Be reikalo neikit į lauką

Nesportuokite lauke

Kol laukai ir medžiai dar nesužaliavę, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai miestuose fiksuoja kietųjų dalelių koncentracijos ore padidėjimą. Pagrindiniai taršos šaltiniai - transportas, pakeltoji tarša ne tik nuo pačių gatvių, bet dar nesužaliavusių paviršių.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė teigė, jog šiandien itin aktuali žemės ūkio keliama tarša. „Dabar labai sausa, ariami laukai, transportas labai pakelia dulkes, jos nupučiamos net į miestus. Tai užvakar nutiko ir Klaipėdai, joje kietųjų dalelių koncentracija ore labai padidėjo ir vienas taršos šaltinių - žemės ūkis. Taip pat teršia gaisrai, ypač žolės deginimas. Pasirodė pranešimų, kad deginama žolė, o kai taip sausa, įmanomi ir miškų gaisrai“, - kalbėjo specialistė.

Baltarusijoje dega durpynai, tai mums irgi aktualu, nes degančių durpynų keliama oro tarša atkeliauja iki Lietuvos. Pasak V.Bimbaitės, kaip tik vyrauja pietryčių krypties vėjas, numatoma, kad jis toks išsilaikys dar kelias dienas, todėl atneštinės taršos dar gausime.

„Mūsų foninės stotys, esančios nacionaliniuose parkuose, fiksuoja taršą ir užvakar Žemaitijos stotyje fiksuotas kietųjų dalelių normų viršijimas, o tai čia - retas atvejis, - aiškino pašnekovė. - Užvakar Klaipėdoje oro tarša kietosiomis dalelėmis normas viršijo net 4,8 karto; Kaune viršyta apie 2,1 karto. Vakar koncentracijos šiek tiek sumažėjo, tačiau oro užterštumo lygis išlieka aukštas.

Didžiausia oro tarša fiksuojama didžiuosiuose šalies miestuose ir svyruoja apie 60-80 mikrogramų k.d. 1 kub. metre (vidutinė paros norma - 50 mikrogramų kub. metre).“

Specialistai gyventojams pataria neužsibūti ilgai lauke, ypač vengti sportuoti lauke, nes giliai kvėpuojant kietosios dalelės patenka į giliuosius kvėpavimo takų sluoksnius. Rekomenduojama dažnai valyti namus, nes aplinkos tarša patenka ir į namus.

Šis balandis taršesnis

Šių metų balandis, palyginti su pernai tuo pačiu laiku, tikrai išskirtinis, nes oro taršos koncentracija žymiai didesnė. V.Bimbaitė teigė, jog pernai tokiu laiku irgi buvo sausa ir šilta, tačiau oro tarša buvo mažesnė.

„Oro kokybės atžvilgiu medžių kirtimas daro neigiamą įtaką. Medžiai, žolė yra natūralūs taršos „sugertukai“. Medžių kirtimai miestuose liūdina“, - kalbėjo ji. Lyginant metines oro taršos kietosiomis dalelėmis koncentracijas, Europoje esame vidutiniokai. Specialistė atkreipė dėmesį, kad pažangiausi šioje srityje suomiai, estai, švedai.

Tačiau jei lyginsimės, pavyzdžiui, su lenkais, vokiečiais, mes atrodome kur kas geriau. Vokiečiai susiduria su azoto dioksido viršijimais, kurių mes labai seniai neturime.

Kovojant su oro tarša, šalys draudžia senų dyzelinių automobilių įvažiavimą į miestų centrus, tam tikru metu ribojamas eismas.

Skatinamas elektromobilių įsigijimas. Aplinkos apsaugos agentūra šiais metais įgyvendins vadinamąjį sorbentų projektą, tarša bus matuojama daugelyje taškų. Po metų bus rezultatai, kurie aiškiau parodys šalies taršos situaciją ir problemas.