Ekologinę katastrofą pražiopsojo, nes uoliai tyrė anoniminį skundą

Interneto portaluose ir televizijoje pasipylė reportažai apie bendrovės teritorijoje neva užkastas atliekas. Didelė žala padaryta įmonės reputacijai.

Alfa.lt aplinkosaugininkai pranešė, kad žalos aplinkai ir vandens telkiniams šalia įmonės teritorijos nustatyti iki šiol nepavyko.

Tačiau bus atlikti brangūs tyrimai, skelbiami viešieji pirkimai jiems vykdyti

Sigitas Leonavičius, UAB „Traidenis“ savininkas ir vadovas sako, kad valstybės lėšomis finansuojama aplinkosaugininkų akcija užsakė jo politiniai oponentai.

Neva, būdamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariu, jis sutrukdė skirti kelių šimtų tūkstančių eurų paramą įmonei, kurios vadovas buvo valdančiosios partijos narys ir vėliau kandidatavo į Dzūkijos sostinės merus.

S. Leonavičiaus nuomone, dirbtinai suorganizuota akcija panaudojant valstybės institucijas tebuvo priešrinkiminis politinis puolimas ir bandymas įbauginti, kad ateityje nebūtų keliami tam tikri klausimai.

Metų pradžioje aplinkosaugininkai teigė, jog galimai pažeidimai „Traidenio“ teritorijoje paaiškės po kelių mėnesių.

Apskaičiuoti padarytos žalos ir nustatyti konkrečių pažeidimų per tą laikotarpį taip ir nepavyko.

UAB „Traidenis“ savininkas ir vadovas stebisi, kad valstybinių aplinkos apsaugos institucijų ištekliai buvo skubiai pasitelkti skaidriai dirbančiai įmonei tikrinti, vos gavus anoniminį skundą.

Vieno didžiausių investuotojų perspėjimai apie Alytuje gresiančią ekologinę nelaimę nei buvusios miesto valdžios, nei Aplinkos apsaugos departamento nesudomino.

Už politinę veiklą keršto akcija ?

Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariu S. Leonavičius yra nuo 2015 m. Prisipažįsta, kad praėjusią kadenciją jis nepriklausė jokiai politinei grupuotei.

Tuometinei valdžiai, kaip nepriklausomas politikas, kėlė nepatogius klausimus. Dzūkai šiemet jį, kandidatavusį su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Alytų“, vėl išrinko.

Šių metų pradžioje prieš būsimus savivaldybės rinkimus buvusi Alytaus valdžia planavo vienai užsienio kapitalo įmonei, ketinusiai įsikurti Alytaus pramonės parke, iš biudžeto skirti 250 tūkst. eurų.

„Savivaldybės rinkimuose šios įmonės vadovas 2019 metais kandidatavo į Alytaus merus kaip valstiečių kandidatas“, – sakė S. Leonavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Alytaus miesto merus 2019 m. savivaldybių rinkimuose buvo Alytuje veikiančios britų kapitalo bendrovės „Sofa Brands“ vadovas Saulius Bitinas. 

Tačiau jam laimėti Alytaus mero posto nepavyko.

S. Leonavičius pasakojo, kad kai per Alytaus televiziją iškėlė klausimą dėl 250 tūkst. eurų skyrimo investuotojui iš miesto biudžeto, lygiai po 10 dienų sulaukė atakos iš Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento.

Tuo pačiu metu šie įvykiai buvo plačiai nušviesti vietos ir nacionalinėje žiniasklaidoje.

Sugurmėjo žurnalistai, užgriuvo su technika

Metų pradžioje aplinkosaugininkai sunkiasvore technika išrausė "Traidenio“ bendrovės  teritoriją.

Gavus anoniminį skundą, kad „Traidenio“ teritorijoje yra užkastos nepavojingos atliekos, 2018 m. lapkričio pabaigoje pradėtas neplaninis įmonės patikrinimas. 

Nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kur užfiksuotos „Traidenio“ teritorijoje iškastuose grioviuose suverstos gamybinės atliekos, gavo žiniasklaida, Aplinkos ministerija, kitos institucijos.

