CŽV kalėjimo tema dar nebaigta

Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė su Lietuvos užsienio reikalų bei teisingumo ministrais pradėjo diskusijas, ar mūsų šaliai reikia ginčyti paskutinę pavasario dieną EŽTT priimtą sprendimą, kad vis tik CŽV kalėjimas Lietuvoje egzistavo. Toks sprendimas yra ne tik smūgis Lietuvos prestižui, nes mūsų valstybė pripažinta pažeidusi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, draudžiančias kankinimą, garantuojančias teises į privataus gyvenimo apsaugą, laisvę, veiksmingą teisinę gynybą. Dėl neteisėto kalinimo CŽV kalėjime, esą Lietuvoje veikusiame 2005-2006 m., Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaidahui (Abu Zubaydah), kuris, kaip skelbiama, šiuo metu kali Gvantanamo bazėje.

Pasak K.Bubnytės, EŽTT, priimdamas Lietuvai nepalankų sprendimą, rėmėsi netiesioginiais įrodymais, daugiausiai - viešojoje erdvėje prieinama informacija, taip pat 2014 m. paviešinta JAV Senato ataskaita. K.Bubnytės teigimu, nėra nustatyta, kad orlaiviais į Lietuvą ar iš jos būtų gabentas minėtas palestinietis, nėra nustatyta konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo atvejų.

Tikina, kad nieko nebuvo

2009 m. Seimo laikinajai komisijai, besiaiškinusiai, ar Lietuvoje veikė CŽV kalėjimai, 2004 m. po apkaltos nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas liudijo, kad, jam būnant prezidentu, noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo. Tačiau R.Paksas tvirtino nesutikęs. O tuometinis VSD šefas Mečys Laurinkus liudijo, esą R.Pakso teiravosi apie CŽV kalinių įkalinimo Lietuvoje galimybę, bet neva apie CŽV kalėjimus kalbėjęs tik kaip apie abstrakciją ir tokios įstaigos Lietuvoje esą niekada nėra buvę.

„Kada, pasak EŽTT sprendimo, CŽV kalėjimai veikė Lietuvoje? 2005-2006 m. Manęs tuo metu jau metus nebuvo VSD vadovo pareigose, tad nieko negaliu komentuoti. Ar buvo kokia nors iniciatyva įsteigti CŽV kalėjimus Lietuvoje? Nebuvo. Iki to laiko, kol aš dirbau, nebuvo“, - užvakar tikino M.Laurinkus.

Tačiau jei kalėjimai ėmė veikti Lietuvoje 2005 m. pradžioje, juos reikėjo įrengti, suderinti detales su amerikiečiais, kurie dar turėjo gauti ir tam reikalingus leidimus. O tai, atrodo, galėjo būti daroma tik VSD vadovaujant M.Laurinkui. Tačiau šis tai kategoriškai neigia.

„Gal kieno nors galvoje ir buvo iniciatyva, tačiau aš nieko nežinau“, - kalbėjo M.Laurinkus.

Priminus, ką jis liudijo Seimo laikinajai komisijai, buvęs VSD vadovas nepasimetė.

„Aišku, R.Paksui pasakiau, kad tokie dalykai pasaulyje yra. Argi nebuvo tokio dalyko?“ - klausė M.Laurinkus.

Jo įpėdiniu tapo Arvydas Pocius, kuris VSD vadovavo per visą laikotarpį, kai, pasak EŽTT, Lietuvoje veikė CŽV kalėjimai arba bent jau vienas kalėjimas. Tačiau jis šia tema dabar nelabai norėjo kalbėti.

„Yra Vyriausybės atstovės EŽTT viešas atsiliepimas apie teismo sprendimą, daugiau nepasakysiu nieko. Viskas, kas yra jos atsiliepime, yra teisinga“, - tikino A.Pocius.

Reikia pripažinti

Dabartinis europarlamentaras Rolandas Paksas, „Vakaro žinių“ paklaustas, ar Lietuvai verta skųsti EŽTT sprendimą dėl CŽV kalėjimų, išreiškė įsitikinimą, kad tai būtų beviltiška.

