Ar Lietuvos valdžia buvo sudariusi slaptą suokalbį su „Rosatom“ dėl Astravo AE?

Jeigu 2010–2011 m., kai Vyriausybei vadovavo A. Kubilius, o Astravo aikštelėje prasidėjo realūs darbai, Lietuva būtų užėmusi ryžtingą poziciją, nebūtų užsimerkusi prieš realybę ir būtų ėmusis realių veiksmų, A. Butkevičiaus nuomone, šiandien turėtume kitą situaciją.

A. Butkevičiaus teigimu, būtent konservatorių Vyriausybė „aiškiai turėjo planų dėl Astravo elektros įsigijimo“, o valdžioje juos pakeitę socialdemokratai esą vykdė į Vakarus orientuotą energetikos politiką.

Alfa.lt prašymu, A. Butkevičius komentavo buvusio energetikos ministro A. Sekmoko viešai mestus kaltinimus socialdemokratų Vyriausybei, kuri neva sudarė slaptą suokalbį, prilygstantį Molotovo–Ribentropo paktui ir jo slaptiems protokolams.

Šiuo metu energetikos ekspertu prisistatantis A. Sekmokas tvirtina, kad būtent po šių susitarimų ir laiminant aukščiausiai šalies valdžiai Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pradėjo statyti infrastruktūrą, kuria galėtų tekėti elektra iš Baltarusijos branduolinės jėgainės.

Buvusiam energetikos ministrui Rokui Masiuliui A. Sekmokas prikišo, neva jis neįžvelgęs nieko blogo, jeigu iš Astravo elektros būtų galima uždirbti.

A. Butkevičius: kelią Astravo AE atvėrė A. Kubiliaus Vyriausybė

„Atvirai pasakius, man jau pabodo komentuoti pono Sekmoko hipotetinius pasvaičiojimus – „matyt“, „galbūt“, „tikėtina“, „galimai“... Tegul ponas Sekmokas deda faktus ar dokumentus ant stalo ir tada padiskutuosime, jei bus apie ką. O kol kas ponas Sekmokas gal verčiau tegul pakomentuoja savo ir Vyriausybės, kurioje dirbo, veiksmus ar tiksliau – neveikimą, atvėrusį kelią Astravui“, – Alfa.lt sakė A. Butkevičius. 

Algirdas Butkevičius © Edvard Blaževič

Jis siūlė prisiminti 2010 m. balandžio 30 d. vykusį tuometinio premjero A. Kubiliaus susitikimą su kolega Baltarusijos premjeru, kur „mūsų premjeras nuolankiai palinkčiojo, kad nors Baltarusijos parinkta vieta atominei elektrinei netinkama Lietuvai, bet pasiūlė viską išspręsti draugiškai“.

Alfa.lt primena, kad po susitikimo su Baltarusijos premjeru A. Kubilius žurnalistams komentavo: „Mes išsakėme tam tikrus savo nuogąstavimus ir pastabas dėl pasirinktos vietos. Bet manau, kad šias problemas galime spręsti plėtodami bendradarbiavimą, o ne tik ginčydamiesi labai karštai ir emocingai, kaip kartais susidaro vaizdas.“

„Kaip pasakė, taip ir padarė – tęsė gražų bendradarbiavimą. Jau visai netrukus, tų pačių metų birželio 28 d., A. Kubilius susitikimuose su Baltarusijos prezidentu ir premjeru pasiūlė Lietuvos atominės energetikos specialistų pagalbą statant Astravo AE, – teigė A. Butkevičius. – Akivaizdu, kad jau 2010 m. liepos mėn. Astravo aikštelėje buvo prasidėję realūs darbai, ką pripažino ir pats dviračiu ten numynęs A. Kubilius. Bet kam aišku, kad prasidėjusį tokio masto projektą sustabdyti buvo įmanoma tik pačioje pradžioje, kol dar pernelyg daug į jį neinvestuota. Bet kam stabdyti, jei, anot A. Kubiliaus, jo nebus?“

Jeigu tuomet Lietuva būtų užėmusi ryžtingą poziciją ir nebūtų užsimerkusi prieš realybę ir būtų ėmusis realių veiksmų, A. Butkevičiaus nuomone, šiandien turėtume kitą situaciją.

„Reikėjo savo kritiškumą ir principingumą tada parodyti. O dabar patys muša, patys rėkia“, – stebėjosi A. Butkevičius.

Jis priminė, kad Astravo AE statybos sutartį su Rusijos korporacija „Rosatom“ Baltarusija pasirašė konservatorių valdymo metu (2011 m.), kaip ir sutartį dėl 10 mlrd. JAV dolerių Rusijos valstybės paskolos šiam projektui (2012 m. birželį).

