Internetinių sukčių era: nukentėjusiems negali padėti net teisėsaugos institucijos
Didžiajai daliai prekybos persikeliant į internetą, gyventojai vis dažniau susiduria su internetiniais sukčiais. Vieni sukuria netikras pardavimo platformas, kiti, dažniausiai paprasti fiziniai asmenys, įsigudrino "turėti viską", ko tik prireikia pirkėjui: nuo knygų iki kavos virimo aparatų. Pastaruoju metu savo aferų piką pasiekė viena jau visoje Lietuvoje pagarsėjusi "prekeivė" Salvinija Kuodytė. Mergina parduoti, pasirodo, "turi" tikrai viską. Tik pervedus pinigus staiga dingsta pati ir visos jos siūlomos prekės.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus duomenimis, per 2020 m. visoje Klaipėdos apskrityje dėl įvairaus pobūdžio sukčiavimo pradėtas 181 ikiteisminis tyrimas. Iš jų Klaipėdos mieste - 60. Per 2019 m. visoje Klaipėdos apskrityje pradėti 283, Klaipėdos mieste - 92 ikiteisminiai tyrimai.
GALIMYBĖ. "Jeigu pagal priimtą nutarimą finansinė žala nukentėjusiam vis tiek neatlyginama, asmuo su nutarimu gali kreiptis į antstolius dėl pinigų išieškojimo", - teigė Andromeda Grauslienė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Įvairūs sukčiavimo būdai
"Pastebime, kad pastaruoju metu dažniau nukenčia įvairius daiktus elektroninėje erdvėje perkantys ir pinigus sąžiningai pervedantys žmonės. Sukčiaujantys "pardavėjai" gali pasinaudoti svetimomis, kartais apie nusikalstamą veiką nieko nežinančių asmenų sąskaitomis - pinigai kartais "keliauja" per kelias sąskaitas. Naudojami mobilieji telefonai su išankstinio apmokėjimo kortelėmis, fiktyvios paskyros socialiniuose tinkluose, kurie, įvykdžius nusikalstamą veiką, dažniausiai sunaikinami", - sako Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas Albinas Misevičius.
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai elektroninėje erdvėje yra, kai internete prekes parduodantys žmonės daiktus išsiunčia nesulaukę pinigų, gavę tik pirkėjais apsimetusių asmenų atsiunčiamas suklastotas banko pavedimo kopijas. Arba kai pinigus sąžiningai pervedęs pirkėjas sutartu laiku žadėtos prekės negauna. Susisiekti su pardavėju ar pinigų nesumokėjusiu pirkėju apgautiems žmonėms dažniausiai nepavyksta.
Gresia tik baudos
Tokia pati situacija yra ir su S. Kuodyte. Nuo šios merginos visoje Lietuvoje nukentėjo ne vienas, o dešimtys žmonių. Pasirodo, kad šiuo "verslu" mergina užsiima jau apie 5-erius metus. Negana to, šią veiklą jai padeda vykdyti ir visa jos šeima - mama, brolis ir sužadėtinis.
TEISĖSAUGA. Anot Laimos Juknaitės-Vitkauskienės, teismo posėdžio metu ne tik nesulaukė palaikymo iš teisėjos, bet dar ir buvo aprėkta.
Genės SILICKIENĖS nuotr.
Žmonės, kurie socialiniame tinkle ar kitose pirkimo-pardavimo platformose paskelbia įrašą, kuriame nurodo, jog ieško pirkti kokio nors daikto, beveik iš karto sulaukia žinutės iš S. Kuodytės. Mergina atsiunčia iš kitų internetinių svetainių vogtas nuotraukas su ieškoma preke ir pirkėjas, sutaręs kainą, padaro bankinį pavedimą (tačiau ne į S. Kuodytės, o į jos brolio arba sužadėtinio sąskaitas). Vėliau "pardavėja" pradeda išsisukinėti rašydama klientams, kad susilaužė koją arba kad jau tuoj eis išsiųsti prekę, arba kad prekės tiekėjas pakėlė kainą, todėl reikia dar keliasdešimties eurų ir t. t.
Su kai kuriais nukentėjusiaisiais pavyko susisiekti. Pasirodo, nemažai yra tokių, kurie net nesikreipė į policiją, nes prarastų pinigų sumos tesiekia nuo keliolikos iki keliasdešimt eurų.
Pasak A. Misevičiaus, kartais patiriama finansinė žala yra nedidelė, todėl žmonės abejoja, ar verta ieškoti teisybės. "Tačiau sukčiams ir tokiu atveju gresia administracinė atsakomybė - jei žala nesiekia 150 eurų, numatomos baudos dydis svyruoja nuo 90 iki 400 eurų. Todėl kilus įtarimams, kad bandoma sukčiauti, net jei žala yra maža, rekomenduojame kuo greičiau pranešti policijai", - ragino viršininkas.
"Kai yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vėliau yra priimamas nutarimas, kuriuo pažeidėjas įpareigojamas per tam tikrą laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam žalą. Tačiau jeigu žala neatlyginama, nukentėjęs asmuo su priimtu nutarimu gali kreiptis į antstolius dėl pinigų išieškojimo", - apie tolesnę procedūrų eigą pasakojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.
