darbo rinka netektų keliasdešimties tūkstančių darbuotojų, kurie nebemokėtų mokesčių nei valstybės biudžetui, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Praradimai būtų skaičiuojami šimtais milijonų eurų.

Respublika.lt