Prasidėjus tyrimui Sigitas Leonavičius sakė, kad šios nuotraukos darytos 2012 m., kai bendrovė vykdė žemės sausinimo darbus. Kaltininkas rastas – įmonės darbininkas. Jam skirta bauda.

Tuomet aplinkosaugininkai buvo nustatę, kad dalis atliekų užversta žemėmis. 

Kartu S. Leonavičius pripažino, kad teritorijos drenažui naudojo stiklo plastiką ir kitas antrines nepavojingas žaliavas.

Vietos žiniasklaidai UAB Traidenis savininkas prisipažino, kad susmulkinus tam tikras medžiagas, jas panaudojo kaip drenažą.

Įmonė „Traidenis“ prieš maždaug devynerius metus nepirko naujos drenavimo sistemos, o pasigamino pati, panaudojusi sertifikuotas antrines žaliavas, pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

„Įmonė už taršą nėra nubausta. Po kilusio triukšmo pareikalavome, kad būtų atlikti visi tyrimai dėl grunto ir vandens taršos, tačiau ji nebuvo nustatyta “, – teigė „Traidenio“ vadovas.

Taršos vandens telkinyje nerado

Ieva Krikštopaitytė, Aplinkos apsaugos departamento (ADD) prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė patvirtino, kad  2018 m. lapkričio 29 d. buvo gauta informacija apie „Traidenio“ teritorijoje Alytuje galimai užkastas gamybos atliekas. 

„Pareigūnai sausio 15 d. nustatė, kad teritorijoje užkastos gamybos atliekos. Buvo pradėtas pažeidimo tyrimas, – teigė specialistė. – 2019 m. vasario 6 d.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš įmonės teritorijoje esančio vandens telkinio paėmė vandens mėginius. Tyrimų rezultatai parodė, kad vandens telkinio būklė atitinka nustatytus reikalavimus.“

Įmonė „Traidenis“ turėjo pateikti išsamią informaciją apie įmonei priklausančiame ir eksploatuojamame žemės sklype esančias atliekų užkasimo vietas, užkastų atliekų kiekius ir pan.

Įmonė privalomąjį nurodymą skundė AAD direktoriui su prašymu jį panaikinti. AAD direktorius, išnagrinėjęs „Traidenio“ prašymą, priėmė sprendimą privalomąjį nurodymą palikti galioti. Atsižvelgdama į tai, įmonė šį sprendimą skundė teismui. Teismas sprendimo kol kas nepriėmė.

Nepaisydama to, AAD organizavo viešuosius pirkimus dėl geofizikinių tyrimų „Traidenio“ teritorijoje atlikimo. Įmonė, atlikusi geofizikinius tyrimus, nustatyta tvarka pateikė savo tyrimų ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai (LGT).

2019 m. rugsėjo 23 d. LGT įvertino atliktų geofizikinių tyrimų ataskaitą ir toliau rekomendavo „Traidenio“ teritorijoje atlikti ekogeologinius tyrimus.

Ar buvo padaryta žala, nežino

Šiuo metu galimai aplinkai padaryta žala dar nėra apskaičiuota, nes nėra atlikti ekogeologiniai tyrimai ir dėl to nežinomi užkastų atliekų kiekiai.

„Remiantis atliktų tyrimų rezultatais ir žinant užkastų atliekų apimtis, įmonė bus įpareigota sutvarkyti užterštą teritoriją.

Jeigu įmonė atliekas geranoriškai pašalins (atiduos atliekų tvarkytojams), o ekogeologinių tyrimų metu paimti mėginiai parodys, kad grunto taršos nėra, tokiu atveju žala įmonei gali būti neskaičiuojama (sutvarkius ir atstačius užterštą teritoriją į pirminę būklę).

Jei bus fiksuojama neleistina tarša, teritorijos savininkas bus įpareigotas pateikti priemonių planą su numatytomis vykdyti atkūrimo priemonėmis ir, AAD patvirtinus, jį įvykdyti“, – aiškino I. Krištopaitytė.

