Valgome visai ne tai, ką turėtume

„Vakaro žinios“ kalbėjosi su Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėju dr. Almantu KRANAUSKU.

- Ką apie lietuvių mitybos įpročius rodo tyrimai?

- Per daug gauname sočiųjų riebalų, cukraus, o daržovių ir vaisių - vos daugiau nei pusę paros normos (paros norma 400 g), taigi kas trečias žmogus Lietuvoje turi antsvorio, o kas penktas - nutukęs.

Išlikusi tradiciškai valstietiška žmonių mąstysena, anksčiau žmonės sunkiai dirbdavo ir stipriai valgydavo, tačiau viskas pasikeitė, darbai palengvėjo, o mitybos įpročiai liko tokie patys. Prisivalgome, tarsi būtų paskutinė vakarienė. Man susidaro toks įspūdis, kad mūsų žmonėms sveikata nėra didžiausia vertybė, jie galvoja apie kitką, daug kam svarbu išgyventi šią dieną, šeimą pamaitinti. Tokių Lietuvoje nemažai.

Statistika rodo, kad nepasiturinčių žmonių mityba yra blogesnė ir nutukimo rodikliai didesni, ligotumas didesnis. Šie žmonės daugiau valgo bulves, duoną, makaronus. Jie nelabai gali kažką geresnio nusipirkti, bet yra ir kita bėda - jie nelabai racionaliai ir perka. Būna, perka limonadą, cukrų, kavą - tokius produktus, kurie ištuština piniginę, bet sveikatai neduoda nieko. Galima juos pakeisti daržovėmis, šviežia mėsa, šviežia žuvimi.

- Žuvies per metus suvartojame kur kas mažiau nei, pavyzdžiui, cukraus.

- Ir ne tik cukraus daug, bet ir duonos, duonoje gali nebūti cukraus, bet miltai yra angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai lemia nutukimą. Duona, batonas, cukrus, makaronai, kruopos - juos sudaro praktiškai vien angliavandeniai. Taigi minėtų produktų nereikėtų rinktis.

- Parduotuvėse duonos rūšių yra pačių įvairiausių, su sėklomis, grūdais, nejau tokia duona nesveika?

- Gera duona yra viso grūdo duona. Vakaruose lūžta lentynos nuo tokios duonos, pas mus viso grūdo duonos reikia labai gerai paieškoti. Rinkitės visagrūdžius produktus.

Dėl miltų - pavadinimas „aukščiausios rūšies“ man labai nepatinka, reikėtų pervadinti „smulkiausio malimo“. Aukščiausia rūšis turi būti sveikatos požiūriu, kitaip tariant, turi būti pakankamas maistinių skaidulų kiekis.

- Kodėl tuomet smulkiausio malimo miltai vadinami aukščiausios rūšies?

- Senovėje miltai buvo rupūs, grubūs, bet labai sveiki. Laikui bėgant grūdai buvo vis labiau perdirbami, kol liko pats branduoliukas, kuriame praktiškai vienas krakmolas.

- Ką darote, kad visuomenė valgytų sveikiau?

- Jau kelinti metai mokyklose diegiama sveikos mitybos sistema, šiuo metu rengiame naujus mokyklų vaikų maitinimo reikalavimus. Tiek europiniu mastu, tiek Lietuvoje yra strategija gerinti maisto produktų sudėtį.

Europos Taryba praėjusį birželį priėmė dokumentą dėl maisto produktų gerinimo, paprastai kalbant, dėl druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekio mažinimo. Mūsų ministerija išleidusi „Rakto skylutės“ (simbolio „Rakto skylutė“ tikslas - padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų - aut. past.) ženklinimo sistemą. Jeigu jogurtas su „Rakto skylute“, tai jis atitinka griežtus kriterijus.

- Kodėl keptas maistas skanesnis?

- Kepant susidaro įvairios skoninės medžiagos, kurios daugiausia yra policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Kad ir kava, šiaip žalios kavos pupelės neturi aromato, bet jas suskrudina, tada atsiranda aromatas, žmogus sako, o, koks geras kvapas ir skonis.

- Kokius produktus reikia rinktis, kad padėtume savo sveikatai ir kad juos įpirktų nepasiturintys žmonės?

- Sveika šviežia žuvis, tai nėra labai pigu, jei lyginsime su kepenine dešra, tačiau nedidelį jos kiekį galima nusipirkti. Pavyzdžiui, rūkytose dešrose pridėta maisto priedų, druskos, nitratų, nitritų, tačiau tradicinis lietuvis pusryčiams valgo sumuštinius, ant duonos užsitepa sviesto ir dar riebios dešros užsideda.

- Mūsų tėvai, seneliai kaime rūkė mėsą, tai ji sveikesnė nei iš parduotuvės?

- Ir vienu, ir kitu atveju yra blogai. Rūkymo medžiagos vis tiek yra kancerogeninės. Naminio rūkymo arba kur yra ūkininkų turgeliuose rūkyta mėsa, tai šie produktai būna labai surūkyti, niekas surūkymo lygio nekontroliuoja.

- Juk Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja ir žiūri, kad maistas būtų saugus.

- Saugus maistas nebūtinai sveikas. Sveiki produktai yra daržovės, vaisiai, rauginto pieno produktai, jogurtai, liesi natūralūs, be cukraus. Labai sveika raugintos pasukos. Šviežias pienas, bet jį ne visi žmonės toleruoja. O internete pilna tiklalapių, kuriuose rašoma, kad piene yra gleivių, tai visiška nesąmonė, tokių mitų yra pilna. Niekur nėra tiek mitų, kiek jų yra maisto srityje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"