Ne paslaptis, kad konservatorių garbės pirmininką jau daugelį metų kamuoja visokie apokaliptiniai regėjimai paprastai susiję su mirtinais pavojais valstybei. Per tris dešimtmečius garbės pirmininko ir profesoriaus regėjimų veikiami tvirtai įtikėjome, kad mus iš visų pusių supa mirtini priešai, kurie tik ir laukia progos užpulti mūsų valstybę.
Be to ir valstybės viduje reikalai ne ką geresni. Čia nebaudžiami šmirinėja visokie "šunaujos" veikėjai, "runkeliai", o neseniai išlindo dar ir kolchozų veikėjai, įsivardiję save valstiečiais.
Matyt nereikia priminti visokių nekonservatoriškų partijų ir partijėlių, šiaip politinių oponentų, dalies Sąjūdžio žmonių, be abejo KGB slaptųjų agentų, rezervistų, KGB slaptųjų butų laikytojų (tiesa, šituos garbės pirmininkas kol kas palieka rezerve) ir t.t. ir pan. Daug? Baisu, bet ką padarysi!
Stulbinantis cinizmas
Gerai, kai gali sakyti kas ant liežuvio ir tau už tai nieko nebūna. Laisvas žodis - demokratijos pamatas, net jei "kalbi vėjus", "kabini makaronus" ar šiaip "paistai niekus". Tokios mintys apniuko mano galvą perskaičius garbės pirmininko pasakytą kalbą Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) tarybos posėdyje praeitą šeštadienį.
Sunku pasakyti, kas už liežuvio traukė garbės pirmininką, bet toje kalboje taip ir neradau vietos, kurią būtų galima pavadinti garbinga.
Suprantama, vėl buvo kalbama apie priešus, kurių ne tai kad nesumažėjo, bet randasi vis nauji, pavojingesni ir jų jau priviso tiek, kad iškilo rimtas pavojus ne tik daugpartinei sistemai, bet ir visai parlamentinei demokratijai.
Kaip įprasta, garbės pirmininkas nepasikuklino, nelindo į krūmus, bet bedė pirštu į dar vieną priešą, taip dar kartą paliudydamas, kad Lietuva be priešų - Lietuva be ateities!
O tas priešas yra ne kas kitas, o Lietuvos Seimo įteisinti piliečių rinkimų komitetai! Tačiau garbės pirmininkui tai nė motais. "Gaujos" -drėbė be užuolankų! Gaujos,keliančios mirtiną pavojų valstybei, grasinančios parlamentinę demokratiją paversti "gaujelių demokratija".
Šiaip tai gaujomis yra įvardijamos banditų, galvažudžių ar plėšikų grupės, tad garbės pirmininko cinizmas piliečių rinkimų komitetus prilyginant banditams yra daugiau negu stulbinantis.
Na, ir tegul tie rinkimų komitetai yra gaujos, nors, tiesą sakant, nė vienas padorus Lietuvos žmogus neįvardins nė vieno jų valstybei padaryto nusižengimo, juoba, nusikaltimo.
Atvirkščiai! Štai Kaune į valdžią demokratiškai atėjusi, pagal garbės pirmininko leksiką, "V. Matijošaičio gauja", taip pradėjo tvarkyti per ilgus konservatorių valdymo metus nustekentą miestą, kad dabar nuvažiavęs į Laikinąją sostinę nebesijauti atsidūręs mieste, kuris niekam nereikalingas.
Ir viskas labai paprasta, niekas nebeieško priešų, nesipjauna dėl valdžios, nesiaiškina kas didesnis patriotas ar mažesnis vagis...
Dirba miesto ir miestiečių labui ir jiems, nors ir nėra konservatoriai, o viso labo tik "gaujelė", bandanti sumenkinti daugpartinę sistemą, visai neblogai sekasi.
Be viso kito ir kitur į valdžią išrinkti komitetų nariai nekrito veidu į purvą. Neteko girdėti, kad būtų įsivėlę į kokias tai negeras istorijas, vogę, plėšę ar kaip nors kitaip kenkę Lietuvai.
Pati geriausia ir teisingiausia
Daug įdomių dalykų prikalbėjo garbės pirmininkas pliekdamas "gaujeles"ir "komitetėlius", kurie jam regisi kaip "chebručių" varžybos ir kad šitai didžiajai nelaimei gali atsispirti tik dabartinė opozicija, kurios pareiga yra oponuoti blogiui.
Tada jau situacija po truputi evoliucionuos į dvipartinę padėtį, kur, anot garbės pirmininko, gali būti tik: sukčiai ir nesukčiai (kurie yra kurie, pirštu rodyti nereikia), kur bujos padorumas (padoriausią partiją žino visi) ir padorumo kaip vertybės vakuumas, kur vienoje pusėje bus partija, kuri turi principus (suprantama kokia, nes kiti tėra tik gaujelės ir chebrutės), o kitoje tik komitetai, kurie turi makiažą, be to vienoje pusėje bus mąstantys (čia jau dviejų nuomonių negali būti), kitoje rėkiantys, vienoje pusėje bus bandantys kažką veikti (savaime suprantama, kas), kitoje - nenorintys ką nors kurti.
