Žudytis nevalia - reikia gydytis

Žudytis nevalia - reikia gydytis

Šiandien yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulyje kasmet nusižudo apie vieną milijoną žmonių, o Lietuva yra tarp šalių, kurioje žmonių žudosi daugiausiai. Pernai savo noru iš gyvenimo pasitraukė 927 žmonės - dvigubai daugiau negu žuvo avarijose. [CITATA]

Lietuvos savižudybių rodikliai jau ne pirmą dešimtmetį yra vieni aukščiausių Europoje, tad neveltui psichikos sveikatos specialistai ragina kuo skubiau savižudybių prevenciją pripažinti prioritetine visuomenės sveikatos problema.

Apie tai, kaip sumažinti savižudybių skaičių, padėti emocinį skausmą kenčiantiems žmonėms kalbėta uostamiestyje vykusioje konferencijoje "Žvelgiant su viltimi".

Renginio metu taip pat buvo minima psichologinės pagalbos telefonu suaugusiems tarnybos "Vilties linija" 25 metų gyvavimo sukaktis.

Statistika - šiurpi

"Kasmet Europos Sąjungos šalyse nusižudo apie 60 tūkst. žmonių. Deja, Lietuvoje savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra triskart didesnis už Europos Sąjungos ir apie 10 kartų - už Graikijos, kuri turi mažiausią savižudybių rodiklį ES.

Tarp išorinių mirties priežasčių Lietuvoje savižudybės užima pirmąją vietą, pralenkdamos žūčių eismo įvykiuose, žmogžudysčių, kitų nelaimingų atsitikimų skaičių.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog bandymų nusižudyti yra dar daugiau - spėjama, kad kasmet Lietuvoje tokių ketinimų turi apie 10 tūkst. žmonių. Būtent jiems turi būti suteikta kuo skubesnė ir kvalifikuota pagalba", - kalbėjo Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. dr. Alvydas Navickas.

Mirčių dinamiką dėl savižudybių Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius apžvelgęs A. Navickas pažymėjo, kad daugiausia savižudybių Lietuvoje buvo užregistruota 1994-1996 metais.

"Tuomet nusižudydavo maždaug 1700 žmonių. Per tuos metus buvo kelios savižudybių bangos, o pastaraisiais metais jų skaičius mažėja. Pavyzdžiui, 2011 metais nusižudė1018, pernai - 927 Lietuvos gyventojai. Tačiau statistika ne visada galima pasitikėti.

Dabartiniu metu kaip savižudybės fiksuojamos aiškios mirtys dėl šios priežasties, pavyzdžiui, žmogui pasikorus. Todėl ši priežastis savižudybių statistikoje užima per 90 proc.

Tačiau į neaiškesnius atvejus pernelyg nesigilinama, pavyzdžiui, apsinuodijimus, paskendimus, žūtis ant geležinkelio bėgių ir panašius mirties atvejus. Tad tikėtina, kad tikrieji savižudybių skaičiai yra gerokai didesni", - svarstė A. Navickas.

Anot gydytojo psichiatro, nors visoje Lietuvoje pagal mirčių priežastis pirmoje vietoje išlieka kraujotakos sutrikimai, antroje - onkologinės ligos, trečioje - mirtys dėl išorinių priežasčių, savižudybės, ypač tarp vyrų, gyvenančių kaimo vietovėse, kai kur lenkia net mirtis nuo vėžio.

Žudosi, nes nesigydo

Psichikos sveikatos specialistų teigimu, nėra kito tokio sudėtingo fizinio, biologinio, somatinio, psichinio, psichologinio, psichiatrinio, kultūrinio, socialinio ir dvasinio reiškinio bei bendros visuomenės sveikatos problemos, kito tokio nepaaiškinamo, beprasmio, tokio tragiško, skausmingo ir neprotingo, tokio sunkaus ir nesuvokiamo poelgio kaip nusižudymas. Vis dėlto, anot specialistų, didžiausią riziką savižudybei sudaro nediagnozuotas ir negydomas psichikos sutrikimas.

"Šiemet kaip tik ir bandome atkreipti dėmesį į tai, jog pagrindinė savižudybių prevencijos kliūtis - psichiatrijos stigmatizavimas.

Mūsų visuomenėje labai trūksta tolerancijos žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, jie yra diskriminuojami.

Mat vyrauja stereotipas, jog gydytis yra blogai, gėda, o nesigydyti geriau, nes nesužinos, nepasmerks aplinkiniai. Žmogus bijo gydytis, nes gali prarasti darbą, vairuotojo pažymėjimą, gal net šeimą.

Dėl sergančio artimojo stresą patiria visa šeima, nes jaudinasi, ką pagalvos kaimynai, šeimoje daugėja nesėkmių, nusivylimo, blogėja nesigydančio artimojo būklė", - kalbėjo gydytojas psichiatras A. Navickas.

SUKAKTIS. Klaipėdos psichikos sveikatos centre įsikūrusi psichologinės pagalbos suaugusiesiems tarnyba "Vilties linija" šiemet švenčia veiklos 25 - metį. Nuotraukoje - šio centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis ir tarnybos koordinatorė Violeta Kniukštienė.

Jo nuomone, situacija dėl psichikos sveikatos Lietuvoje yra bloga, pradedant pasenusia įstatymų baze, pernelyg menku finansavimu, valstybės požiūriu, įsivyravusiomis depresyviomis nuotaikomis visuomenėje, kuri tampa vis labiau ligota ir nesaugi.

"Dėl to kenčia silpniausieji - psichikos ligoniai, kurie dažnai į ligonines policijos prievarta atvežami sumušti, apipurkšti ašarinėmis dujomis, įbauginti elektrošoku", - teigė A. Navickas.


