Į dienos šviesą su Palangos dušinių skandalu lenda naujos pavardės ir faktai

Kas Palangoje, Meilės alėjoje, buvo rekonstruota: čia stovėjusios dušinės ar daugiau nei prieš 20 metų čia pradėtos savavališkos statybos likučiai?

„Lietuvos ryto“ atskleista pastato istorija turėtų prokurorus priversti dar kartą grįžti prie šios statybos teisėtumo.

„Keista matyti šią vilą. Šioje vietoje ketinusiam statyti mano vyrui buvo kišami visi įmanomi pagaliai, o kažkam stebuklingai pavyko pralaužti ledus.

Nepavydžiu, tačiau apmaudu“, – „Lietuvos rytui“ sakė kaunietė Rasa Tomkevičienė.

Jos vyras, 1992 metais dušines privatizavusios bendrovės „Devynduoniai“ akcininkas Vidas Tomkevičius, šioje vietoje puoselėjo mintį statyti pirmąją šalyje plastinės chirurgijos kliniką.

Būtent šie planai labai svarbūs vertinant, ar dabar esanti vila atsirado teisėtai.

Pernai gruodį viešąjį interesą atsisakiusi ginti Klaipėdos apygardos prokuratūra dušinių rekonstrukciją apginančias savo išvadas grindė kitų institucijų pateikta informacija, kurios patikrinti nesivargino.

Prokuratūros išvadose teigiama, kad 1993 metų vasarį įregistruotas dušinių pastatas metams bėgant nyko, tačiau nors ir fiziškai pažeistas ir 6 proc. pabaigtas, visada buvo nekilnojamojo turto registre, todėl šio pastato rekonstrukcija buvo galima.

„Lietuvos rytas“ surado verslininką, kurio vadovaujamas statybos kooperatyvas apie 1997 metus dušines nugriovė su visais pamatais ir šioje vietoje jau buvo pradėjęs statyti gerokai didesnę grožio kliniką.

„Mane pasamdė „Devynduonių“ akcininkai. Jie jau turėjo būsimojo pastato projektą, kuris dar nebuvo patvirtintas.

Statybos leidimą užsakovai žadėjo netrukus gauti, todėl skubinamos statybos, kaip tuomet buvo įprasta, prasidėjo savavališkai“, – pasakojo verslininkas.

Pradėjo statyti kliniką

Vyras prisiminė, kad dušinių pastatas tuo metu nebuvo smarkiai nuniokotas.

Sienos ir stogas buvo sveiki. Viduje dušų patalpose buvo išlikusios netgi sienų plytelės. Buvo nudaužyti tik čiaupai.

Išgriovę dušines ir išardę jų pamatus statybininkai pradėjo statyti naują pastatą, kuris buvo numatytas dviejų aukštų su mansarda ir maždaug tūkstančio kvadratinių metrų ploto.

Čia planuota ne tik atlikti plastinės chirurgijos operacijas, bet ir operuotiems klientams teikti reabilitacijos paslaugas.

Kalbama, kad statyti tokias klinikas „Devynduonių“ savininkus įkvėpė vienas JAV gyvenęs lietuvių išeivijos gydytojas, kuris buvo pasirengęs iš dalies finansuoti šį projektą.

Pagal tuomečius teisės aktus tokia statyba pirmojoje kurorto apsaugos zonoje buvo galima, nes ji buvo skirta gydomųjų išteklių naudojimui.

Klinikų statyboms vadovavęs verslininkas prisiminė, kad buvo jau sumontuotos trys eilės pamatų blokų ir pradėtas mūryti pirmasis aukštas.

Virš pamatų iškilusio pirmojo aukšto sienas prisiminė ir Palangoje gyvenantis Klaipėdos universiteto profesorius architektas Petras Grecevičius.

Jis pasakojo, kad dėl būsimųjų klinikų projekto ne kartą buvo diskutuojama Palangos architektų taryboje.

Anot jo, šiam projektui vis nebuvo pritariama nerandant, kur čia tektų statyti klinikų lankytojų mašinas ir baiminantis didelio automobilių srauto priekopėje.

