Iš partijų liko tik pavadinimai

Balsavimo suvestinės skatina susimąstyti, kokias vertybes Seime gina išrinkti politikai.

Priėmimo stadijoje užstrigusiu projektu siūloma įvesti „realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui“ sąvoką, taip pat „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijų, siūloma suteikti daugiau apsaugos šeimoms ir mažiau teisių tarnyboms savivaliauti. Pavyzdžiui, įstatymu siekiama įtvirtinti pagalbos šeimai viršenybę, o vaiko paėmimą numatyti kaip kraštutinę priemonę. Taip pat siūloma, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Tačiau politikams eilinį kartą įsivėlus į karą dėl sąvokų, galutiniame balsavime dėl įstatymo priėmimo dalis opozicijos į balsavimą nesiregistravo, todėl pritrūkus balsavusiųjų skaičiaus, priėmimas buvo atidėtas.

Balsuojant už visą projektą iš prieš tai užsiregistravusių 116 Seimo narių teliko 67. Įstatymo priėmimo stadijoje balsuojant privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių - t.y. 71 parlamentaras, todėl balsavimas atidėtas.

Tačiau rezultatai iškalbingi. Už įstatymo priėmimą beveik vieningai balsavo tik „valstiečiai“, o štai krikščioniškomis vertybėmis grįstą rinkiminę programą deklaruojantys konservatoriai - vos du: Rimantas Jonas Dagys ir Paulius Saudargas.

- Toks balsavimas rodo, kad pasikeitė konservatoriškos vertybės frakcijoje, jos nariai negina šeimų interesų? - „Vakaro žinios“ paklausė R.J.Dagio.

 - Ne paslaptis, kad frakcijoje nuomonės skiriasi. Tačiau nesuprantu ir nepriimu pozicijos stabdyti pataisas, kurios apgina mūsų tėvus ir nuramina šeimas. Kai kurios opozicinės frakcijos dabar to ir imasi. Jeigu naujos formuluotės pareikalaus didesnės kvalifikacijos iš vaiko teisių apsaugos tarnybų, tai tik į naudą.

- Sakote, kad frakcijoje nuomonės išsiskiria, bet iš balsavimo atrodo, kad tik dviese laikotės konservatoriškų vertybių.

- Matyt, čia skiriasi požiūris tarp krikščionių demokratų ir liberalios pasaulėžiūros. Nesiimčiau spekuliuoti, kokios nuotaikos vyrauja. Partijos programa yra aiški, joje yra įrašytos krikščioniškos vertybės. Šiuo klausimu, dėl kurio balsavome, matyt, krikščionybės samprata interpretuojama savotiškai.

- 28 tūkst. tėvų pasirašė prie prašymo Seimo nariams priimti naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Tačiau nevyriausybinių organizacijų, kovojančių už tai, kad pokyčių nebūtų, nuomonė politikams buvo svaresnė?

- Matyt, taip. Šis įstatymas yra mūsų vertybinių nuostatų apsisprendimo klausimas. Nė vienas Seimo narys nuo to negali pabėgti - kiekvienas turime apsispręsti, kurioje pusėje esame.

Balsuojant dėl įstatymo turi apsispręsti, ar atstovauji šeimoms, ar organizacijoms, suinteresuotoms vaikų perskirstymo sistema. Didžioji žiniasklaidos dalis yra tų organizacijų pusėje.

Seimo narius tai pragmatiškai skatina palaikyti šią pusę. Tačiau Seimo nariai turi žinoti, kad priimant sprendimus, turime vadovautis savo vertybiniais apsisprendimais, o ne kitokiais interesais.

- Nebijote, kad būsite išprašytas iš frakcijos?

- Esu gyvenime nemažai matęs ir buvau auklėtas dėl savo pažiūrų. Tad niekas manęs dėl to nepagąsdins. Sovietmečiu buvo stipresnių gąsdintojų.

- Negalvojate pats palikti frakciją, kurioje krikščioniškų vertybių beveik nematyti?

- Jūs nagrinėjate frakcijos veiklą, bet partijoje matau daug žmonių, kurių vertybės išliko tos pačios. Partija yra ne tik frakcija ar lyderiai. Partija - yra gyvas organizmas, kur yra daug įvairių nuomonių.

- Jei partijos vadovybė ir toliau diktuos priešingas programos vertybėms nuostatas, tai neatves partijos iki išsiskyrimo?

- Manau, partijos programa labai aiškiai atsako į šiuos klausimus. Jeigu reikia priimti genderizmo filosofiją, reikia keisti partijos programą iš esmės. Vargu, ar krikščionių demokratų vertybinė dalis galėtų būti suderinama su genderizmo filosofija. Tai visiškai priešingi požiūriai.

Manau, partijoje bus tuo klausimu diskusija. Bet tai yra vienas iš iššūkių, kuriuos, manau, partija viduje yra pajėgi išspręsti.

***

Mitologas, religijotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas:

- Mane jau ima paranoja dėl organizacijų ir asmens tarpusavio santykių, kurie daugeliu atžvilgių gana griežtai linksta organizacijų naudai ir asmens nenaudai. Šis atvejis - vienas iš tokios sistemos apraiškų. Šiuo atveju remiantis vaiko teisėmis, į jas iš tiesų yra kėsinamasi. Tai naujoviškas šių laikų reiškinys.

Panašus rinkėjų apgavimas vyksta jau ne pirmą dieną. Jau seniai pastebėta ir viešai kalbama, kad pas mus nėra partijų, atstovaujančių jų pačių skelbiamiems lozungams.

Kitaip tariant, realiai veikiama dėl tam tikrų interesų, o šūkiai tampa tik priemone, kuria pasinaudojus būtų galima sėkmingiau veikti savo interesų naudai.

Todėl kalbama tai, kas leistų pasiekti savo tikslų, o ne tai, kas iš tiesų planuojama daryti. Vertybė pasirenkama tik tam, kad ją būtų galima panaudoti savo interesams, kurie visiškai gali būti nesusiję su ta vertybe. Tai tik priemonė paveikti žmonių nuomonę.

Manau, mūsų partijos seniai naudojasi savo programomis tik tam, kad paveiktų žmonių nuomonę. Tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai beveik nesiskiria ir daugiausiai dirba stambiam kapitalui. Tad jau visiškai naivu yra klausyti tų vertybių, kuriomis mojuojama.

Tai, kas kalbama viešai, tampa tik priedanga. Evangelijoje pasakyta, kad medį pažinsi iš to, kokius vaisius jis veda, o ne kas sakosi esąs. Sprendžiant iš vaisių, mes neturime nei socialdemokratų, nei konservatorių. Jau seniai. Neturime ir liberalų.

Žinoma, visada atstovaujama žmonėms, ne kam kitam. Tačiau klausimas, kokie žmonės ir kiek tų žmonių yra tarp kitų. Reikia galvoti ne apie žmones, dėl kurių veikiama, o apie motyvus.

Šie motyvai labai primityvūs, pasakose jiems atstovauja slibinas. Visa kita tėra taktinės priemonės, kaip apgauti aplinką ir veiksmingiau pasiekti savo grobį. Atstovaujama godumui ir valdžios troškimui.

Labai apgailėtina padėtis. Šie motyvai apsirengia gražiausiais civilizacijos rūbais ir, apsimesdami konservatoriais, socialdemokratais ar liberalais, iš tiesų siekia tik vieno - tenkinti žemus geidulius, siekti grobio ir valdžios.