Iš naujojo prezidento nieko gero nesitikima

Prezidento rinkimų finišo laukiantys abu kandidatai dalija paskutinius pažadus. Pavyzdžiui, konservatorių remiama Ingrida Šimonytė kalba apie skurdo mažinimą, senjorų, neįgaliųjų problemų sprendimą. Save nepriklausomu kandidatu vadinantis Gitanas Nausėda - aukštas žmonių pajamas regionuose, kokybišką aukštąją švietimo sistemą ir didesnį šalies biudžetą. „Vakaro žinios“ klausė įvairių sričių atstovų, kaip iš savo profesinės patirties jie vertina likusius du kandidatus į šalies prezidento postą.

Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis MIKOLAJŪNAS:

Tie kandidatai, kuriems buvo svarbi šeimos politika, į antrąjį turą nepateko. Nors mūsų Konstitucijoje šeima apibrėžiama kaip valstybės pagrindas. Vertinant likusius du kandidatus, matome, kad vienas turi šeimą, kitas ne. Tai turbūt yra didžiausias skirtumas šeimos klausimu. Manau, daliai žmonių tai yra svarbūs aspektai, nes tai yra žmonės, priimantys sprendimus valstybės mastu.

Dauguma tėvų yra konservatyvūs, todėl liberalus požiūris į vienalytes santuokas greičiausiai nepatiks. Turiu omenyje I.Šimonytės poziciją, kuri į tai žiūri liberaliau. Juk prezidentas gali inicijuoti įstatymus. Be to, ore vis dar kabo Stambulo konvencija, kurios ratifikavimą atmetė Seimo dauguma. Tai yra abejones keliančios iniciatyvos, nemanau, kad reikia prie jų grįžti.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras BANELIS:

Mes tiek prieš praėjusius, tiek prieš šiuos rinkimus neprofiliavome kandidatų ir klausimų turėjome visiems kandidatams. Tai yra klausimai apie teisėsaugos situaciją Lietuvoje, didžiausius kylančius iššūkius, vykstančias reformas. Gautus atsakymus paskelbėme savo interneto svetainėje, kad mūsų žmonės galėtų matyti kiekvieną kandidatą, susipažintų su jais. Šiemet, deja, iš 9 kandidatų, atsakymus gavome tik iš keturių: Sauliaus Skvernelio, Arvydo Juozaičio, Valentino Mazuronio, Valdemaro Tomaševskio.

Šiaulių regiono dienraščio „Šiaulių kraštas“ vyriausiasis redaktorius Vladas VERTELIS:

Manau, didelei daliai rinkėjų susidaro įspūdis - nieko naujo. Žvelgiant į likusius kandidatus, kyla mintys, jog skurdo Lietuvoje nėra, nes Tauta balsuoja už labai liberalius politikus. Ar tai rodo, kad nėra socialinių problemų? Abu kandidatai - labai panašūs, tiesiog klonai. Gal I.Šimonytė kategoriškesnė, labiau primena D.Grybauskaitę. Nors kandidatė komunikuoja ne taip diktatoriškai, kalba šilčiau. G.Nausėda, kaip ir įpratęs per daug metų, „pilsto vandenėlį“. Jis turi gebėjimą kalbėti daug, bet pasakyti mažai. Anksčiau jis pasisakydavo prieš progresinius mokesčius, dabar, kai reikia rinkėjų balsų, jis jau pritaria tam.

I.Šimonytė, kalbėdama apie užsienio politiką, dažniau kartoja D.Grybauskaitės retoriką. G.Nausėda lyg ir linkęs ieškoti kompromisų. Manau, vertinant jų galimybes užsienio politikoje abu kandidatai yra dar žali. Tačiau reprezentatyvūs.

Abu akcentuoja, kad yra visų rinkėjų grupių atstovai, todėl pasisako už platų dialogą. Gal dėl to jų debatai nuobodūs, kuriuose vienas kitam pritaria. Tad tikėtis pokyčių po rinkimų nereikėtų. Tai tebus dar vienas faktas istorijoje.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras POSOCHOVAS:

Abiejų kandidatų politinės pažiūros yra panašios. Bijome, kad nors I.Šimonytė ir kalba apie tai, kad ji yra nepriklausoma, mes žinome, kad jai būnant finansų ministre, kultūra buvo primiršta. Kultūros finansavimas labai priklauso nuo finansų ministerijos pozicijos ir valdančiosios daugumos. Todėl aš abejoju, kad ši kandidatė rūpintųsi kultūra, jei būtų išrinkta.