Pamatų blokus suguldė atgal

Nugriautas dušines bei kopose sparčiai vykstančias nelegalias statybas po kiek laiko pastebėjo statybų inspektoriai. Iš pradžių į tai buvo žiūrėta pro pirštus, nes derinamo projekto užsakovai vis tikino, kad statybos leidimą tuoj tuoj gaus.

Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje galiausiai buvo nutarta šią savivalę baigti. Juo labiau kad abejonių sukėlė, ar kopose gali atsirasti toks didelis statinys.

Buvo liepta statybas sustabdyti ir viską pašalinti.

„Nenorėdamas rizikuoti savo kooperatyvo ateitimi aš viską išardžiau ir išmontavau pamatus, kurie liko sukrauti sklype“, – atsiminė grožio klinikas bandęs statyti verslininkas.

Tačiau, anot jo, nelegali statyba turėjo netikėtą tęsinį.

Advokatai „Devynduonių“ savininkams patarė, kad visiškai nebelikus privatizuoto pastato jie prarastų teisę šioje vietoje iš valstybės išsinuomoti sklypą.

Todėl vos ne per naktį pamatai vėl buvo sukišti į likusias tranšėjas, o pamatų blokai eilėmis vienas ant kito sukrauti be jokio skiedinio.

Savininką apgynė ekspertai

Šį vaizdą prisiminė ir nuo 1997 metų Klaipėdos apskrities viršininku pradėjęs dirbti Laisvūnas Kavaliauskas.

Jis pasakojo, kad į Palangą nuvykę su dabar jau mirusiu tuomečiu apskrities statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėju Stasiu Astrausku pamatė sukrautus pamatų blokus, kuriais buvo apjuostas nemažas sklypo plotas.

„Mums nekilo abejonių, kad tai – statybos imitacija, ir šiuos pamatus įvertinome kaip sukrautas statybines medžiagas, kurias pareikalavome pašalinti iš priekopės.

Tačiau už kiek daugiau nei 2 tūkst. litų (apie 580 eurų) apskrities administracijos užsakyti ekspertai davė netikėtą išvadą, kad tai esą pastato pamatai, ir mes buvome priversti atsitraukti“, – pasakojo L.Kavaliauskas.

Įregistravo nelegalią statybą

Prieš ketverius metus mirusio „Devynduonių“ akcininko Vido Tomkevičiaus žmona Rasa prisiminė vyro planus šioje vietoje statyti klinikas, tačiau, jos teigimu, šį projektą galėjo mėginti įgyvendinti V.Tomkevičiaus partneris Ustinas Matiušovas.

„Būtent tuo metu tarp bendrovės akcininkų įvyko įmonės turėto nekilnojamojo turto dalybos ir dušinės atiteko U.Matiušovui, todėl jei grožio klinikos buvo pradėtos statyti, tai galėjo daryti tik Ustinas“, – teigė R.Tomkevičienė.

Dušinių istorijoje U.Matiušovo, kaip įmonės direktoriaus, pavardė aptinkama dar 2005 metų gegužę, kai apskrities viršininko administracija bendrovei „Devynduoniai“ 99 metams Meilės alėjoje išnuomojo 12,3 aro žemės sklypą.

Netrukus po to, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, sklype likusius pamatus nupirko Palangos verslininkas Kęstutis Gecas. Tačiau ar tai iš tiesų buvo dušinių pamatai?

Prokuratūros išvadose minimas 6 proc. baigtumas yra iš 2008 metais vasarį atliktų kadastrinių matavimų. Juose užfiksuotas užstatymas siekė net 292 kvadratinius metrus. Tokį plotą užėmė čia išlikę pamatai.

Ar 1975 metais Meilės alėjoje pastatytos dušinės iš tiesų buvusios tokios didelės?

Pirmosios modernios dušinės

Pasirodo, dabar nustatyti, kokio dydžio buvusios dušinės, yra gana sudėtinga. Beveik prieš 30 metų uždarytas dušines prisimena nemažai palangiškių, tačiau jų prisiminimai apie šį pastatą skiriasi.