Štai taip, nei daugiau nei mažiau!
Iki kokio lygio reikia numarazmėti, kad pasaulis taptų toks absoliučiai aiškus, kad viską vėl, be jokio sąžinės graužimo galėtum sugrūsti į mums gerai pažįstamą politinę schemą - kas ne su mumis, tas prieš mus!
Nesutinkate? Tada įdėmiai perskaitykite dar kartą, kas parašyta aukščiau.
Ten, kur vieni įvardijami kaip sukčiai, neturintys padorumo ir principų, nemąstantys, negebantys ką nors kurti, o kiti beveik kaip aukščiausias dieviškumo etalonas, nevalingai per kūną nubėga nemenkas virpuliukas.
O juk iš tiesų taip buvo, kaiviena partija pasiskelbė esanti liaudies Protas, Garbė ir Sąžinė. Tada ji vienintelė atspindėdavo visus darbo žmonių lūkesčius ir interesus, vienintelė turėjo teisę mąstyti, tvarkyti, o tiksliai išsireiškus, laužyti ir griauti žmonių gyvenimus.
Keista,kad vis dar atsiranda žmonių to trokštančių.
Penkių juslių praradimas
Nejau iš tiesų visuomeniniai rinkimų komitetai yra tokie pavojingi?
Gal ir taip? Jei jau valstybės pamatus griauna trąšos, krabų lazdelės, televizijos laidos, užsienietiškos taksi firmos, ne ES šalyse verslo reikalų turintys žmonės, net ten dirbę diplomatai, tai kodėl negali ir tie garbės pirmininko taip iškoneveikti rinkimų komitetai?
Tačiau pažvelkime kiek giliau.
Argi "gaujelės" ir "chebrutės" kaltos, kad partiniai veikėjai godūs, kvaili ir nekompetentingi, kad jų arogancija jau seniai perlipo visas įmanomas ribas, kad eilinių žmonių reikalai jiems rūpi tiek, kiek prieš šimtą metų mirusios prosenelės kapas, kad šiek tiek ant žemės nusileidžiama tik prieš rinkimus, kad nepotizmas, besaikis valdžios troškimas, smulkus ir stambus pasipinigavimas,partinės rietenos (ne diskusijos),tapo jų gyvenimo alfa ir omega.
Ar "gaujelės" kaltos,kad mes pagal visus finansinius, ekonominius ir socialinius parametrus velkamės ES valstybių uodegoje, kad čia mažiausi atlyginimai ir aukščiausios kainos, kad didžiausia turtinė nelygybė, o daugiau kaip trečdalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, kad beveik milijonas tautos jau seniai "vyniojo meškeres"?
Ne "gaujelės" iššvaistė valstybės turtą, ėmė milžiniškas paskolas su dar milžiniškesnėmis palūkanomis ir dabar niekaip aiškiai negeba paaiškinti, kodėl taip elgėsi, ne jos užsienio bankams atidavė valstybės finansus...
Deja, garbės pirmininkui tai nė motais - reikia naujo priešo, reikia skalambinti visais varpais, kad dabar tai jau tikrai ateina galas, mat parlamentinę demokratiją tuojau pat praris gaujų demokratija. Ar tikrai?
Vargu. Daugpartinė sistema ir parlamentinė demokratija niekur nedings. Tačiau nematyti, kad ji sunkiai serga, kad partijos nutolę nuo savo ideologijos, kad nėra autoritetingų lyderių, kad nė viena neturi vizijos kaip ištraukti valstybę iš duobės, į kurią pačios per savo nekompetenciją ir pasipūtimą ten ją įstūmė, nėra vien paprastas aklumas.
Tai jau visų penkių pagrindinių žmogaus juslių praradimas. O kai taip yra, belieka pulti niekinti ir įžeidinėti niekuo dėtus visuomeninius rinkimų komitetus.
Beje jie ir yra vienintelis šansas partijoms užimti deramą vietą valstybės politinėje sistemoje.
Jei jau tarpusavyje konkuruoti nebesugebate, konkuruokite su komitetais. Rimtai pasiruošę,sąžiningoje vyriškoje kovoje tikrai įveiksite, juk gaunate milijonines dotacijas iš valstybės, tuo tarpu "gaujelės" turi verstis savo lėšomis.
Ir vis tik negaliu nutylėti, kad toje negarbingoje garbės pirmininko kalboje buvo pasakyta ir teisybė.
Apie du didelius blokus ir dvi Lietuvas. Kokias? Suskaldytas, supriešintas, viena kurių nuskurdinta, kita - prekybos centruose nesidairanti į kainas. Gailatik, kad prelegentas šioje vietoje nutylėjo neabejotinus savo nuopelnus.
Be abejo iš kuklumo.
P.S. Atsiprašau visų, kuriuos kaip nors nemaloniai nuteikė mano kalbėjimo stilius. Esu vienas asociacijos "Permainų Klaipėda" steigėjas, taigi, anot garbės pirmininko - gaujos narys. Kaip suprantate, iš čia ir toks stilius. Prigimties nepakeisi!
Rašyti komentarą