„Būtent tai buvo lemiamas lūžis, po kurio baltarusiams atsitraukti, net jei ir patys būtų labai panorėję, tapo neįmanoma“, – teigė A. Butkevičius.

„Projektų, susijusių su Astravo elektros importu, nebuvo ir negalėjo būti“

Ar Vyriausybė, A. Butkevičiui esant premjeru, planavo ir rengėsi pirkti Astravo AE pagamintą elektrą ir iš to užsidirbti?

„Dėl infrastruktūrinių projektų, kurie neva buvo reikalingi Astravo elektros importui – tai visiški kliedesiai, nėra net ką komentuoti“, – tvirtino A. Butkevičius.

Jo teigimu, Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcija pradėta vykdyti 2018 m. ir, priešingai nei teigia Sekmokas, projektas kaip tik yra susijęs su sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais ir priklausomybės nuo Rytų sumažinimu. Rekonstruojant jau yra atjungta viena linija su Baltarusija.

„(A. Sekmoko – red.) pasvarstymai apie 100 MW rezervą labai nerišlūs, sunku net suvokti, ką buvęs energetikos ministras turi galvoje. 100 MW avarinį galios rezervą Lietuva garantuoja visoms BRELL šalims – ne tik Baltarusijai, bet ir Latvijai, Estijai, Rusijai. Atitinkamai ir šios šalys tokį pat rezervą suteiktų Lietuvai, jei to prireiktų. Tai įprasta technologinė tokio energetinio žiedo veikimo sąlyga. Kadangi Astravas bus paleistas anksčiau, nei spėsime sinchronizuotis su Europa, Lietuva jau paskelbė, kad išeina iš šio susitarimo dėl rezervinės pagalbos ir šiuo metu derina galimybes avarijos atveju apsirūpinti energija su Lenkijos ir Švedijos pagalba“, – dėstė A. Butkevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad elektros perdavimo linijos Visaginas–Kruonis idėja kilo dar konservatorių valdymo metu, kaip ir Visagino atominės elektrinės projektas, su kuriuo ji buvo susijusi.

„Dar kartą pabrėšiu – jokių infrastruktūrinių projektų, susijusių su Astravo elektros importu, man vadovaujant Vyriausybei, nebuvo ir negalėjo būti“, – tvirtino A. Butkevičius. 

Apkaltino suokalbiu su „Rosatom“ vadovais

Rugsėjo 17 d. transliuotoje LRT radijo laidoje „Svarbus pokalbis“ A. Sekmokas pareiškė, esą „labai tikėtina“, kad 2013 m. susitikęs su „Rosatom“ vadovais A. Butkevičius derino Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukciją ar galimų kelių iš Baltarusijos ar Kaliningrado atominių srautus.

Alfa.lt primena, kad 2013 m. vasario 22 d. viešėdamas Ignalinos AE susipažino su atominės jėgainės eksploatacijos nutraukimo projektais bei iškilusiomis problemomis. Atominės jėgainės eksploatacijos nutraukimo proceso eigą tuo metu stabdė nesutarimai su darbų rangovu „GNS/Nukem“, o projektų įgyvendinimas gerokai atsiliko nuo terminų. Dėl iškilusių problemų 2012 m. gruodį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su šalimis donorėmis nusprendė stabdyti didžiausio IAE uždarymo projekto finansavimą.

Vizito jėgainės branduolinių objektų aikštelėse A. Butkevičius susitiko su „Nukem“ akcijas valdančios korporacijos „Rosatom“ atstovais. Apie šį susitikimą buvo skelbiama viešai.

A. Sekmokas minėtoje laidoje neigė, kad „Nukem“ turėjo kažkokių problemų, ir leido suprasti, kad susitikimas su „Rosatom“ vyko visai kitais, galbūt slaptais, tikslais.

„Tuo metu jokių problemų dėl Ignalinos uždarymo „Nukem“ neturėjo. Kaip neturi ir dabar. „Nukem“ yra pagrindinis dalyvis visų Ignalinos AE uždarymo projektų. O Astravo elektrinės projektas buvo kaip tik pradėtas, ir buvo neabejotinai svarbu užtikrinti, kad Astravo elektra tekėtų į Europos Sąjungos šalis, visų pirma, į Lietuvą, būtų išnaudojama Lietuvos elektros perdavimo infrastruktūra ir už tai pajamos tekėtų į Astravo atominę, grąžinti paskolas. Iš vienos pusės finansiškai užtikrinti Astravo egzistavimą, iš kitos pusės, įgyvendinti geopolitinį projektą“, – radijuje dėstė A. Sekmokas.