Pagalbos poreikis - didžiulis

Pasak psichikos sveikatos specialistų, dauguma savižudžių siunčia signalus apie planuojamą savižudybę, todėl mums, esantiems šalia, svarbu laiku tuos signalus pastebėti.

Krizės ištiktas žmogus dažniausiai netiki, kad jam kas nors gali padėti, todėl turime ne tik įtikinti apsilankyti pas specialistą, bet ir padėti jam tai padaryti.

Vienas iš tokių pačių prieinamiausių būdų yra anoniminė psichologinė pagalba telefonu. Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija vienija 5 pagalbos linijas, o jų veiklą finansuoja 10 organizacijų.

Asociacijos prezidento dr. Povilo Skruibio duomenimis, pagalbą psichologinės krizės ištiktiems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiesiems teikia 386 konsultantai, kurių didžioji dalis - savanoriai.

Per mėnesį jie atsiliepia į maždaug 30 tūkst. skambučių, atsako į pustrečio šimto elektroninių laiškų. Dažniausiai psichologinės pagalbos telefonais skambina vaikai ir paaugliai nuo 11 iki 16 metų.

Tačiau, pasak P. Skruibio, dėl ribotų techninių galimybių konsultantai negali atsiliepti visiems skambinantiesiems.

"Vaikų linijoje 1 atsakytam skambučiui tenka 10 neatsakytų, suaugusiųjų linijose - 1 atsakytam - net 17 neatsakytų. Tai išties dramatiški skaičiai, rodantys koks yra didžiulis nuotolinės psichologinės pagalbos poreikis - skambučiai tiesiog "užtvindo" telefonų linijas.

Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė darbo grupę, kuri svarstys, kaip pakeisti šią situaciją, kokios yra galimybės padidinti finansavimą. Pagalbos skambučių kasmet daugėja - pernai jų užregistruota per 300 tūkstančių", - kalbėjo P. Skruibis.

Jo nuomone, siekiant palaikyti gerą psichikos sveikatą palaikyti ir teikiant psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu būtina šioje srityje kuo plačiau pritaikyti šiuolaikines technologijas: išmaniuosius telefonus ir internetą.

Veikia neigiama vaikystės patirtis

Kodėl kai kurie žmonės kelia ranką prieš save? "Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis papasakojo apie neseniai užsienyje atliktą tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1500 studentų.

Jų buvo teirautasi, ar vaikystėje jie patyrė smurtą, nepriežiūrą, tėvų skyrybas ir kitus nepageidaujamus įvykius. Taip pat jų buvo klausiama, ar bent kartą aplankė suicidinės mintys.

Paaiškėjo, jog kuo daugiau žmogus patyrė blogo vaikystėje, tuo dažniau jį aplanko noras žudytis, padidėja polinkis vartoti svaigalus, narkotikus...

"Net 80-90 metų amžiaus žmonės prisimena skaudžius vaikystės įvykius, patirtas fizines ar dvasines kančias ir dėl jų išgyvena", - sakė R. Povilaitis. Jis taip pat akcentavo, kad vaikų skambučių yra labai daug, į visus juos dėl lėšų stokos atsakyti, deja, neįmanoma.

"Pagalbos poreikis yra didžiulis, situacija tragiška, o padėti niekas neskuba", - sakė R. Povilaitis. Vaikams didžiausią emocinį skausmą kelia blogi santykiai su draugais, patyčios, nesklandumai šeimoje.

"Vilties linijai" - 25

Klaipėdos psichikos sveikatos centre įsikūrusi psichologinės pagalbos suaugusiesiems tarnyba "Vilties linija" šiemet švenčia veiklos 25 - metį.

"Vilties linijos" psichologinė anoniminė pagalba suaugusiems telefonu 116 123 teikiama kasdien ir visą parą.

Šioje linijoje dirbantys psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai uostamiestyje į skambučius atsako naktimis (nuo 20 iki 6 valandos ryto), o kolegos Telšiuose - dienomis.

"Vilties linijos" koordinatorės Violetos Kniukštienės teigimu, pernai "Vilties linijos" tarnyboje buvo užregistruoti 27 567 skambučiai, atsakyta beveik į 500 dažniausiai rašančių emigrantų, kurie neturi galimybės prisiskambinti, elektroninius laiškus.

Pasak V. Kniukštienės, skambučių skaičius sumažėjo keliais tūkstančiais, nes nebeliko antrosios telefono linijos, kuria buvo galima paskambinti savaitgalio naktimis.

Nuo pat įsikūrimo dienos "Vilties liniją", kuri aptarnauja visos šalies gyventojus, iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, skirdama po 100 tūkst. litų per metus.

"Tai pati ilgiausia ir pasitvirtinusi mūsų savivaldybės sveikatos profilaktikos programa. Jokia kita savivaldybė šalyje panašių projektų nefinansuoja. Šioje tarnyboje dirbantys žmonės nusipelno pačios didžiausios pagarbos už šį sunkų darbą", - sakė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Su 25 metų sukaktimi "Vilties linijos" darbuotojus pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas, Seimo Sveikatos komiteto narė Irina Rozova, miesto Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Artūras Razbadauskas, kolegos iš kitų tarnybų.

Informacija

Pasaulyje per metus nusižudo apie milijoną žmonių.
Kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo 1 žmogus.
Kas 3 sekundes pasaulyje kas nors bando žudytis.
Lietuvoje kasmet nusižudo po kelis žmones, o bando nusižudyti dešimteriopai daugiau.
Savižudybių skaičiumi Lietuva pirmauja Europoje.
Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder