Gyvūnų gerovė sukasi užburtame rate

Žiaurus ar netinkamas elgesys su gyvūnais Lietuvoje vis dar fiksuojamas gana dažnai - kenčia ne tik šunys ar katės. Būna neprižiūrimi ūkyje auginami arkliai, karvės, kiaulės ar kiti gyvūnai. Gyvūnų gynėjai džiaugiasi, kad visuomenė vis jautriau ir atsakingiau reaguoja į pastebimus tokius atvejus, tačiau sykiu pripažįstama, kad trūksta bendro institucijų požiūrio į gyvūnų gerovę, o kai kuriais atvejais reikėtų ir griežtesnių bausmių.

Sužalojo Naujųjų naktį

Klaipėdietis Evaldas Samulionis savo feisbuko paskyroje pasidalijo istorija, kaip Naujųjų išvakarėse nuo kaimyno nukentėjo jo vokiečių aviganis Atas. Dresuotą šunį su antsnukiu ir ilgu dresiravimo pavadžiu lauke vedęs Evaldas pastebėjo palaidą kaimyno šunį ir kvietė savo augintinį arčiau, bet jis trūktelėjo link pradėjusio loti kaimyno šuns.

"Mano rankose pavadis buvo per daug atleistas, kad ji sustabdyčiau, bet pagalvojau, kad Atas su antsnukiu, tai jokių bėdų nebus. Bet už nepilnai 3 žingsnių kaimynas pačiupo Atą ir šuo suinkštė iš skausmo. Viskas įvyko akimirksniu, kaimynai per balkonus pradėjo šaukti, ką tu padarei šuniui, paleisk šunį... Kadangi kaimynas buvo nugara į mane, aš nepamačiau, ką jis padarė. Pamačiau, kad Atas nebevaldo kairės pusės galinės kojos, pamaniau, kad užmynė ant pėdos, nes buvo visa žemėta, gal sutraiškė. Prie lifto pamačiau, kaip per šlaunį sruvena kraujas, dar lifte iškviečiau policiją. Kol važiavo policija, skambinau veterinarijos gydytojams, bet dėl šventinio meto tai buvo misija neįmanoma. Policija atvažiavo, durų kaimynas nedarė, nors jie girdėjo, kad bute yra kažkas. Taip ir likom su sužeistu šunimi", - pasakojo E. Samulionis.

Pasak jo, telefonu pavyko susisiekti su veterinaru. Vadovaujantis jo intrukcijomis pavyko sustabdyti kraujavimą. Kitą dieną šuns savininkas parašė skundą policijoje.

"Pareigūnai sakė, kad tokie pasišvaistymai su peiliu yra baudžiamas kodeksas. Po kelių dienų paskambino tyrėja, paprašė išrašo iš veterinarijos gydytojo, nuvežiau, papasakojau, kaip kas buvo ir viskas, daugiau aš jos nemačiau. Tik vėliau gavau laišką, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nes buvo kaimyno paaiškinimas, kad Atas kramtė jo šunį, o aš nieko nedariau, tai jis, norėdamas apraminti, dūrė su peiliu, namie apžiūrėjęs savo šunį jokių pažeidimų nerado. Viskas, to pakako, kad tyrėja nuspręstų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kaip supratau, nei liudininkai nebuvo apklausti, nei įvykio vieta ir peilis nebuvo apžiūrėti", - stebėjosi Evaldas.

Sužalojimas nereiškia pasekmių?

E. Samulionis policijos sprendimą apskundė prokuratūrai, bet skundas buvo atmestas. Prokuratūra savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaimyno veiksmai E. Samulionio šuns atžvilgiu nėra toleruotini, tačiau esą jo vienas dūris peiliu nebuvo tiesiogiai nukreiptas į gyvūno ilgalaikį kankinimą ir tyčinių padarinių buvimą, jo suluošinimą ar mirtį.