Į klausimą, ar „Rosatom“ šio susitikimo metu užsitikrino, kad Lietuva rekonstruos Ignalinos ir Utenos pastotes, ir tai buvo žalia šviesa, kad Lietuva neprieštaraus, kad būtų statoma Astravo AE, A. Sekmokas nedvejodamas atsakė: „Manau, kad tai ir buvo lūžio taškas, kuris rodė, kad Lietuva visgi yra pasirengusi įsileisti Astravo elektrą, mokėti už ją. Galimai uždirbti, kaip sakė R. Masiulis. Ir tai buvo garantija Astravo projekto įgyvendinimo ir jo ekonominio gyvybingumo garantija.“

Buvusius Lietuvos politikų galbūt slaptus susitarimus su „Rosatom“ A. Sekmokas palygino su Molotovo–Ribentropo paktu. „Turime suprasti labai aiškiai, kad Astravo AE yra dešimties milijardų projektas. Ne tik energetinis, bet ir geopolitinis projektas, skirtas išlaikyti Baltijos šalis Rusijos energetinėje sistemoje, neleisti joms sinchronizuotis. Tai 10 milijardų geopolitinės svarbos projektui dedamos didžiulės palaikymo, lobizmo, galimai papirkimo, įtakų pastangos, kad toks projektas būtų įgyvendintas“, – dėstė A. Sekmokas.

„Vyriausybė turėjo į Vakarus orientuotą energetikos strategiją“

„Iš pono Sekmoko pasisakymų matyti, kad ponas Sekmokas geriausiai žino, kur ir su kuo aš kaip premjeras susitikau, apie ką kalbėjau ir ką dariau, nors jo paties ten nebuvo. Mūsų Vyriausybė turėjo aiškią, į Vakarus orientuotą energetinę strategiją, tvirtą poziciją, todėl pasiūlymai iš Rytų pusės dėl bendradarbiavimo mūsų nedomino. Priešingai. Aš viešai ne kartą pareiškiau, kad Lietuva nesiruošia pirkti elektros iš Astravo AE. Tai galima lengvai patikrinti žiniasklaidos pranešimuose“, – tvirtino A. Butkevičius.

Jis priminė, kad, 2015 m. lapkritį gavusi Baltarusijos energetikos ministerijos oficialų prašymą sudaryti galimybę ateityje naudotis Kruonio HAE kaip Astravo AE rezervu, Vyriausybė aiškiai atsakė, kad tokios galimybės nėra.

„Mes raginome ir kaimynines valstybes nepirkti elektros iš Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje statomų AE. 2016 m. energetikos ministras R. Masiulis tuo tikslu kreipėsi į Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos ministrus. Dar mūsų Vyriausybės užsakymu buvo pradėtos nagrinėti techninės galimybės riboti elektros tiekimą iš Baltarusijos“, – tikino A. Butkevičius.

Planų dėl Astravo elektros įsigijimo turėjo konservatorių Vyriausybė

Buvęs premjeras teigia, kad konservatorių Vyriausybė „aiškiai turėjo planų dėl Astravo elektros įsigijimo“, ir tai esą rodo faktai.

2009 m. birželio 18 d. A. Sekmoko vadovaujamos ministerijos rašte, adresuotame Vyriausybės kanceliarijai, nurodoma, kad Baltarusija yra išreiškusi savo suinteresuotumą eksportuoti elektros energiją į Lietuvą nuo 2010 m. ir ateityje, todėl siūloma „paspartinti darbą, organizuojant prekybą elektra tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos“, o tuo tikslu „Lietuvos ir Baltarusijos ūkio subjektams konsultuotis, teikiant sistemines paslaugas, taip pat ir suteikiant galios rezervą bei panaudojant šalių elektrinių reguliacines galimybes“.

Galiausiai konstatuojama, kad „Lietuva ir Baltarusija planuoja statyti atomines elektrines, todėl interesas tokiam bendradarbiavimui yra abipusis“.

Pasak A. Butkevičiaus, dėl elektros energijos importo iš Baltarusijos buvo nuosekliai dirbama ir vėliau, pavyzdžiui, tariamasi 2010 m. birželio 28 d. A. Kubiliaus susitikime su Baltarusijos prezidentu.

Kodėl pinigai už Ignalinos AE uždarymą papildė rusišką kapitalą?

„Paneigsiu dar vieną pono Sekmoko išsakytą melą, neva jokių problemų dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo nebuvo. Buvo. Ir kas gi jas sukėlė?” – intriguojantį klausimą uždavė A. Butkevičius.

Jis priminė, kad Vokietijos „Nukem“ kompanija konkursą laimėjo 2005 m. Vyriausybei pradėjus vadovauti A. Kubiliui, 2009 m. Ignalinos AE uždarymo darbai buvo sustabdyti. Iš pradžių prasidėjo derybos tarp Energetikos ministerijos ir „Nukem“. Po to nuo 2010 m. pavasario iki 2011 m. vidurio derybos su „Nukem“ visiškai nutrūko.

