Dovanos išskirtiniams kaliniams

Įstatymo projektą Seime užregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Juo siūloma nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančius asmenis - iki 6 metų nelaisvės nuteistas nėščias moteris ir nepilnamečius vaikus auginančias motinas, pirmą kartą iki 3 metų nelaisvės nuteistas moteris ir vyresnius kaip 65 metų vyrus, neįgalius asmenis ir nepilnamečius. Dar daliai minėtų asmenų, taip pat ir nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, bausmes siūloma sumažinti.

„Valstybės atkūrimo šimtmečio metai primena reikšmingas Lietuvos valstybingumui datas bei įvykius, o artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas bei Jono Pauliaus II apsilankymo metinės skatina vadovautis humanizmo principais. Todėl būtų nuoseklu priimti sprendimą daliai kalinčiųjų suteikti amnestiją. Jos pritaikymas motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, ir besilaukiančioms moterims lems, kad jos laisvėje galės auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip neprarasdamos prigimtinio motinos ir vaiko ryšio. Amnestija pagerins ir vyresnio amžiaus bei negalią turinčių kalinių gyvenimą: jie galės greičiau sugrįžti pas savo šeimas ir tinkamiau pasirūpinti savo sveikata būdami laisvėje. Taip pat tikimasi, kad dėl amnestijos nepilnamečiai nuteistieji galės greičiau integruotis į visuomenę, turės geresnes mokymosi ir ugdymosi sąlygas bei galimybę augti šeimoje“, - sakė R.Karbauskis.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius patikino, jog šis projektas su ministerija ar Vyriausybe nederintas. Tačiau šioje idėjoje ministras įžvelgė daugiau teigiamų, nei neigiamų dalykų, tad, pabrėžė, jog ji tikrai verta diskusijos. Tuo labiau kad ir pati ministerija iki vasaros pabaigos planuoja parengti teisės aktų pakeitimus, jog iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai, po 25 metų įkalinimo, galėtų tikėtis jiems skirto nuosprendžio peržiūrėjimo ir neprarastų vilties išeiti į laisvę. Po Nepriklausomybės atkūrimo šalyje jau paskelbtos septynios amnestijos.

Situaciją komentuoja Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas:

Žmogaus teisių požiūriu, tai yra teigiamas dalykas. Bausmės tikslas yra ne žmogų nubausti, bet jį pakeisti, jog jis pats suvoktų, ką padarė, kur suklydo ir nebenorėtų to vėl daryti. Juk daugelis nuteistų asmenų antrą kartą nenusikalstų. Kitaip tariant, bausmės tikslas jau kaip ir pasiektas.

Tuo pačiu neturėtų būti sukeltas pavojus visuomenei. Reikia labai konkrečiai atrinkti, kas iš nuteistųjų jau yra supratęs, o kas dar ne. Čia jau uždavinys įkalinimo įstaigoms ir jose dirbančioms specialiosioms tarnyboms. Jos turi įvertinti, ar konkretus asmuo yra pavojingas ar ne, gali socializuotis, ar jis pakankamai suvokia savo bausmę, padarytą nusikaltimą ir ar antrą kartą nenusikals. Jiems krenta atsakomybė dėl to, kas paleidžiamas į laisvę, ir mes turime jais pasitikėti. Tuo pačiu turime būti apsaugoti nuo galimų klaidų.

Lietuva garsėja kaip daugiausiai kalinčių asmenų turinti šalis, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių. Ir visuomenei, mokesčių mokėtojų lėšomis, dar tenka našta juos išlaikyti. Mes už grotų siunčiame vadovaudamiesi menkiausiais motyvais. Padaro žmogus netyčia avariją ir yra nuteisiamas. Bet juk jis tai nesąmoningai padarė ir antrą kartą tokio neatsargumo nekartotų. Yra kalinčių žmonių, kurie visuomenei tikrai nepavojingi. Jie aiškiai suvokia, ką padarė.

Sutinku, kad nusikaltėlių aukoms ypač sunku girdėti apie amnestijas. Bet juk mes neišleisime žudikų. Reikia vertinti labai konkrečius atvejus. Tikrai nedera sakyti, kad paleisime kažkokius galvažudžius. Tik tuos, kurie nebėra pavojingi. Sunkius nusikaltimus padariusių asmenų amnestijai mūsų asociacija taip pat nepritartų.