"Nors veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie veiksmai nusikalstami <...>. Nors šuo sužalotas, tačiau jis gydomas, ir yra pagrindo manyti, kad, suteikus veterinarinę pagalbą, jis pasveiks. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad šuo sužalotas ir gydomas, tačiau nėra duomenų, kad gyvūnui atsirado sveikatos liekamųjų reiškinių. Vien sužalojimo konstatavimo faktas nėra pakankamas daryti išvadai apie gyvūno suluošinimą", - teigiama prokuratūros atsakyme E. Samulioniui.

Vis dėlto po dūrio į kryžkaulio sritį 13 metų amžiaus šuo nebenulaikė kairės pusės galinės kojos, nebegalėjo paeiti, kasdien gavo vaistų ir injekcijų. Galiausiai veterinarijos gydytoja parašė pažymą, kad šuns būklė labai prasta - jis nebegalėjo vaikščioti, savarankiškai tuštintis, šlapintis.

Kitas veterinarijos gydytojas konstatavo, kad įvyko negrįžtami neurologiniai pakitimai, paralyžius ir nebeįmanoma atstatyti gyvybinių funkcijų.

Veterinaras pabrėžė, kad buvo išnaudotos visos gydymo galimybės, todėl sausio pabaigoje Atui buvo atlikta eutanazija.

"Nemanome, kad pasišvaistymas peiliu neva apraminti šunį, kuris ir taip ramus visą gyvenimą buvo, yra normalus veiksmas, juolab kad jis (kaimynas - aut. past.) pats pažymėjo, jog jo šuniui jokių pažeidimu nebuvo. Tai vien dėl veislės skirtumų nuteisti mirčiai didesnį šunį, mano galva, visiškai nenormalu", - sielvartavo E. Samulionis, pabrėžęs, kad kaimynai ir jų vaikai mylėjo jo augintinį, sutikę glostydavo.

Skirs baudą?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė patvirtino, kad nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės.

"Pagal surinktus duomenis, dėl gruodžio 31 d. peiliu sužaloto šuns Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai priėmė sprendimą ikiteisminio tyrimo dėl baudžiamosios atsakomybės nepradėti, tačiau pradėta administracinė teisena. Pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą už tokį nusižengimą gresia bauda nuo 50 iki 1 200 eurų", - teigė A. Grauslienė.

Pasak jos, kad ir kaip būtų gaila, pranešimų apie galimą žiaurų elgesį su gyvūnais Klaipėdos apskrityje kartas nuo karto pasitaiko.

"Yra buvęs atvejis, kai pranešta apie pakartą šunį Kretingos rajone, Plungės rajono miške rasta keletas šinšilų gaišenų. Visais atvejai pareigūnai į pateiktą informaciją būtinai reaguoja, aplinkybės visada aiškinamos ir tiriamos.

Žiaurus elgesys nei prieš žmones, nei prieš gyvūnus nėra toleruotinas.

Todėl skatiname piliečius susidūrus su tokiais atvejais būtinai pranešti telefonu 112", - ragino A. Grauslienė.

Nudyrė kailius

Panašiu metu, kai E. Samulioniui teko atsisveikinti su savo augintiniu, kraupia istorija pasidalijo gyvūnų priglauda "Linksmosios pėdutės". Į prieglaudą vyresnio amžiaus vyras atvežė maišą, kuriame, jo teigimu, buvo galvijų mėsos ir kaulų. Tačiau prieglaudos darbuotojai vėliau jame pamatė sveiku protu nesuvokiamą vaizdą - tris negyvus šunis nudirtais kailiais.

"Vienas dalykas visiškai aiškus - nusikaltimai prieš gyvūnus nesibaigs tol, kol mūsų šalis nesusiims ir į šitą problemą nepradės reaguoti rimtai. Kol teisėsaugai tokie atvejai nebus "yra svarbesnių dalykų, nei rūpintis kažkokiais šunimis", kol įstatymuose sumos už žiaurų elgesį su gyvūnu neišaugs šimteriopai ir kol tos sumos nebus priteisiamos, kol išmoksime netylėti matydami baisų elgesį su gyvūnu, kol baigsime kartoti tą patį iki skausmo įgrisusį sakinį "o jei ten būtų ne šuo, o vaikas". Ir šuo, ir vaikas yra gyvybė! Gyvybė!