Pasak I. Krištopaitytės, AAD 2018 m. gavo 18 265 pranešimus apie galimus aplinkosaugos pažeidimus. 

Departamento specialistė negalėjo pasakyti, ar į visus anoniminius skundus reaguoja taip uoliai, kaip „Traidenio“ atveju.

„Tyrimas yra pradedamas, jei atlikus pirminį patikrinimą, gauta informacija pasitvirtina“, – sakė AAD viešųjų ryšių specialistė.

Įspėjo prieš trejus metus

UAB "Traidenis" vadovas stebisi, kad anoniminis skundas paskatino aplinkosaugininkus iš Vilniaus su visa valstybės galia užgriūti „Traidenį“, tačiau net ir tai nepadėjo nustatyti  žalos, padarytos aplinkai.

Dzūkijos sotinės verslininko įspėjimai apie gresiančią ekologinę nelaimę buvusios miesto valdžios ir aplinkosaugininkų Vilniuje rimtai nesudomino.

S. Leonavičius piktinosi, kad kai yra politinis užsakymas, atsiranda ir pinigų, ir darbuotojų tirti anoniminį pareiškimą, terorizuoti niekuo dėtą įmonę.

Vienas didžiausių Alytaus investuotojų prieš kelis metus įspėjo tuometį Alytaus vadovą Vytautą Grigaravičių, kad miesto netvarkomoje teritorijoje gali kilti gaisras.

Po to, kai jo perspėjimų miesto valdžiai neišgirdo, buvo šokiruotas ir baldų fabriką valdantis danų verslininkas Esbenas Jakobsenas.

Galbūt dėl valdžios abejingumo danų verslininkui šiemet teko su siaubu stebėti, kaip dega pastatų kompleksas, kuriame veikia ir jo fabrikas.

E. Jakobseno įmonės „Jakobsen Home“ adresas yra toks pats kaip ir sudegusios padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“. Milžiniškame pastatų komplekse, Pramonės g. 1, veikia ir kitos įmonės.

Dėl kilusio gaisro, pasiglemžusio padangų perdirbimo gamyklą ir nepaprastai užteršusio aplinką, verslininkas teigė patyręs didžiulių nuostolių. Jo nuomone, šio gaisro buvo galima tikėtis, nes daugelis įmonių neatsakingai tvarkė atliekas.

Buvęs Alytaus vadovas V. Grigaravičius žiniasklaidai teigė, kad „Ekologistikai, kurios teritorijoje šiemet kilęs gaisras sukėlė ekologinę katastrofą, priekaištų neturėjo.

Esbenas Jakobsenas svarstė, kad dalį atsakomybės dėl gaisro turi prisiimti buvusi miesto valdžia.

Kratosi atsakomybės 

„Ekologistika“ kilusį gaisrą ugniagesiai gesino ir su jo padariniais kovojo apie 10 dienų.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis paskelbė, jog po gaisro vandenyje rasti cheminiai junginiai, galintys sukelti vėžį.

Šia informacija abejojo Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis teigė, kad teritorijoje, kurioje įsikūrusi gaisro nuniokota įmonė, buvo užteršta ir anksčiau. Grunto tyrimai 2004 metais rodė 80 kartų normas viršijančią taršą.

Feisbuke Alytaus vadovas N. Cesiulis rašė, kad po gaisro gesinimo dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens pamažu geriasi į gruntą.

Aplinkos apsaugos ministerija užterštą vandenį siūlo labai mažais kiekiais leisti į miesto nuotekų sistemą. Ir tik išvalius pamažu perduoti į biologinio valymo pradžią.

Ministro teigimu, reikia, kad vanduo būtų maksimaliai išvalytas ir jau švarus patektų į Nemuną.

Po gaisro gesinimo didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą juodą vandenį paleidus per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną pateks nevalytas, nes toks vanduo užmuša visus valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus, įsitikinęs meras.

N. Cesiulis piktinasi, kad atsakingos valstybės institucijos kratosi atsakomybės ir visą naštą nori permesti ant savivaldybės pečių.