Už paaukotą kraują - tik pažadai?

"Tad kuriems galams egzistuoja įstatymas tarsi turintis ginti šventą misiją ir ją vykdančius žmones? Jame nė žodžiu neužsimenama, kad paaukotas kraujas, tiksliau, įrašas apie jį, automatiškai turėtų būti įtrauktas į visuotinę duomenų sistemą", - retoriškai klausė klaipėdietė kraujo donorė.

Ką žada įstatymai

"Pagal Kraujo donorystės įstatymą, kraujo paaukojusi kelias dešimtis kartų turėjau teisę gauti donoro žymūno, vėliau garbės donoro vardą. Kraujo donorystės centras, kuriame aukojamas kraujas, vėlgi pagal įstatymą, turi teisę rašyti teikimą sveikatos apsaugos ministrui, kad minėtam donorui būtų suteiktas vardas ar titulas, nesvarbu, kaip pavadinti.

Ir tik tuomet, kai donorui jau suteiktas garbės vardas ir kai jis aktyvia donoryste ir šios veiklos sklaida užsiima ne mažiau kaip 10 metų, o kraujo neatlygintinai paaukoja 40 kartų, jis gali tikėtis, kad jam bus skirta valstybinė II laipsnio pensija vėlgi pagal kraujo centro teikimą ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialios komisijos sprendimą", - savo laiške redakcijai pasakojo R. Beinoravičienė.

Anot R. Beinoravičienės, pagal įstatymą ji pati teoriškai jau yra kaip ir užtarnavusi šią "kraujo" pensiją, tačiau moteris ne tik kad jos negauna, bet iki šiol neturi jokių garbingų donorų titulų.

Donorė teigia kraujo aukojusi iš viso 49 kartus, tačiau iš jų 26 kartai yra įrašyti tik donoro knygelėje ir neapskaityti bendroje donorų duomenų bazėje. Kodėl taip įvyko?

Duomenys prapuolė

R. Beinoravičienė papasakojo ketverius metus, iki 2008-ųjų, kraują aukojusi Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filiale, tačiau po vieno nemalonaus incidento moteris teigia perėjusi į ką tik uostamiestyje atsidariusį privačios kauniečių bendrovės, UAB Kraujo donorystės centro, filialą.

Jame klaipėdietė kasmet neatlygintinai aukojo savo kraują iki pat 2013 metų, kol filialas buvo triukšmingai uždarytas, kilus skandalui dėl bendrovės savininkų, kurie esą svetur prekiavo donorų kraujo komponentais.

R. Beinoravičienės žiniomis, šio filialo, veikusio penkerius metus, nuolatinių donorų duomenų taip ir nespėta įtraukti į bendrą kompiuterinę sistemą, kuri esą tuo metu dar tik kūrėsi.

"Gal Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai net nežino, kad uostamiestyje yra tiek nereikalingų donorų ir kažin kiek šimtų jų aukoto kraujo prarastų įrašų?

Ar kas suskaičiavo Lietuvoje, kiek yra iš viso žmonių, davusių kraujo 40, 50 ar daugiau kartų? Ir keliems skirtos įstatymu reglamentuotos ir užtarnautos išimtinės teisės?" - piktinosi ilgametė kraujo donorė.

Ji pati su sarkazmu teigia save laikanti tik puse donoro, nes jeigu pamestų savo aptrintais kraštais donoro pažymėjimą, niekam nebeįrodytų esanti prisiekusi donorė - pensininkė su stažu.

Registras - tik 1,5 metų

Žinia, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pernai sustabdė UAB Kraujo donorystės centro ir VšĮ Kauno kraujo centro veiklą.

"Dėl šios priežasties donorams ir nebeteikiama informacija apie kraujo davimą. Dalis donorų, duodami kraujo minėtoje įstaigoje, nesikreipė į ją dėl donoro pažymėjimo išdavimo ar nepateikdavo jo atžymoms apie kraujo davimą atlikti", - "Vakarų ekspresui" teigė Giedrius Bakučionis, laikinai einantis Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus vedėjo pareigas.

Anot jo, pernai dėl šios problemos Nacionalinė donorų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kuri nurodė, jog pagal Kraujo donorystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą nustatyta, kad donoras turi teisę raštu gauti informaciją apie tai, kiek iš jo paimta kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių.

"Taip pat SAM rašte pažymėta, jog kraujo donorystės įstaigos išduoda pažymėjimą, kuriame įrašo duomenis apie tai, kiek kartų donoras davė kraujo ar jo sudėtinių dalių nuo 1997 m. iki 2009 m. sausio 1 d., pažymint, ar šios donacijos buvo atlygintinos ar neatlygintinos", - dėstė G. Bakučionis.

Pasirodo, kraujo donorystės įstaigų pateikiama informacija bendrame kraujo donorų registre kaupiama ir saugojama tik nuo 2012 metų balandžio 1 dienos.

Iškelta bankroto byla

G. Jakučionis informavo "Vakarų ekspresą", jog buvusioje kraujo donorystės įstaigoje uostamiestyje yra vykdoma bankroto procedūra ir ji šiuo metu jokios veiklos nevykdo.

"Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų apsaugą, kraujo donorystės įstaigos negali teikti informacijos be donoro sutikimo. Šiuo atveju kraujo donorams siūlome kreiptis į bankroto administravimą vykdančią įmonę UAB "Valnetas" ir jai pateikti prašymą išduoti donoro medicininės kortelės patvirtintą kopiją. Taip pat informuojame, kad, likvidavus įstaigą, visi joje saugomi dokumentai bus perduoti Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities archyvui", - teigė Nacionalinio kraujo centro atstovas.

Problemą pripažįsta

"Suvokiame nepatogumus, kuriuos šiuo metu patiria kraujo donorai, tačiau ši situacija susiklostė ne dėl Nacionalinio kraujo centro kaltės. Mūsų kraujo donorystės įstaigoje donorai yra visada laukiami. Neturintiems donoro pažymėjimo, kuriame atliekamos žymos apie kraujo davimą, patariame kreiptis į kraujo donorystės įstaigas ir gausite šiuos pažymėjimus. Visus kraujo donorus, kuriems iškilo problema dėl informacijos apie savo kraujo davimus, atliktus UAB Kraujo donorystės centre ir VšĮ Kauno kraujo centre, prašome kreiptis į mūsų centrą", - sakė G. Bakučionis.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų, nors į Ryšių su visuomene skyrių kreipėmės raštu dar praėjusią savaitę, iki vakar dienos taip ir nepavyko sužinoti, kiek neatlygintinų kraujo donorų Lietuvoje gauna valstybines pensijas ir ar iš viso jas kas nors gauna.