Kol mes šitas gyvybes skirstysim į labiau gyvą ir mažiau gyvą, tol baisus elgesys su abiem gyvybėm nesibaigs.

Mes esame tikri, kad tas, kuris nebaudžiamas gali pakelti ranką prieš gyvūną, negalvoja apie niekieno gerovę. Toks žmogus yra pavojingas visuomenei. Nes nudirti kailį šuniui ir paskui visiškai šaltu veidu perduoti jį kitam žmogui gali toli gražu ne kiekvienas", - po incidento rašė prieglaudos atstovai.

Prieglauda kreipėsi į policiją, kad būtų surastas vyras, atvežęs tokį "siuntinį".

Reikia tinkamai reaguoti

Gyvūnų gerovės problemų sprendimą inicijuojančios VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" komunikacijos vadovė Kamilė Sakalauskaitė teigė, kad nuolat dirbama su daugiau nei 20 žiauraus elgesio atvejų.

"Vienus išsprendžiame - iškyla kiti. Šiuo metu yra jaučiamas tokių situacijų skaičiaus augimas, bet nemanome, kad tai fiksuojama dėl kokių nors veiksnių. Labiau tikėtina, kad žmonės tiesiog tampa sąmoningesni: pamatę vieną ar kitą atvejį spaudoje, televizijoje ar internete, kreipiasi ir dėl esančių jų aplinkoje", - sakė K. Sakalauskaitė.

Pasak jos, susiduriama su įvairiausiomis situacijomis: nuo netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų, kada, pavyzdžiui, gyvūnai prastai maitinami, sergantys ir kitaip neprižiūrimi, iki minėto atvejo - šunų, nudirtu kailiu.

"Pagrindinis veiksmas, kurio reikia imtis - tinkamas reagavimas į susiklosčiusias situacijas, žmonių neabejingumas. Pamatę žiauraus elgesio ar gyvūnų nepriežiūros atvejį, žmonės jį turėtų užfiksuoti nuotraukomis bei vaizdo įrašais, kreiptis į atsakingas institucijas - Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir policiją - bei informuoti gyvūnų gerovės srityje dirbančias organizacijas.

Deja, Lietuvos Respublikos teisinė bazė, pats Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas turi įvairių spragų, dėl kurių žiauriai besielgiantys asmenys yra nenubaudžiami.

Įvairiais klausimais tarpusavyje nesutaria ir skirtingos institucijos, pvz., dėl kanopinių gyvūnų pančiojimo - Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tiesa, svarbu paminėti ir tai, kad analogiškas situacijas nevienodai vertina ir skirtingų miestų VMVT padaliniai. Esant tokiai situacijai efektyviai dirbti ir siekti teisingų bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais nėra paprasta", - komentavo VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" atstovė.

Padės didesnės baudos?

K. Sakalauskaitės nuomone, Lietuva yra jauna šalis, todėl ir gyvūnų gerovės idėjos čia gana jaunos.

"Vyresnės kartos asmenys turi kitokį požiūrį į gyvūno gyvybę dėl įvairių socialiai ir istoriškai susiklosčiusių aplinkybių. Tai yra visiškai normalu. Galime tik pasidžiaugti, kad, laikui bėgant, visuomenė tampa vis sąmoningesnė, o Lietuvoje veikiančios organizacijos ne tik semiasi gerosios užsienio patirties ir ją įgyvendina, bet ir pačios ieško naujų, efektyvių sprendimų.

Didžiausia problema čia - mažos sankcijos už padarytus tokio tipo nusikaltimus.

Kol neturėsime didesnių baudų ir kitokių priemonių, situacija negerės. Taip pat labai svarbus privalomojo gyvūnų ženklinimo įvedimas, kuris padėtų spręsti esamas situacijas", - komentavo VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" atstovė.