Vienas atvejis nagrinėtas teisme
Panevėžietė Laima Juknaitė-Vitkauskienė buvo pirmoji, kuri S. Kuodytę padavė į teismą. Moteris su šia "prekeive" susidūrė beveik prieš metus, socialiniame tinkle paskelbusi, kad ieško pirkti kavos gaminimo aparato. Mergina atsiuntė net keletą tokių pačių aparatų nuotraukų, tik skirtingos spalvos. Kol būsima pirkėja svarstė ir rinkosi, S. Kuodytė irgi nelaukė rankų sudėjusi. Pradėjo siųsti graudinančias žinutes, koks svarbus jai yra šis užsakymas ir kaip jai reikia kuo greičiau sužinoti pirkėjos galutinį atsakymą - pirks ji kavos aparatą ar ne. Tada sekė tolesnis reketas: mergina pradėjo "guostis", kad prekės tiekėjas labai supyko už tai, kad neva S. Kuodytė pardavė prekę pigiau, negu buvo liepta. Mergina paprašė dar atsiųsti pinigų.
Supratusi, kad papuolė į aferistės pinkles, L. Juknaitė-Vitkauskienė pirmiausia dar kartą susisiekė su pačia S. Kuodyte, prašydama grąžinti pinigus. Tačiau jų nesulaukusi moteris kreipėsi į teismą. Deja, tačiau ir ten nukentėjusioji teisybės nerado.
NUKENTĖJUSIOJI. Laima Juknaitė-Vitkauskienė jau nebesitiki atgauti prarastų pinigų.
Asmeninio archyvo nuotr.
"Per tą laiką įvyko jau trys teismo posėdžiai. Tačiau teisme aš pati tapau kone pajuokos objektu. Iš savo pačios pinigų važinėjau į posėdžius Panevėžyje ir ne tik neatgavau prarastų 160 eurų, bet dar ir teisėjos aprėkta buvau, kai paklausiau, ar dar ilgai man teks iš savo lėšų važinėt dėl jos. Buvo pasakyta, kad mane pačią atvesdins su policija, jei reikės", - piktinosi pašnekovė.
Pinigų neatgavo, o aferos tęsiasi
L. Juknaitės-Vitkauskienės teigimu, policija jau yra gavusi begalę pareiškimų dėl šios merginos neteisėtos veiklos, tačiau S. Kuodytė ja vis vien užsiima iki pat šiol.
Nors teismas ir pripažino S. Kuodytę kalta dėl padaryto nusikaltimo ir įpareigojo iki 2020 m. gruodžio 31 dienos atlyginti turtinę žalą, nukentėjusioji prarastų pinigų neatgavo.
Vėliau mergina siuntė ne vieną žinutę atsiprašinėdama ir kartodama, kad nori pasikeisti, tačiau savo juodus darbelius tebevykdo iki šiol. Pasirodo, kad tokias žinutes gavo ir daugelis kitų nukentėjusiųjų.
"Nieko aš neatgausiu... Ji gi neturi nei savo turto, nei nuolatinių pajamų. Su savo broliu ir sužadėtiniu gyvena visi pas jos motiną. Nors ir buvo teisėsaugos įpareigota susirasti darbą, panašu, kad šiuo metu "atrado" save knygų "prekyboje" ir toliau apgaudinėja žmones. Galiausiai ir teisme buvo pasakyta, kad dar jauna yra, pasitaisys", - su nusivylimu pasakojo pokalbininkė.
Sudėtingas įrodinėjimo procesas
Iš uostamiesčio kilęs teisininkas Lukas Borusevičius teigia, kad tokios situacijos teisiškai tikrai yra sudėtingos ir vienas žmogus vargu ar gali ką nors padaryti, kad tai pakeistų. "Nes baudžiamoji atsakomybė tokiems asmenims gresia tik tada, kai padaryta finansinė žala prasideda nuo 150 eurų. Tačiau net ir tuo atveju policija nenoriai imasi tirti tokius nusikaltimus dėl jų mažareikšmiškumo. Taip pat ir prokurorai žiūri pro pirštus į tokias bylas", - situaciją komentavo L. Borusevičius.
Pašnekovo teigimu, įrodyti, kad asmuo arba kelių asmenų grupė apgaudinėja tokį skaičių žmonių, yra labai sunku. "Reikia surinkti daug nukentėjusiųjų ir įrodyti, kad buvo sukčiaujama tyčia. O tai, žinoma, įvelia tuos žmones į teismo procesą, kai reikia ne tik aukoti savo laiką ir kantrybę, bet ir samdytis advokatus ir t. t. Dėl tokių mažų sumų kažin ar kas nors pasiryš ieškoti teisybės", - kalbėjo teisininkas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Natalija Jarmulkovič taip pat pritaria L. Borusevičiaus teiginiui ir akcentuoja, kad tokios situacijos yra itin sudėtingos.
"Kai asmuo nukenčia nuo kito fizinio asmens, tai nėra traktuojama kaip vartojimas, nes nėra pardavėjo, vykdančio komercinę veiklą. Todėl tokie ginčai yra sprendžiami abiejų šalių susitarimu. Jeigu susitarti nepavyksta, tada jau situacija sprendžiama teismo būdu. Mes galime daugiau pasisakyti tik tokiu atveju, jeigu žmonės perka prekes iš oficialių prekybos platformų ir asmenų, kurie vykdo komercinę veiklą", - pasakojo patarėja. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ginčų, susijusių su fizinių žmonių tarpusavio pardavimais, nenagrinėja.
Todėl policijos pareigūnai pataria prekes rinktis labai atsakingai - pirkti tik iš patikimų asmenų ar internetinių parduotuvių, paieškoti ir pasiskaityti atsiliepimų apie juos - galbūt yra ir anksčiau pasiūlymais susiviliojusių ir apgautų žmonių. Parduodant prekes patariama sulaukti, kol į banko sąskaitas tikrai bus pervesti pinigai, ir tik tada išsiųsti prekę. Perkant - rinktis atsiskaitymo būdą, kai pinigai sumokami tik gavus prekę ir įsitikinus, kad ji kokybiška.
Rašyti komentarą