„Mūsų kaimynai lenkai yra apskundę sprendimą dėl CŽV kalėjimų ir yra gavę neigiamą atsakymą. O Strasbūro teismas visada vadovaujasi principu: jei viena valstybė yra padavusi skundą dėl panašaus sprendimo ir yra gavusi neigiamą atsakymą, tai ir kitai valstybei bus toks pat atsakymas. Todėl teisine prasme skųsti yra beviltiška. Kalbant politine prasme, reikia vieną kartą baigti šitą istoriją ir pripažinti, kad Lietuvoje buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės ir atsakyti už tai. Tie, kurie davė sankcijas CŽV kalėjimui, tie, kurie finansavo, tie, kurie kankino, kurie vežė, įleidinėjo lėktuvus, tie, kurie gavo dideles sumas - visi turi būti įvardinti. Bet Lietuva elgiasi kaip strutis, įkišęs galvą į smėlį. Skaitau spaudoje, kaip žmonės, tiesiogiai susiję su visu šiuo dalyku, sako: „nežinau“, „nesąmonė“, „negali būti“. Tai yra absurdiška. Pačiame Strasbūro teismo sprendime juodu ant balto išvardinta, kokie kankinimo metodai buvo taikomi, kaip buvo tyčiojamasi iš žmogaus orumo, siekiant išgauti vienokį ar kitokį teiginį“, - teigė R.Paksas.

Dideli pinigai

Politikas priminė, kad JAV galioja Konstitucija, draudžianti tokius „tardymo“ būdus JAV teritorijoje, todėl JAV ieškojo būdų, kaip įsteigti kalėjimus kitose šalyse.

„O mūsų klapčiukai, arba norėdami įsiteikti, arba uždirbti (nes EŽTT akte parašyta, kad nenustatytiems Lietuvos pareigūnams buvo skirta daugiaženklė suma), padėjo su tais kalėjimais. Dabar mūsų teisėsauga turėtų pasakyti, kas tuos pinigus pasiėmė, už ką pasiėmė, kas davė sankcijas. Tai - nebe politinio tyrimo, o jau baudžiamosios bylos dalykas“, - įsitikinęs europarlamentaras.

Politikui nesuvokiama, kaip visi gali sakyti, kad nežinojo apie CŽV veiklą Lietuvoje.

„Į Lietuvą atskrisdavo lėktuvai, nustatyti reisai, lakūnai, žmonės, kurie pasitiko ir t.t. Ir dabar sakyti, kad nieko nebuvo... Aš nesutikau su šituo dalyku, o Lietuvoje galbūt jau buvo paimti pinigai, todėl teoriškai samprotauju, kad dėl to aš buvau kliūtis, kurią reikėjo pašalinti. Juo labiau kad M.Laurinkus buvo vienas mano apkaltos pradininkų. O dar visai prieš apkaltą M.Laurinkus mėnesiui buvo išvykęs į JAV. Tad kas galėtų paneigti, kad apkalta buvo bendras veiksmas?“ - samprotavo R.Paksas.

Jis netiki, kad apie CŽV kalėjimą nežinojo Valdas Adamkus, prezidentavęs tuo laikotarpiu, kai tas kalėjimas, pasak EŽTT, veikė.

„Jei VSD būtų norėjęs nuo valstybės vadovo tai nuslėpti, tokia informacija vis tiek būtų išplaukusi iš kitų šaltinių, bendraujant tarptautiniu lygiu, pavyzdžiui, klausiant, „kaip ten jums sekasi, gal mes dar ką nors jums pamėtėsim“. Šalies vadovas privalėjo žinoti apie tokius dalykus. Be valstybės vadovo žinios kita valstybė negalėtų organizuoti tokios operacijos“, - įsitikinęs R.Paksas.

***

2009 metais Seimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pavedė ištirti, ar šalyje tikrai veikė CŽV kalėjimai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004-2006 metais Lietuvoje tikrai leidosi CŽV lėktuvai, išvadose minima, kad CŽV kartu su mūsų specialiosiomis tarnybomis rekonstravo du pastatus. Tačiau išvadose taip ir nėra konstatuojama, ar rekonstruotuose pastatuose buvo kalinti žmonės ir ar CŽV lėktuvuose, atvykusiuose į Lietuvą, buvo gabenami kaliniai. Vėliau iniciatyva tęsti tyrimą dėl CŽV kalėjimų Seime dar ne kartą buvo kilusi, tačiau ji taip ir „netapo kūnu“.