Šiemet organizacija ketina pradėti naują projektą - siekti, kad būtų įteisintas draudimas turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar su tuo susijusio nusižengimo. Panašūs draudimai, K. Sakalauskaitės teigimu, šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje - iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje - 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose - 5 m., Norvegijoje ir Italijoje - 3 m.

Keičiasi požiūris

Pranešti apie žiaurų elgesį su gyvūnais galima ne tik policijai, bet ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis sakė, kad tarnyba, gavusi asmenų pranešimus apie įtariamus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, juos įvertina pagal pranešimo turinį, nurodytus faktus ir kitas aplinkybes.

"Jeigu nustatoma, kad pranešime nurodyti faktai susiję su gyvūnų suluošinimu, sužalojimu ar žūtimi dėl asmenų kaltės, tokius pranešimus pagal kompetenciją perduoda tirti Policijos departamentui, nes tokių atvejų ištyrimui reikalinga asmenų (įtariamųjų, liudininkų ir kt.) apklausa, įrodymų surinkimas, kiti procesiniai veiksmai", - komentavo G. Blekaitis.

Pasak jo, veiklos ir patirties gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje rezultatai rodo, kad esminiai faktoriai, kurie lemia žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo veiksmus - atsakomybės prieš gyvūnus stygius, gyvūnų fiziologinių poreikių ignoravimas, ir apskritai asmenų, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, savotiškas asmeninis požiūris į gyvūną.

Tačiau bausmių griežtinimas, G. Blekaičio manymu, ne visuomet yra išeitis, juolab kad įstatyme numatyta net ir baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu.

"Svarbu, jog didžiosios visuomenės dalies požiūris keičiasi ir vis daugiau žmonių teigiamai vertina gyvūnų socializaciją, bendravimą su jais ir panašiai. Auga visuomenės sąmoningumas ir atsakomybė gyvūnų atžvilgiu. Tai liudija ir augantis nepakantumas žiauriam elgesiui su gyvūnais, pranešimai apie pastebėtus netinkamo elgesio su gyvūnais atvejus, parama nevyriausybinėms gyvūnų gerove besirūpinančioms organizacijoms ir kita. Esame dėkingi visuomenei, gyvūnams neabejingiems žmonėms, kaimynams, gyvūnų globos organizacijoms, žiniasklaidai už pranešimus apie nederamą elgesį su gyvūnais. Neigiamų atvejų viešinimas gali padidinti atsakomybę ir padeda keisti visuomenės požiūrį", - teigė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas.

NEIŠGELBĖJO. Po dūrio į kryžkaulio sritį 13 metų amžiaus šuo patyrė nepagydomus sužalojimus ir galiausiai buvo užmigdytas.

Evaldo SAMULIONIO nuotr.

"Pakeisti sistemą užtrunka"