Sovietmečiu Palangos vykdomojo komiteto pirmininku dirbęs Danius Puodžius pasakojo, kad miesto architekto Albino Čepio projektuotos dušinės buvo pirmosios Palangoje.

Pasak D.Puodžio, nuo dušinių Meilės alėjoje priekopėje prasidėjo kurortinės infrastruktūros kūrimas. Vėliau dušinės atsirado kitose pajūrio ruožo vietose, šalia buvo pradėti statyti tualetai.

Buvęs kurorto vadovas paminėjo, kad šlapioje kopų vietoje dušinių pastatas ant kopų buvo pakeltas apie metrą ir apačioje buvo perregimas. Kilstelėti pastatą reikėjo ir todėl, kad iš dušinių būtų reikiamas nuotėkis į kanalizaciją.

Tuo metu modernios dušinės, su dujomis šildomu vandeniu buvusios mūrinės su medžiu. Vėliau iš fasadinės pusės buvo išmūrytas ir tarpas nuo žemės iki pastato.

Nubraižė patalpų planą

Geriausiai dušinių pastatą prisimena jose dirbęs 68 metų palangiškis Bronius Špokauskas.

Anot jo, tik vasaromis veikusios dušinės buvo labai populiarios. Čia išsimaudyti ateidavo ne vien poilsiautojai, bet ir patys palangiškiai, nes sovietmečiu ne visi namuose turėjo sąlygas nusiprausti.

Palangiškis pasakojo, kad į dušines po treniruočių atbėgdavo ir kurorte treniruočių stovykloje būdavę „Žalgirio“ ir „Statybos“ krepšininkai.

Vienas apsilankymas kainavo 30 kapeikų, o laikas duše buvo neribojamas. Be to, vandens ir dujų, kuriomis jis buvo šildomas, tuo metu niekas nebrangino.

Buvusių dušinių planą nubraižęs B.Špokauskas pasakojo, kad dušinės buvusios L raidės formos, o į jas vedė platūs laiptai. Dviejų korpusų sankirtoje buvo administracinė patalpa, iš kurios priešingose pusėse buvo įėjimai į moterų ir vyrų dušines.

Abiejose šių korpusų pusėse buvo po šešis dušus, kuriuos skyrė apie dviejų metrų pločio koridorius. Iš viso čia buvo 24 moterų ir vyrų dušai.

Pagal buvusį dušų ir pagalbinių patalpų plotą B.Špokauskas apskaičiavo, kad vieno aukšto pastato plotas galėjęs siekti iki 170 kvadratinių metrų.

Tačiau ne beveik 300 kvadratinių metrų, kas 2008 metais buvo užfiksuota kadastro byloje.

Pastatas – ne toje vietoje

Ne mažiau svarbu ir tai, kurioje sklypo vietoje dušinės buvo.

B.Špokauskas aiškiai prisiminė, kad nuo Meilės alėjos tako iki laiptų buvo apie keturis metrus.

Dar tiek pat galėjo užimti laiptų pakopos ir aikštelė.

Dabar buvusioje dušinių pastato vietoje 8–10 metrų nuo Meilės alėjos tako pasodinti gėlynai, o dabartinis vilos pastatas yra patrauktas gerokai giliau kopų link.

Tikrąją buvusią dušinių vietą išduoda ir šiaurinėje sklypo pusėje išlikusi pušis, kuri tuomet stovėjo šiauriniame pastato kampe. Už šios pušies link tako pastatas buvo išsikišęs metrą.

Pagal teisės aktus, pastato rekonstrukcija galima pertvarkant ar perstatant bent dalį išlikusių laikančiųjų konstrukcijų – pamatų, kurie gali būti ne giliau kaip pusę metro po žemės paviršiumi.

Kaip buvo galima rekonstruoti buvusias dušines, jei jos buvo visiškai nugriautos ir išardyti pamatai, o dabartinė vila iškilo visai kitoje sklypo vietoje?

Pagal Statybos techninį reglamentą, toks buvusio pastato atstatymas yra vertinamas kaip nauja statyba, kuriai Pajūrio juostoje reikalingas Vyriausybės pritarimas.

