"Grigeo" skandalas tęsiasi: kodėl niekas nematė teršalų?

Apie tai prabilta ir po ketvirtadienį Klaipėdos miesto rotušėje uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko sušaukto uždaro pasitarimo dėl taršos, susijusios su bendrove "Grigeo Klaipėda".

Po jo "Grigeo Klaipėda" vadovas Tomas Eikinas, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas, buvęs bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas ir meras Vytautas Grubliauskas pakomentavo situaciją.

Sako, kad nuotekos mechaniškai valytos

"Nuotekos dabar atiduotos valyti "Klaipėdos vandenims", vakar sudaryta vidinė tyrimo komisija, informuojam apie tyrimo eigą. Sutarėm, kad periodiškai atnaujinsim informaciją, kai turėsim faktais pagrįstą informaciją, ją ir komunikuosim", - po uždaro pasitarimo žurnalistams kalbėjo "Grigeo Klaipėda" vadovas T. Eikinas.

Paklaustas, kokia yra iš "Grigeo Klaipėda" į vandenį patekusių nuotekų sudėtis, jis sakė: "Aš nekomentuosiu spekuliacijų ar interpretacijų. Yra atliekami tyrimai, tyrimuose viskas bus pateikta. <...> Kaip ir minėjau, nuotekų sudėtis nėra pasikeitusi, gamyba kaip vyko, taip ir vyksta... Tai tas pats popieriaus plaušas, smėlis, tas, kas keliauja į valymo įrenginius, vadinkim, tie BDS (biologinis deguonės sunaudojimas - aut. past.) ir kiti matuotini ir kontroliuotini elementai, tai yra sudėtis."

T. Eikinas aiškino, kad visiško nuotekų valymo įrenginių apėjimo vamzdynuose net nėra. "Nuotekos visos iki 7 dienos, kai gavome privalomą nurodymą perjungti, keliauja į pirminį valymą, tai yra į mechaninį valymą, ten, kur yra nusėdinamas dumblas, skęstančios medžiagos, tai keliauja į dumblo aikšteles. Pirminis valymas veikė efektyviai. <...> Kitas etapas - biologiniai valymo įrenginiai. Dabar tyrimas vyksta", - komentavo "Grigeo Klaipėda" vadovas.

Tačiau dar kartą paklaustas, ar tos nuotekos nepatekdavo į biologinio valymo įrenginius, jis atsakė: "Nedrįsčiau taip teigti, mes šitą aiškinamės."

KIEKIAI. "Nuotekos, jų tarša apie 100-130 kartų viršijo nustatytas normas. Kiekiai, kokie buvo leidžiami į marias, skaičiuojami ne tonomis, bet 100 tūkstančių tonų. Gal net milijonais", - sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Dievagojosi nežinojęs

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas R. Dužinas, žurnalistų paklaustas, kaip Klaipėdos aplinkosaugininkai taip ilgai nepastebėjo taršos, atsakė, kad objektas yra apskaičiuojamas pagal išduotus taršos leidimus. "Tame taršos leidime yra pateikiamos schemos ir panašiai. Ir už šitų duomenų teisingumą atsako įmonės vadovas. <...> Aplinkosaugininkai tikrina tai, kas parašyta leidime. Šiuo atveju tiek viena, tiek kita įmonė turi patvirtintą, suderintą nuotekų išleidimo vietą", - sakė jis.

R. Dužinas prisiekinėjo išties nežinojęs, kad būta galimai nuotekų valymo įrenginius apeinančio vamzdžio.

"Mėginiai buvo imami, vadinasi, ne kartą. Ir visuomenininkai, ir panašiai, vadinasi, visuomenė domėjosi. Buvo imami ten, kur yra nurodyta taršos leidime. Iš nuotekų paėmimo vietos", - kalbėjo jis.

Jis teigė, kad vien praėjusiais metais buvo imami 6 papildomi mėginiai. Tačiau paklaustas, ar visais atvejais aplinkosaugininkai įspėdavo įmonės atstovus apie patikrinimą, jis atsakė: "Kitaip mes pagal viešo administravimo įstatymą negalime, nes jei yra planinis patikrinimas, turime pranešti prieš 10 dienų, o jeigu neplaninis patikrinimas (o šiais atvejais ir buvo neplaniniai patikrinimai), tai mes vis tiek su įgaliojimu važiuodavome į įmonę turėdami sprendimą, pasirašytą valdybos viršininko", - sakė jis.

Inspekcijos viršininkas, paklaustas, ar po kilusio skandalo ėmėsi kažkokių konkrečių priemonių, dėstė, kad visos nuotekos nukreiptos į "Klaipėdos vandenų" valymo įrenginius, tad "prasmės nebėra".

"O dėl "Grigeo Klaipėda", yra viskas prokuratūrai atiduota, bus atliekamas mūsų derpartamento vidinis tyrimas", - kalbėjo R. Dužinas.

Nuotekų nematė ir "Klaipėdos vanduo"?

Tuo metu buvęs "Klaipėdos vandens" vadovas L. Makūnas, žurnalistų paklaustas apie sklindančias kalbas, jog "Klaipėdos vanduo" tikrai turėjo žinoti apie nuotekas, aiškino, kad tai nėra tiesa.

Be to, anot jo, "Klaipėdos vanduo" net neturėjo prievolės kontroliuoti, kokio švarumo vanduo palieka "Grigeo Klaipėda".

Jis aiškino, kad buvo tirtas ir biologinio deguonies sunaudojimo rodiklis. "Bet nieko mes neradome, kad būtų nuotekų užterštumas didesnis", - kalbėjo L. Makūnas.

Buvęs "Klaipėdos vandens" vadovas, paklaustas, ar niekaip nebuvo galima pamatyti papildomų valymo įrenginius apeinančių nuotekų, aiškino, kad iš "Grigeo Klaipėda" išmetamos nuotekos sudarė apie 5-7 procentus visų "Klaipėdos vandenų" nuotekų.

"Tai reiškia, kad vizualiai tokio kiekio nepamatysi", - konstatavo jis.

Meras siūlo padaryti vamzdynų nuotrauką

Tuo metu Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas žurnalistams aiškino, kad pats metas atlikti "Grigeo Klaipėda" vamzdynų nuotrauką. Esą tai padėtų atsakyti į klausimą, ar nevalytos nuotekos buvo leidžiamos tyčia.

Geodezinius tyrimus turėtų atlikti prokuratūra. "Tokioje situacijoje būtų labai korektiška pačiai įmonei finansuoti tokius dalykus, valstybei tai neturėtų kainuoti", - kalbėjo jis.

V. Grubliauskas teigė net neabejojantis, kad prokuratūros tyrimas atskleis ne tik kaltuosius dėl taršos, bet ir įvardins prieš nevalytas nuotekas užsimerkusias neveiklias organizacijas ar pareigūnus. "Čia atsakomybės klausimas turėtų būti maksimalus", - tvirtino jis.