Pasak A. Butkevičiaus, Europos Komisija tuomet nusprendė pati įsikišti į derybas kartu su Energetikos ministerijos atstovais, nes Lietuva jau buvo įspėta, kad finansavimas, skirtas Igalinos AE uždaryti, gali būti visiškai nutrauktas. 

„Tokių perspėjimų buvo ir iš Europos Komisijos, ir iš Donorų asamblėjos, ir iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB). Į Lietuvą tuomet buvo atvykęs vienas ERPB departamento vadovų. Būdamas opozicijoje kartu su kai kuriais kitais Seimo nariais dalyvavau susitikime, kur teko išgirsti labai griežtą jo perspėjimą Lietuvai: arba jūs sugebate išspręsti problemas, arba finansavimas bus nutrauktas. Vėliau ir man – tuomet ėjusiam ministro pirmininko pareigas – dvišaliame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel 2013 m. pavasarį buvo aiškiai pabrėžta: gal galite pagaliau išspręsti „Nukem“ problemą dėl IAE uždarymo, nes gali kilti problemų dėl 2014–2020 m. finansinei perspektyvai skiriamų lėšų“, – pasakojo A. Butkevičius.

Pasak jo, sutartis buvo atnaujinta tik 2013 m., kai jau dirbo socialdemokratų Vyriausybė, o visi konservatorių Vyriausybės „užstrigdymai“ valstybei papildomai kainavo 73 mln. eurų. Per tą uždelstą laiką vokiečių kompaniją „Nukem“ nupirko Rusijos kompanija „Rosatom“, ir pinigai už Ignalinos AE uždarymą, taip pat ir už delsimą sumokėti, papildė jau rusišką kapitalą.

„Taigi, gal jau metas baigti kalbėti prielaidomis. Kalbėkime faktais, o jie šioje istorijoje visiškai aiškūs. Žmonės – ne kvailiai, atskirs, kur yra tiesa, o kur kliedesiai dėl siekio bet kokia kaina išsiskalbti savo mundurą“, – apibendrino A. Butkevičius.

Priminė R. Masiulio norą uždirbti iš baltarusiškos elektros

Energetikos ekspertas A. Sekmokas savo ruožtu tvirtino, kad Astravo AE projekto įgyvendinimui lemtingi buvo maždaug 2013–2016 m., kai dirbo A. Butkevičiaus Vyriausybė.

„Lūžio taškas, ko gero, įvyko anksčiau, bet pokyčio požymis pasirodė tada, kai pradėti vykdyti Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcijos projektai“, – LRT radijo laidoje sakė A. Sekmokas.

Konservatorių Vyriausybėje energetikos ministru 2009–2012 m. dirbęs A. Sekmokas svarstė, kad šie projektai buvo skirti užtikrinti patikimus elektros srautus iš Astravo AE į Lietuvą.

„Matyt, buvo kažkokie tuometinės Vyriausybės susitarimai ar planai, ką patvirtino 2015 m. gruodžio mėnesio pokalbis tarp tuometinio laikinai einančio pareigas ministro R. Masiulio ir Seimo nario Dainiaus Kreivio, kai R. Masiulis pasakė, kad ar būtų blogai, jeigu iš Astravo elektros perdavimo ar iš Astravo elektros būtų galima uždirbti“, – sakė A. Sekmokas. 

Rokas Masiulis© Dmitrijus Radlinskas

R. Masiulis atsisakė Alfa.lt bet ką komentuoti, teisindamasis, kad yra privatus asmuo ir turi teisę nekalbėti su žiniasklaida. Į pastabą, kad norėtume komentaro apie jo veiklą einant energetikos ministro pareigas, R. Masiulis atsakė, kad vis tiek nekalbės. „Ne, nenoriu, esu privatus asmuos, turiu tokią teisę“, – tarė jis ir nutraukė telefono pokalbį.

Seimo narys D. Kreivys Alfa.lt tvirtino, kad tokio „asmeninio pokalbio“ iš viso nebuvo. „Ne, nebuvo tokio pokalbio“, – telefonu sakė Seimo narys.

D. Kreivys pripažino, kad su R. Masiuliu yra dalyvavęs vienoje radijo laidoje. „Bet ji buvo toli gražu ne tokio turinio. Čia labai plačios (A. Sekmoko – red.) interpretacijos“, – teigė jis.

Interviu su „Litgrid“ generaliniu direktoriumi Daiviu Virbicku portale Alfa.lt skaitykite pirmadienį.