Hobis, virtęs gyvenimo būdu

Drevernos mažųjų laivų uoste mus pasitiko gerai nusiteikęs vasaros vėjas, kuris ketino ne tik įsisukti į palaidus plaukus, bet ir leisti pradedantiesiems aitvaruotojams išmokti suvaldyti jėgos aitvarus.

Jėgos aitvarai - bene aktualiausia šios vasaros tema, nes tikriausiai aitvaruotojai yra vieninteliai žmonės, kurie džiaugiasi tokiais permainingais šios vasaros orais. Daugelis poilsiautojų planavo atostogas praleisti pajūryje ar prie ežero mėgaudamiesi karštomis saulės voniomis, bet šmaikštuolė vasara šiek tiek papokštavo ir aitvaruotojams leido džiaugsmingai pasikinkyti vėją.

Jau 18 metų aitvaruojantis Artūras Morauskas, draugų vadinamas Benzu, pasakojo, kad jo pirmoji pažintis su vėju buvo pradėjus buriuoti. "Įvaldžiau burlentę ir tada pamačiau pirmuosius aitvarus, nes tuomet jų Lietuvoje dar nebuvo tiek daug. Kadangi draugavau su vėju, pamačiau, jog su aitvaru atsiranda dar ir trečioji dimensija, kai gali pašokti, pasklęsti ir viskas kartu susijungia", pasakojo A. Morauskas.

2002 metais A. Morauskas pradėjo mokytis valdyti jėgos aitvarą, tačiau tai darė ne vasaros sezonu ant vandens, kaip visi pradedantieji, o žiemą, naudodamas snieglentę, ir tik vėliau visus savo įgytus įgudžius perkėlė ant vandens.

"Šis sportas man tapo gyvenimo būdu, tad reikėjo iš kažko pragyventi, kad galėčiau čia būti. Pradėjau dalintis savo patirtimi, mokyti kitus. Nes mokydamas kitus aš galiu gyventi ten, kur pučia vėjas, kur yra vanduo ir pats galiu užsiimti aitvaravimu", - sakė A. Morauskas.

Gavęs šeimos pritarimą aitvaruotojas įkūrė "Go2kite" aitvaravimo mokyklą Drevernoje. Pasak A. Morausko, jis ne tik moko visus norinčiuosius susidraugauti su vėju, valdyti jėgos aitvarą, bet ir nuolat tobulėja bei mokosi pats.

"Šeima visuomet kartu, bet jie nelabai ir pasirinkimo turi, nes čia geriau nei sėdėti kažkur mieste, nes šita vieta yra fantastiška. Mes bendraujame su labai daug žmonių, mokinių, o pasidalyti savo patirtimi yra kažkas nerealaus", - mintimis dalijosi aitvaravimo instruktorius.

Aitvaravimo mokyklos vadovas neslėpė, kad darbe jį labiausiai džiugina patirties perdavimas kitiems. Pasak jo, jei jis mato, kad žmogus įvaldė techniką ir jau geba valdyti jėgos aitvarą, tai yra didžiausias pasitenkinimas širdžiai.

Pasaulį sukausčiusi pandemija ne vieną aitvaruotoją privertė užsidaryti namuose ir šiuo sportu domėtis tik naršant internete ar žiūrint vaizdo įrašus, tačiau A. Morauskas tikino, jog tuomet, kai nebuvo galima mokyti aitvaruoti, jis visą laiką išnaudojo savo asmeninėms treniruotėms.

JĖGOS AITVARAI. Aitvaravimo mokykla buvo įkurta siekiant kuo daugiau laiko praleisti prie vandens.

"Aš visą karantiną prabuvau ant kranto arba vandenyje, man tai buvo labai patogu. Tuo metu mokinių nebuvo, bet galėjau skirti labai daug dėmesio sau, savo tobulėjimui, nes galėjau ramiai vienas plaukioti. Nors ir buvo šalta bet vis vien praktiškai kiekvieną dieną lipdavau ir plaukdavau", - pasakojo A. Morauskas.

Aitvaravimo mokyklos vadovas tikino, jog šiuo metu jo dienotvarkė yra labai užimta, vandenyje tenka praleisti ir 8, ir 10 valandų. Jo teigimu, pasirinkus širdžiai malonią veiklą ir pavertus ją savo gyvenimo būdu, valandos, praleistos vandenyje ar mokant kitus, tampa nebesvarbios, tuomet tiesiog džiaugiesi, jog darai tai, kas patinka.

Profesionalus sportas

Nors Lietuvoje jėgos aitvarų sportas kiekvieną vasaros sezoną vis populiarėja, tačiau čia vis dar nėra reguliariai vykstančių profesionalių aitvaravimo varžybų.

Šiais metais aitvaravimo mokyklos susivienijo vardan bendro tikslo - surengti didžiausias Lietuvoje jėgos aitvarų varžybas ir plėsti aitvarų bendruomenę. Kadangi šios varžybos negali vykti be tinkamo vėjo, organizatoriai tikslią varžybų datą ruošiasi paskelbti likus 5 paroms iki varžybų pradžios.

"Anksčiau plaukimo turnyrai būdavo kiekvienais metais ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Teko, aišku, dalyvauti ir Egipte, esu laimėjęs ir prizinių vietų. Anksčiau Latvijoje vykdavo labai didelės jėgos aitvarų šventės, tai dalyvaudavau ir jūroje plaukdavau", - sakė A. Morauskas.

Aitvaravimo mokyklos vadovas tikino, jog norint profesionaliai užsiimti šiuo sportu reikia turėti nemažą rezervą pinigų, nes kelionės ir plaukimas įvairiose pasaulio vietose kainuoja.

"Turi treniruotis skirtingose vietose, negali vienoje vietoje plaukti, kadangi ir aukščiausio rango varžybos keliauja po visą pasaulį. Ten plaukiama esant labai skirtingoms sąlygoms. Tad ir treniruotis reikia tokiomis sąlygomis, kokios panašiausios į tų šalių, kur gali būti skelbiami startai", - patirtimi dalijosi A. Morauskas.

Norint Lietuvoje surengti daugiau aitvaravimo varžybų, viskas remiasi ne tik į laiką, pinigus, bet ir į vėją. Aitvaravimo sezonas Lietuvoje yra gana trumpas, tad daugiausia laiko būna skiriama išmokyti norinčiuosius aitvaruoti.

VANDUO. Kuršių marios mus pasitiko su daugybe vėją pasikinkiusių jėgos aitvarų.