Užteko keisti statybos būdą

Kad buvusių dušinių sklype vykdoma nauja statyba, iš pradžių neslėpė ir pats savininkas K.Gecas.

Verslininko valdomo „Palangos“ viešbučio apartamentų korpuso statybos prieš 13 metų buvo pradėtos, kai per nustatytą terminą iš savivaldybės nebuvo gautas statybos leidimas. Tokia galimybė tuomet buvo nustatyta teisės aktuose.

Tačiau 2008 metais statyba kopose buvo pripažinta kaip savavališka ir buvo sustabdyta.

K.Gecas ilgai bandė įteisinti statybą, bet nustačius, kad naujos statybos projektiniai sprendiniai neatitinka teisės aktų ir Palangos paminklosauginio plano reikalavimams, jau parengtas nutarimo projektas Vyriausybės posėdžio nepasiekė.

Supratęs, kad priekopėje naujai statybai leidimo negaus, 2014 metais K.Gecas tą patį naujos statybos projektą pakeitė į dušinių rekonstrukciją, kuriai užteko savivaldybės palaiminimo.

Pastato vidus primena erdvią vilą

Beveik 700 kvadratinių metrų ploto vilą Meilės alėjoje pasistačiusi Natalija Zolotnickaja pastatu galės naudotis vogčiomis, nes, pagal Pajūrio juostos įstatymą, čia negalimas nei nuolatinis, nei laikinas žmonių gyvenimas.

Poilsiui aptarnauti skirtame pastate galėtų būti teikiamos su poilsiu susijusios paslaugos. Tai yra šis statinys turėtų būti prieinamas visuomenei, tačiau beveik prieš metus baigus statybą jau įrengtą vilą vis dar juosia gamtovaizdį darkanti statybinė tvora, o patalpos nuo žmonių akių slepiamos langus pridengus plėvele.

Pagal dokumentus, vieno aukšto su mansarda pastate yra net trys aukštai: po visu pastatu daugiau nei 3 metrų gylio rūsys, o pirmojo bei mansardinio aukšto patalpų plane nesunkiai galima įžvelgti tris bendra laiptine sujungtus atskirus erdvius apartamentus: vieną pirmame aukšte ir du – antrame.

Pagal kadastrinių matavimų bylą visame pastate poilsio paskirtis nurodoma net 16 patalpų, kurių plotas siekia nuo 14 iki 74 kvadratinių metrų.

Yra ir 4 dušų patalpos. Viena jų – beveik 17 kvadratinių metrų ploto.

Viduje lankęsi žmonės kalba, kad prabangiai įrengtos vilos rūsyje yra įrengta pramogų ir aktyvaus poilsio zona.

Palangos meras: pats nugriaučiau buldozeriu

Po to, kai birželio viduryje prie skandalingųjų dušinių buvo surengta teatralizuota protesto akcija, savo poziciją pateikė ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus – pareiškė, kad jei būtų jo valia, jis pats buldozeriu nugriautų šį Meilės alėjoje atsiradusį statinį.

„Savivaldybė išdavė leidimą poilsio aptarnavimo pastato rekonstrukcijai ir suderino projektą, kuriame juodai ant balto pažymėta, kad čia yra poilsio aptarnavimo patalpos. Viskas parengta gudriai, pagal teisės aktus, nėra prie ko prikibti. Juk jokiame teisės akte nėra apibrėžta, kas tai yra „poilsio aptarnavimas“.

Konkreti tiktai viena nuostata – tokiame pastate negali būti patalpų, skirtų nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, o visa kita – daryk, ką nori. Man, kaip ir visuomenei, rūpi, kas vis dėlto bus šiame pastate ir kada bus atvertos jo durys, kad galėtume pasinaudoti poilsio aptarnavimo paslaugomis.Kontroliuoti šio pastato naudojimą kviečiu ir visą visuomenę: pastebėję, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, nedelsdami informuokite Palangos savivaldybę“, – teigė kurorto meras Š.Vaitkus.