Esu tos nuomonės, kad prezidentas turi daugiau rūpintis užsienio politika, nors D.Grybauskaitė reiškė susirūpinimą ir kultūrai. Tačiau didelių pastangų, kad kultūrininkai geriau gyventų, nematėme. Aš labiausiai palaikau nuo partijų nepriklausomus kandidatus, nes partijos kartais diktuoja savo žaidimus.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius NAVICKAS:

Didelės įtakos pedagogų darbui neturės tai, kas laimės rinkimus. Prezidentas yra atsakingas daugiau už užsienio politiką. Jis - daugiau moralinis autoritetas. Ir dabar tiek vienas, tiek kitas kandidatas kalba apie susitarimus. Žinoma, balsuojant vertinama ne prezidentinė kampanija, vertinama žmogaus veiklos visuma. Pedagogai tikisi, kad prezidentas savo autoritetu galėtų tarpininkauti tarp valdžios institucijų ir padėtų išeiti iš gana keblios dabartinės situacijos švietimo sistemoje.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda MAKARAVIČIENĖ:

Pasirinkimas liko nekoks, jeigu galima taip pasakyti. Bet tokia buvo žmonių valia.

Būtų gerai, kad nors vienas iš likusių kandidatų pasirūpintų mūsų amžiaus žmonėmis. Visgi aš nemanau, kad nuo to, kas taps prezidentu, nors kiek keistųsi senjorų gyvenimas. Mūsų prezidentai mažai rūpinasi vidaus politika. Nebent kai reikia kokį skandaliuką sukelti, pažymą ištraukti.

Tačiau mes nelaikome pykčio ar nuoskaudų nė vienam. Man svarbiausia, kad žmonės nebadautų savo šalyje ir nereikėtų pensininkų matyti besikapstančių konteineriuose. Todėl dabar mums svarbu, kad išrinktas naujas šalies vadovas dirbtų su geru, nuoširdžiu ir ūkišku premjeru. Kad būtų atsigręžta į žmones ir padėta jiems išlikti iš skurdo liūno. Turiu omenyje, kad mūsų žmonės laukia dabartinio premjero darbų tęstinumo. Premjero kadencija numatyta Konstitucijoje ir darbas turi vykti iki kadencijos pabaigos, o ne iki kitų rinkimų.

Man teko bendrauti su premjeru nemažai. Mūsų žmonių klausimus jis sprendžia žaibiškai, be jokių išsisukinėjimų. Jam dirbant išsprendėme klausimus, kurie nejudėjo dešimtis metų iš mirties taško.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė GUDLEVIČIENĖ:

Mūsų sąjūdžio grupėje vyksta labai aktyvios diskusijos, aptariant tiek pirmojo turo kandidatus, tiek tuos, kurie pateko į antrąjį turą. Griežtos nuomonės, kurį kandidatą remtų medikų bendruomenė, nėra. Nėra vieningos pozicijos tarp visų profesinių sąjungų, tai rodo ir pačios medikų bendruomenės susiskaldymą.

Išryškėja vieninga linija, jog nei vienas, nei kitas kandidatas nelaikomas blogu. Tiesa, medikų sąjūdis savo veikloje yra bendravęs su daugybe ekonomistų, tarp jų ir I.Šimonyte. Esame išgirdę iš jos ne vieną gerą patarimą. Su G.Nausėda bendrauti dar neteko, tačiau žinau, kad jo komandoje yra Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė.

Manau, prezidentas yra įgalus prisidėti ir formuoti vidaus politiką. Matėme ne vieną dabartinės prezidentės inicijuotą pakeitimą. Prezidentas vertina ir pasirašinėja visus įstatymus, tad jo dalyvavimas vidaus politikoje yra svarbus. Mūsų lūkesčiai išlieka nepakitę: ir toliau reikalausime reformos, taip pat didinti BVP dalį sveikatos apsaugai.