Brigita KYMANTAITĖ, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė
Gali pasirodyti, kad žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų daugėja, tačiau galbūt tai lemia technologijos, kurios leidžia greičiau tai viešinti ir dalintis informacija. Keičiasi ir požiūris į gyvūną, augintinį, į kurį žiūrima kaip į šeimos narį, o ne tik kaip į sargą ant grandinės. Tikrai nesinori manyti, kad tapome žiauresni. Tačiau matome problemą, kad institucijos ne visada gali taip greitai sureaguoti į pranešimus. Šioje srityje dar daug trūksta. Mūsų įstatymai yra geri, saugantys gyvūnus, bet dažnai pritrūksta profesionalumo arba priemonių įstatymų nuostatoms įgyvendinti.
Esminė žiauraus elgesio su gyvūnais įrodymo priemonė yra veterinarijos gydytojų išvada. Pavyzdžiui, sumuštą žmogų apžiūri speciali komisija, nepriklausomi valstybiniai specialistai. Lietuvoje veterinarijos srityje tokios valstybinės komisijos nėra, yra tik privatūs specialistai. Privatus sektorius dažnai kratosi teikti tokius išrašus, nes veterinarijos gydytojas gali tapti liudytoju-specialistu, kadangi jis turi nustatyti sužalojimus ir jų pasekmes. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn turi būti gyvūnui nustatytas luošumas arba žūtis. Dažnas veterinaras sako, kad neturi laiko vaikščioti po teismus, o parašytos išvados, jeigu byla bus tiriama teisme, jį privers ten dalyvauti.
Atsiduriame tarsi tokiame užburtame rate, kai valstybinės įstaigos arba nesugeba pačios ištirti, arba trūksta specialistų ekspertų, priemonių paimti gyvūną, jį saugiai laikyti. Dėl to kai kurie tokie atvejai lieka ne iki galo ištirti arba tas asmuo, atrodytų, būna nubaustas nevisiškai teisingai, kaip visuomenei ar mums norėtųsi, nes trūko kokios nors veterinaro išvados, įrodančios, kad tas gyvūnas iš tiesų nukentėjo.
Svarbu kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę, kai yra gyvūno suluošinimas. Luošumo nenustatysi iš karto, nes kartais tai paaiškėja po kiek laiko. Kai yra padaryti gilūs sužalojimai peiliu ir gyvūnas yra gydymo procese, galbūt tas luošumas dar nenustatomas. Bet galbūt tas gyvūnas ateityje nevaldys galinės kojos, gal bus pažeistas stuburas. Luošumo nustatymas gali užtrukti, o policija priima sprendimą čia ir dabar, kad yra administracinė atsakomybė, nes gyvūnas nėra luošas ir nežuvo, o ne dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Tai ir jūsų minėtas atvejis, kai buvo šuniui durta peiliu. Kalbėdama su šuns savininku jam sakiau, kad reikėjo policijos prašyti stabdyti tyrimą, kol šuo pasveiks ir bus galima nustatyti pasekmes.
Praėjusiais metais pradėjome diskusiją su Policijos departamentu, bet pakeisti sistemą užtrunka. Aiškiai suprantame, kad policijos pareigūnas negali būti gyvūnų gerovės specialistas. Jis gali atvykti, užtikrinti viešąją tvarką, bet turi atsirasti kažkokia specialistų grupė, kuri atvyksta ir dirba. Galbūt pareigūnai turėtų žinoti, kokius specialistus iškviesti, kad jie suteiktų gyvūnui reikalingą pagalbą. Ypač tai svarbu tais atvejais, kai gyvūnas yra neženklintas ir neturi savininko šalia. Tada reikia gyvūnu visapusiškai pasirūpinti. Jeigu neatsiranda savininkas, gydymas turi būti tęsiamas, tačiau kas prisiims tas išlaidas? Nėra aišku, kas atlygins veterinarams už darbą. Bandome kalbėti, kokia institucija turėtų sukurti mechanizmą, kad gyvūnu būtų pasirūpinta. Pavyzdžiui, automobilį paimti policija gali, nes turi sutartis au įvairiomis aikštelėmis, kur juos gali palikti, o čia ne automobilis, čia gyvūnas. Esame procese. Identifikavome trūkumus ir reikia su tuo dirbti. Bet turbūt greitai niekas neatsiras. Galbūt po naujų Seimo rinkimų?

Informacija

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyta, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys yra traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Žiauraus elgesio su gyvūnu, jo kankinimo atvejais, kai dėl to gyvūnas žūsta, nužudomas - tokiems nusižengimams taikoma baudžiamoji atsakomybė, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Atvejais, kai nustatoma, kad gyvūnai laikomi netinkamomis laikymo sąlygomis, netinkama priežiūra, šėrimas, girdymas, gyvūnai su sveikatos problemomis ir kt. atvejais ir (ar) gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, reikalavimus pažeidusiems asmenims taikoma administracinė atsakomybė. Baudos gali siekti nuo 50 iki 2 300 Eur, taip pat gali būti konfiskuojami gyvūnai.